Prašymai veltui: „Lifosa“ vėl perka žaliavas iš okupuotos Vakarų Sacharos

Publikuota: 2016-10-03
Lietuvos azoto-fosforo trąšų gamintoja AB „Lifosa“
Kėdainiuose. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos azoto-fosforo trąšų gamintoja AB „Lifosa“ Kėdainiuose. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Metų pradžioje pareiškusi, kad artimiausiu metu neketina importuoti fosfatų uolienos iš okupuotos Vakarų Sacharos, įmonių grupė „EuroChem Group AG“, valdanti Kėdainiuose veikiančią trąšų gamybos AB „Lifosa“, keičia poziciją. Klaipėdos uoste šią savaitę turi švartuotis laivas, „Lifosai“ iš Vakarų Sacharos atgabensiantis 68.000 t šios žaliavos.

Apie tai VŽ informavo šaltiniai, susiję su organizacija „Western Sachara Resource Watch“, kuri stebi situaciją Vakarų Sacharoje – teritorijoje, dėl kurios ne vieną dešimtmetį kovoja tenykščiai, o faktiškai valdo Marokas.

Beveik šimtmetį Vakarų Sachara buvo Ispanijos kolonija, vėliau, įsikišus Jungtinėms Tautoms, ji turėjo tapti savarankiška valstybe. Tačiau po konfliktų tarp Mauritanijos, Maroko ir vietinės sahravių tautos nuo 1979 m. teritoriją kartu su visais jos ištekliais de facto kontroliuoja Marokas. Šios okupacijos nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė.

Daug sahravių yra priversti itin blogomis sąlygomis gyventi pabėgėlių stovyklose, o pajamos iš fosfatais turtingos šalies išteklių nugula Maroko sąskaitose. Jungtinės Tautos pabrėžia, kad fosfatų uolienų išgavimas Vakarų Sacharoje pažeidžia tarptautinę teisę. Nepaisant to, regiono naudingosios iškasenos ir toliau plinta po pasaulį, o iš to pelnosi Maroko vyriausybė.

Importo apimtys mažinamos

Organizacijos „Western Sahara Resource Watch“ teigimu, „Lifosa“ yra antra pagal dydį fosfatų iš Vakarų Sacharos pirkėja, žaliava Lietuvą pasiekia per Klaipėdos uostą. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 7-erius metus „Lifosa“ nupirko 2 mln. t šios žaliavos.

VŽ rašė, kad per pastaruosius kelerius metus ne viena tarptautinė kompanija nenorėdama prisidėti prie konflikto Maroko okupuotoje Vakarų Sacharoje finansavimo atsisakė žaliavų importo iš šios teritorijos.

Ilgus metus kritikuota už vietos gyventojų išnaudojimo rėmimą, apie tokius ketinimus šių metų pradžioje buvo paskelbusi ir „EuroChem“ grupė.

„Grupė nei 2016 m., nei artimiausioje ateityje neketina importuoti fosfatų uolienos iš Vakarų Sacharos“, – „EuroChem“ organizacijos „Western Sahara Resource Watch“ atsiųstą atsakymą tada citavo „Algeria Press Service“. Tačiau panašu, kad „EuroChem“ pozicija šiuo klausimu pasikeitė.

Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius, patvirtino, jog VŽ šaltinių suteikta informacija, kad šią savaitę Klaipėdos uoste švartuosis laivas, atgabensiantis fosfatus iš Vakarų Sacharos, yra teisinga. Anot jo, žaliavų tiekimas „EuroChem“ grupės įmonėms, taip pat ir „Lifosai“ yra vykdomas centralizuotai, todėl pati Kėdainių bendrovė jos neperka.

Ponas Dastikas taip pat pabrėžia, kad „Lifosos“ valdytoja niekada nedeklaravo, jog šios žaliavos importo atsisakoma.

„Grupė buvo paskelbusi, kad periodiškai pagal galimybes bus mažinamos importo apimtys, kol po 8-10 m. išvis fosfato importo bus atsisakyta. Staiga to padaryti neįmanoma, nes tektų stabdyti fabriką“, – pažymi pašnekovas.

„Lifosos“ vadovas tikina, jog fosfato importo apimtys į Lietuvą kasmet mažėja: „Jei anksčiau per metus importuodavome apie 0,5 mln. t šios žaliavos, tai pernai neimportavome visai, o šiemet atplaukia pirmasis laivas, atgabensiantis 68.000 t, ir tai bus pirmas ir paskutinis laivas šiemet.“

Pernai įmonės pardavimo pajamos siekė 413 mln. Eur ir buvo 63 mln. Eur didesnės nei 2014 m. Pernai „Lifosa“ uždirbo 61,5 mln. Eur pelno, 2014 m. jis siekė 45,5 mln. Eur, o dar prieš metus Kėdainių įmonė patyrė 11 mln. Eur nuostolio.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
10 UAB „Dominari Sofa“ 1.139,2% Panevėžio
13 UAB „LiTak-Tak“ 1.042,4% Vilniaus
16 UAB „Vėjų spektras“ 989,3% Klaipėdos
20 UAB „Vilniaus pakuotė“ 883,9% Vilniaus
25 UAB „Litenergoservis“ 788,0% Vilniaus

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Panevėžio energija, AB39.4962.645529
Celsis, UAB36.3371.640285
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau