Klaipėdos uosto galvos skausmas – ploto trūkumas

Publikuota: 2016-09-22
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iki 17 m išgilintas laivybos kanalas, ne mažesnis kaip 250 m uosto vartų plotis, 180 ha naujų žemės plotų ir rezervinės 360 ha teritorijos panaudojimas – tokius ambicingus plėtros planus artimiausiam dešimtmečiui brėžia Klaipėdos uostas.

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, pabrėžia, kad privalu žvelgti į ateities perspektyvą ir planuoti būsimus pajėgumus, kitu atveju gresia iškritimas iš rinkos.

„Esame labiausiai augantis uostas Baltijos jūroje ir vienas labiausiai augančių uostų Europoje. Tačiau negalime sustoti vietoje, uostas privalo būti vystomas, turime matyti jo ateitį dešimt, dvidešimt, o gal ir daugiau metų į priekį“, – ketvirtadienį Klaipėdoje vykstančioje tarptautinėje jūrų uostų plėtros pavyzdžiams pristatyti skirtoje konferencijoje kalba uosto vadovas.

Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas generalinis direktorius, taip pat pažymi, jog visi uostai, taip pat ir Klaipėdos, turi savo galimybių ribas.

„Todėl mes esame suinteresuoti nepertraukiamu uosto infrastruktūros vystymu“, – sako p. Šileika.

Tarp svarbiausių infrastruktūros darbų p. Šileika mini Malkų įlankos išgilinimą iki 15 m, uosto vartų, molų ir įplaukos kanalo rekonstrukciją, pietinių uosto vartų statybą, pietinės uosto dalies infrastruktūros išvystymą, akvatorijos išgilinimą iki 17 m.

Iššūkiai – gylio ir teritorijos trūkumas

Anot p. Vaitkaus, esminiai iššūkiai, su kuriais visais laikais susidūrė ir susiduria uostas, – tai teritorijos ir gylio trūkumas. Šiuo metu uosto sausumos teritoriją sudaro 552 ha, t.y. trečdaliu daugiau nei 1993 m., kai teritoriją sudarė 419 ha.

„Žemės panaudojimo koeficientas Klaipėdos uoste yra labai aukštas, iš 1 kv. m ploto gaunamas apyvartumas yra du, tris kartus didesnis nei kaimyniniuose uostuose. Tačiau ateis laikas, kai šių teritorijų mums fiziškai neužteks“, – perspėja p. Vaitkus.

Anot uosto vadovo, net jei augimas bus kiek mažesnis nei paskutinius 15 metų, kai krovos apyvartos metinis augimas vidutiniškai siekė 6,6%, esamų Klaipėdos uosto teritorijų krovos potencialas bus išnaudotas iki 2026 m.

Kalbėdamas apie plėtrą, p. Vaitkus pažymi, jog ne mažiau svarbu yra gerinti ir uosto gylio parametrus. Pagal juos šiandien 15 m gylį turėdamas Klaipėdos uostas atsilieka nuo daugelio Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų. Kotka turi 15,3 m gylį, Ryga – 16 m, Gdanskas – 17 m, Ventspilis, Ust Luga – 17,5 m, Mūga – 18 m, Primorskas – 18,2 m.

Iki 2022 m. bus siekiama, kad Klaipėdos uosto laivybos kanalas būtų išgilintas iki 17 m, kas leistų į Klaipėdos uostą įplaukti „Baltmax“ tipo laivams. Taip pat numatoma gerinti kitus infrastruktūros parametrus: laivų apsisukimo rato skersmuo turėtų būti ne mažesnis kaip 420 m, o uosto vartų plotis ne mažesnis kaip 250 m.

4 plėtros scenarijai

VŽ rašė, kad pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje rengiamas bendrasis uosto planas, iki šiol planavimas uoste vykdavo pagal bendrąjį miesto planą. Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.

Bendruoju planu planuojamos teritorijos plotas siekia 32.600 ha. Planas apims dabartinę uosto teritoriją (552,5 ha), vidinę akvatoriją (885 ha), rezervines teritorijas (353,5 ha) ir uosto išorinį reidą (30.849 ha) bei susijusią infrastruktūrą.

Rengiant uosto bendrąjį planą numatytos keturios uosto plėtros koncepcijos, kurios numato skirtingus uosto teritorijos plėtros scenarijus.

Pirmame koncepcijos variante numatyta dabartinės uosto teritorijos plėtra ir infrastruktūros didinimas rezervinėse teritorijose, tačiau esminė krantinių plėtra nenumatoma. Antrajame variante numatyta suformuoti naują 80 ha sausumos teritoriją tarp Smeltės pusiasalio ir Kiaulės Nugaros salos. Trečias koncepcijos variantas nagrinėja išorinio uosto statybos galimybes, o ketvirtajame yra numatoma maksimali uosto plėtra tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyse ir Baltijos jūros akvatorijoje.

Planuose – ir išorinis uostas

Įgyvendinus ketvirtojoje koncepcijoje numatytą plėtrą, metinis krovos potencialas galėtų siekti 114 mln. t krovinių per metus.

Šioje koncepcijoje numatyta ir galimybė ateityje statyti giliavandenį uostą. Planuojama, jog jo plotas sudarytų apie 130 ha, krantinių ilgis siektų apie 1,5 km, o akvatorijos gylis – 17,5 m. Metinis planuojamas krovos potencialias sudarytų 34 mln. t.

„Apie planus statyti išorinį uostą rimtai prabilta 2003 m., kai Japonijos kompanija atliko išsamią studiją. Po trylikos metų viskas iš esmės pildosi“, – sako p. Vaitkus ir priduria, kad ypač svarbu, jog numatomai plėtrai pritartų miesto politikai.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, pažymėjo, jog miestas dar neapsisprendė, kuriam uosto plėtros variantui pritarti, tačiau pažymėjo, jog sprendimas turi būti priimtas glaudžiai bendradarbiaujant.

„Neįsivaizduoju kitokio scenarijaus projektuojant uosto plėtrą – kaip tik derinant veiksmus su siamo dvyniu – miestu“, – teigė uostamiesčio galva.

Tiek uosto direkcija, tiek krovos kompanijos pasisako už maksimalią plėtrą numatančią koncepciją.

„Mes pritariame maksimaliai uosto plėtrai tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyse ir pastatant išorinį uostą. Vertinant ateities perspektyvą, reikia turėti parengtą ir suderintą planą išorinio uosto statybai bei numatyti krovinių nomenklatūros koncepciją. Mes turime būti pasiruošę naujoms laivybos ir krovinių gabenimo tendencijoms, priešingu atveju, Klaipėdos uosto konkurencingumui iškyla grėsmė“, – įsitikinęs p. Šileika.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
DFDS Seaways, AB71.34816.114727
Lietuvos paštas, AB66.4241.0355.688
Aibės logistika, UAB90.0541.406113
Ferteksos transportas, UAB65.7029.04324
Vlantana, UAB133.0532.0091.451
Hegelmann transporte, UAB110.6194.951573
Baltic ground services, UAB68.4013.525307
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
ME transportas, UAB124.8911.3051.485
ME Trailers, UAB96.91213.90330
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
3 UAB „Marci Group“ 2.800,9% Kauno
6 UAB „Ruscargo“ 1.517,5% Vilniaus
23 UAB „Translinas“ 800,4% Kauno
46 UAB „MB idėja“ 625,2% Vilniaus
60 UAB „Dotransa“ 535,1% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau