Reorganizuojamos „Senjorų rezidencijos“ steigėjai: mes aplenkėme laiką

Labiausiai paslaugų pagyvenusiems žmonės trūksta šalies didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune, iš dalies Klaipėdoje – ten ir didžiausias potencialas kurtis naujoms globos įstaigoms.
Indrės Sesartės (VŽ) nuotr. — Labiausiai paslaugų pagyvenusiems žmonės trūksta šalies didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune, iš dalies Klaipėdoje – ten ir didžiausias potencialas kurtis naujoms globos įstaigoms. Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.

Senjorų globa galėtų būti pelningu verslu – tvirtina VŽ pašnekovai ir priduria, kad sudėtingiausia tokioje veikloje – pagyvenusių tėvų ir užaugusių vaikų požiūris, kainos ir kokybės santykio supratimas ir, žinoma, konkurencija su valstybinėmis įstaigomis.

Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis 2004 m. investavo į UAB „Senjorų rezidenciją“, 80 vietų privatų pensioną Birštone, o kaip verslo partnerį pasikvietė verslininką Vaclovą Kontrauską, tačiau po 2008 m. pasaulinės finansų krizės įstaiga bankrutavo, buvo nutrauktos 32 sutartys, daugiausia su JAV ir Kanados lietuviais, ketinusiais praleisti savo aukso amžių gimtinėje: per finansų rinkų sumaištį daugelio jų santaupos, laikytos vertybiniais popieriais, kitų investicijų pavidalu, nuvertėjo, todėl nebegalėjo sau leisti pensiono paslaugų.

Apgyvendinimo ir priežiūros paslaugos tuo metu komfortiškiausioje šalies slaugos įstaigoje priklausomai nuo senolio būklės mėnesiui kainavo 600–1.200 Eur. Rinkoje šiuo metu viršutinė kainos riba nusileido iki maždaug 800 Eur.