Transporto įmonių statistikoje Rusijos problemų nematyti

Publikuota: 2015-07-25
Erlandas Mikėnas, „Linavos“ prezidentas: „Neigiamų pasekmių labiausiai pajuto mažesnės įmonės, kurios į tą didžiųjų tūkstantuką nepakliūva.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Erlandas Mikėnas, „Linavos“ prezidentas: „Neigiamų pasekmių labiausiai pajuto mažesnės įmonės, kurios į tą didžiųjų tūkstantuką nepakliūva.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Rusijos paskelbtas embargas, prastėjanti NVS šalių ekonomikos būklė ir sumenkęs importas Lietuvos transporto sektoriui 2014 m. tapo rimtu išbandymu, tačiau dauguma didžiųjų šalies transporto įmonių gavo daugiau pajamų, nesumenko ir vidutinis pelningumo rodiklis. Sunkiausia našta tenka mažesnėms transporto bendrovėms.

Į „Verslo žinių“ didžiausių įmonių tūkstantuko reitingą, sudarytą pagal 2014 m. VMI pateiktas pardavimo pajamas, šiemet pateko 112 bendrovių, kurių pagrindinė veikla – transportas ir saugojimas. Nors 2014 m. rugpjūtį Rusija paskelbė embargą, sumenko importas į NVS šalis ir šios valstybės turi ekonomikos problemų, smuko vartojimas, į TOP 1000 patekusios transporto sektoriaus įmonės 2014 m., palyginti su 2013 m., padidino pardavimo pajamas 14,2%, iki 2,847 mlrd. Eur. Neįtraukiant Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenų, pajamos ūgteli kiek daugiau – 15,2%. Vidutinis didžiausiųjų transporto įmonių pelningumas taip nesumenko – kaip ir užpernai siekė 4,1%.

Viršūnėje – „Girteka“

Bendrame tūkstantuko reitinge 7 vietą užimanti UAB „Girteka logistics“ – lyderė tarp šalies transporto įmonių. Jos pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2013 m., padidėjo 15,4%. Į pirmąjį didžiausių transporto įmonių dešimtuką patenka dar trys „Girtekos“ įmonių grupės bendrovės – „ME transportas“, „Girteka cargo“, „Trasis“.

Pernai įmonių grupę „Girteka Logistics“ valdančios UAB „ME Investicija“ (MEI) pardavimo pajamos buvo 453,64 mln. Eur, 13,5% didesnės nei 2013 m. Nors pardavimai didėjo, MEI grynasis pelnas nuo 45,17 mln. Eur užpernai mažėjo iki 22,5 mln. 2014 m. Eur, rodo bendrovės Registrų centrui pateikti duomenys.

„Nors metai buvo sudėtingi, mūsų apyvartos augimą lėmė veiklos planavimas ir ilgalaikės organiškos plėtros strategijos įgyvendinimas. Ne vienus metus daug investavome, kad galėtume dirbti Europoje bei Skandinavijoje, todėl, net prasidėjus sunkumams Rytų rinkose, praėjusiais metais sugebėjome suvaldyti savo riziką“, – veiklos rezultatus komentuoja Edvardas Liachovičius, „Girteka logistics“ generalinis direktorius.

VŽ anksčiau rašė („Girteka“ spėjo persigrupuoti“, 2015 04 06), kad bendrovei pavyko numatyti kritimą Rusijoje, nors nemanyta, kad jis bus toks gilus.

Dabar kalbėdamas apie 2015 m. p. Liachovičius pabrėžia, kad ekonomikos pokyčiai rinkose yra ilgalaikis procesas, todėl tikrą mastą pajusime tik šiemet.

„Tradiciškai pirmasis metų ketvirtis transporto sektoriui būna sunkiausias, tai daro įtaką ir pirmojo pusmečio rezultatams. Viską lems antrasis pusmetis“, – įsitikinęs p. Liachovičius.

Didiesiems – lengviau

Pernai, ypač po Rusijos paskelbto embargo, vežėjai nevengė pasiskųsti, kad smarkiai krito užsakymų į Rytus skaičius, o sukant į Vakarus, kur ir taip didelė konkurencija, padidėjus transporto paslaugų pasiūlai vežėjų paslaugų įkainiai dar smuko, tačiau pajamų statistika byloja, kad nemažai daliai įmonių vis dėlto pavyko padidinti pardavimo pajamas.

„Didžiosioms įmonėms paprasčiau laviruoti, be to, embargas prasidėjo rugpjūtį, ir supraskime, kad labiausiai neigiamas pasekmes pajuto mažesnės įmonės, kurios į tą didžiųjų tūkstantuką nepakliūva“, – į tūkstantuko reitingą patekusių įmonių rezultatus vertina Erlandas Mikėnas, vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Mečislovas Atroškevičius, UAB „Mečys“ direktorius, Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos tarybos pirmininkas, tikina, kad mažesnės transporto įmonės negali pasigirti gerais rezultatais, jo vadovaujamos įmonės apyvarta pernai taip pat kiek sumažėjo.

„Negalime lygiuotis su didžiaisiais rykliais. Visuomet, kai tik mažėja vežimo mastai, tai pirmiausia smogia mažiesiems, – sako jis. – Didžiąsias sutartis visuomet pasiima didieji, o kai užeina badmetis, pirmiausia maitina savo vaikus.“

Kita vertus, p. Atroškevičius vertina, kad 2013 m. ir 2014 m. buvo šiek tiek panašūs, tad labai didelių kritimų galėjo ir nebūti. 2014 m. antroje pusėje smogė embargas, o 2013 m. rudenį daugiau nei mėnesį vežėjai kentėjo nuo Rusijos muitininkų, kai šie itin sugriežtino Lietuvos vežėjų kontrolę.

Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad vieniems krizė reiškia veiklos susitraukimą, o kitiems – plėtrą.

„Kai kurios stambios transporto įmonės pasinaudoja proga. 2008–2009 m. krizė kai kam taip pat buvo paspirtis augti, rinkoje buvo pigių vilkikų“, – prisimena p. Mikėnas.

Jis svarsto, kad vis dėlto didžiųjų įmonių 2014 m. duomenys galbūt neparodo bendros būklės, tikrojo viso sektoriaus vaizdo.

„Man irgi keista, kai susitinku su bankų atstovais ir jie sako, kad viskas labai gerai, dar niekada neturėjo taip tvarkingai mokančių klientų. Pasirodo, po buvusios krizės bankai atsirinko geriausius, kurie ir taip visuomet gerai mokėjo, ir dabar jų statistika puiki“, – sako p. Mikėnas.

Nors mažiesiems sunkiau, p. Atroškevičius tvirtina girdintis, kad kai kurių bendrovių pelningumas didėjo.

Ne visiems pasiseka

„Smulkiųjų padėtis dabar tikrai sudėtinga. Žinau įmonių, kurios visą gruodį stovėjo, kai lapkritis ir gruodis anksčiau būdavo pats pelningiausias laikotarpis. Kai kurių įmonių vilkikai stovėjo sausį–vasarį, kiti tik balandį į Rusiją pajudėjo, t. y. stovėjo daugiau nei visą ketvirtį. Mes dabar kalbame apie išgyvenimą“, – sako p. Atroškevičius.

Ponas Mikėnas sako, kad šiuo metu vyrauja nuomonė, esą vežėjams 2015-ieji bus tušti, bet kai kurie džiaugiasi priverstinai atsikratę Rusijos rinkos.

„Bet girdėti ir nuomonių, kad po 2–4 mėnesių darbo Vakaruose tuoj bus nusivylimo. Kai kurie persiorientavo į Europą ir paskleidė pirminę optimistinę informaciją, bet optimizmas greitai baigsis, nes konkurencija didelė, sąnaudos Vakaruose didesnės. Pajamų lyg ir gauni, bet nieko neuždirbi, nes po mėnesio gauni sąskaitas už degalus, kelių mokesčius“, – vardija p. Mikėnas.

„Šį pavasarį ir aš bandžiau kitokius maršrutus – į Balkanus, į Turkiją ir t. t. Bet ten, kur nesi profesionalas, susiduri su problemomis, skiriasi mentalitetas, transporto inspekcijos, muitininkų darbas, spaudimas mokėti pinigus, o tie, kurie jau ten dirba, žino taisykles, tvarką, tad jų nemulkina. Niekas ten mūsų nelaukia, rinka pasiskirstyta, todėl eiti nauja kryptimi nėra lengva“, – patirtimi dalijasi p. Atroškevičius.

Nors Rusijos, kitų NVS šalių ekonomika patiria sunkumų, p. Atroškevičius teigia, kad Rytų rinkų vežėjai neatsisako, juo labiau kad daug vežama krovinių į Kazachstaną, potencialas siejamas ir su Kinija.

„Tikiuosi, kada nors ta siena bus pralaužta ir iš Vakarų link Kinijos pajudės krovinių srautai. Jei tie patys rusai ten persiorientuos važiuoti, mums čia bus laisviau, tranzito gautų ir Klaipėdos uostas.

Pono Atroškevičiaus vertinimu, sudėtingoje situacijoje esantys mažieji, norintys išgyventi, turi glaustis po didžiųjų sparneliu arba vienytis.

„Vakaruose krovimo mastai dideli, tad turi jungtis – mes savo asociacijoje galvojame ieškoti panašaus sprendimo. Pasirašyti rimtesnę sutartį įmonėms, kurios turi iki 10 automobilių, sunku. Dažniausiai tenka dirbti su didelėmis ekspedicinėmis kompanijomis, kurios nusigriebia grietinėlę“, – skaičiuoja „Mečio“ vadovas.

Ponas Liachovičius nurodo, kad jam sunku vertinti skirtingų transporto įmonių pelningumo pokyčius, nes tai labiausiai priklauso net ne nuo įmonės dydžio, bet nuo individualių rodiklių.

„Sau ir toliau keliame pagrindinį iššūkį – resursus, kurie anksčiau buvo skirti Rusijos rinkai, nukreipti į Vakarų Europą. Prie to turėtų itin prisidėti ir šiemet mūsų vykdomos kryptingos investicijos į paslaugų, procesų bei darbo sąlygų tobulinimą. Tiesa, tokios investicijos atsiperka ne iš karto, o tik per keletą metų“, – įsitikinęs p. Liachovičius.

Ponas Mikėnas kol kas nelinkęs daryti išvadų apie šiuos metus, siūlo sulaukti ilgesnio laikotarpio rezultatų – pirmųjų trijų ketvirčių rodikliai parodys, kokia iš tiesų reali padėtis. ?Dalis atsitiesė

Ponas Atroškevičius pabrėžia, kad embargas pirmiausia kirto vežėjams, kurie gabena temperatūrinio režimo reikalaujančias prekes.

VŽ pernai rašė, kad UAB „Hofa“ netrukus po rusų sprendimo pernai rugpjūtį pranešė Darbo biržai galinti atleisti 210 darbuotojų, tačiau po kelių savaičių jai pranešė, kad numatyto grupės darbuotojų atleidimo nebus. Tačiau „rekvizitai.lt“ duomenys rodė, kad įmonėje iš 340 darbuotojų pernai gruodį buvo likę 176, o š. m. liepos 8 d. – 120.

„Hofos“ pardavimai pernai, palyginti su 2013 m., smuko 22%, iki 12,506 mln. Eur, trečdaliu padidėjo ir nuostolis.

Pernai po embargo su dalimi darbuotojų teko išsiskirti ir krovinių, kuriems keliami specialūs temperatūros režimo reikalavimai, vežimo UAB „Lotos Baltica“ (LB). Tačiau nuo 2015 m. pradžios dirbančiųjų skaičius pradėjo didėti: dabar jų 30 daugiau nei sausio 1 d., nors kol kas žmonių dar ne tiek, kiek prieš embargą.

Vis dėlto LB pernai pavyko padidinti pajamas 11,4%, tačiau ikimokestinis pelnas smuko 4,5 karto, iki 70.000 Eur.

Pelningiausi – uostamiestyje

Rusų apribojimai, ekonomikos sunkumai Rytų rinkose turėjo įtaką ir uostamiestyje dirbančioms krovos kompanijoms, sandėlių valdytojams, tačiau metiniai 2014 m. Klaipėdos uosto krovos rodikliai gerėjo – augo 9%. Gerėjo ir nemažos dalies krovos kompanijų pardavimai. Didžiulį šuolį fiksavo UAB „Ferteksos transportas“ – įmonės apyvarta išaugo 171,5%, iki 85,147 mln. Eur. Smarkiai išaugus pajamoms – 118,7%, iki 9,757 mln. Eur šoktelėjo ir ikimokestinis įmonės pelnas.

Didžiausią pardavimo pelningumą – 46,9% pasiekė Birių krovinių terminalas: pernai gavo 28,26 mln. Eur pajamų ir 13,26 mln. Eur ikimokestinio pelno. Tai didžiausias ikimokestinis pelnas tarp didžiausių transporto sektoriaus įmonių. Dar 6 uostamiestyje veikiančios įmonės patenka į geriausiųjų pagal pardavimų pelningumą bendrovių dešimtuką.

Didžiausią šuolį tarp transporto įmonių pagal pelno pokytį pasiekė Kauno r. registruota tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo UAB „Baltic transline transport“, jos pelnas šoktelėjo 1.961,5%. Transporto sektoriaus įmonių, patekusių į TOP 1000, pelningumo rodiklius blogino dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, ji dėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimo patyrė 136 mln. Eur ikimokestinį nuostolį, tačiau uždirbo grynojo pelno.

Straipsnis liepos 13 d. publikuotas „VŽ Premium“.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
DFDS Seaways, AB71.34816.114727
Lietuvos paštas, AB66.4241.0355.688
Aibės logistika, UAB90.0541.406113
Ferteksos transportas, UAB65.7029.04324
Vlantana, UAB133.0532.0091.451
Baltic transline, UAB64.69071210
Hegelmann transporte, UAB110.6194.951573
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
ME transportas, UAB124.8911.3051.485
ME Trailers, UAB96.91213.90330
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
3 UAB „Marci Group“ 2.800,9% Kauno
6 UAB „Ruscargo“ 1.517,5% Vilniaus
23 UAB „Translinas“ 800,4% Kauno
46 UAB „MB idėja“ 625,2% Vilniaus
60 UAB „Dotransa“ 535,1% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau