Muzikos piratavimas kasmet kainuoja 2.155 darbo vietas

Publikuota: 2016-06-12
Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė. Bendrovės nuotr.
Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė. Bendrovės nuotr.
Autorius  

829 darbo vietos, 170 mln. Eur, arba 5,2% visų pardavimų pajamų – tiek neteko muzikos industrija 2014 m. dėl muzikos piratavimo. Jei šie skaičiai jūsų neįtikina, štai dar vieni: 2.155 darbo vietos ir 336 mln. Eur – tiek neteko ES ekonomika, įvertinus tiesioginę ir netiesioginę žalą, kurią daro intelektinės nuosavybės ir autorių teisių pažeidimas muzikos industrijoje, dar 63 mln. Eur nuostolių patiria vyriausybės, dėl šių pažeidimų netenkančios dalies socialinių įmokų bei mokesčių.

Tokius duomenis praėjusią savaitę paskelbė Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyba (angl. European Union Intellectual Property Office (EUIPO).

Šis tyrimas yra pirmasis, naudojantis Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos duomenis, kuriame analizuojama, kokį poveikį muzikos įrašų pardavimams turi neteisėtai įsigyti muzikos įrašai – t.y. tiek skaitmeninis piratavimas (pavyzdžiui, dainos, kurias nemokamai atsisiunčiate iš nelegalių platformų, koncertai, kuriuos žiūrite internetiniuose puslapiuose, kuriems nėra suteiktos sklaidos teisės ir pan.), tiek fizinis piratavimas (pavyzdžiui, kompaktiniai diskai, kuriuos perkate turguose). Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad žala ekonomikai – didžiulė, ir nuo piratavimo kenčia ne tik muzikantai, dainininkai, kompozitoriai ir kiti industrijos atstovai, bet ir likusi visuomenės dalis, kuriai skiriama mažesnė išmokų dalis, nes vyriausybės nesurenka teisėtai joms priklausančių įmokų bei mokesčių.

Nors vis daugiau vartotojų muzikos klausosi internetinėse platformose, kurios nesuteikia galimybės įrašų parsisiųsti („YouTube“, „Spotify“, „SoundCloud“ ir kt.), tačiau būtent skaitmeninis piratavimas sudaro didžiąją nuostolių dalį – remiantis tyrimu, dėl to muzikos industrija 2014 m. neteko 113 mln. Eurų pajamų iš pardavimų. Akivaizdu, kad būtent skaitmeninėje rinkoje kyla daugiausiai iššūkių. Tad ką daryti muzikos kūrėjams, siekiantiems gauti savo teisėtai uždirbtas pajamas bei apsaugoti savo autorines teises?

Vienas iš kelių, kurį jau bandė rinktis tiek Lietuva, tiek Vakarų valstybės, yra griežtinti įstatyminę bazę. Lietuvoje, remiantis įstatymais, galima bausti piratavimu užsiimančius asmenis, tačiau tokie atvejai yra labai reti. Galima siekti ir griežtesnių bausmių už piratavimą, griežčiau ir aktyviau bausti nelegalia produkcija besinaudojančius asmenis. Tačiau tai padaryti yra gana sunku, nes įstatyminės bazės keitimas užtrunka ilgai, dėl tos priežasties teisinė bazė nespėja kartu su technologijomis, kurių tobulėjimas sudaro galimybes atsirasti naujiems piratavimo būdams. Be to, viešojoje erdvėje vis dar kyla diskusijos, ką reikėtų bausti – asmenį, kuris patalpino kūrinį ir suteikė galimybę jį atsisiųsti, ar asmenį, kuris atsisiuntė tą kūrinį? Akivaizdu, kad aiškiai nepasirinkus, su kuo kovojama, ši kova prieš piratavimą nėra tokia veiksminga, kokia galėtų būti.

Taip pat tenka konstatuoti, kad piratavimas jau nudirbo savo „juodą darbą“ – vartotojai yra įpratę muzikos įrašus kokiu nors būdu gauti nemokamai, tad tikėtis, kad itin sugriežtinus įstatyminę bazę jie ims ir plačiai atvers pinigines, norėdami įsigyti mėgstamo atlikėjo dainos įrašą, turbūt būtų naivu. Dėl šios priežasties jau sukama kitu keliu – bandoma ieškoti alternatyvių būdų apsaugoti autorių teises bei intelektinę nuosavybę.

Vienas iš sparčiausiai populiarėjančių – muzikos klausymosi platformos. Tai legalus būdas klausytis muzikos internete (dažnu atveju ir nemokamai). Paprastai tokios platformos muzikos autoriams moka už galimybę dalintis jų kūrinių įrašais. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems. Pagrindinė problema, galinti kilti autoriams yra atvejai, kai komerciniais tikslais (kavinėse, restoranuose, kirpyklose) jų kūriniai skamba per muzikos klausymosi platformas (Spotify, YouTube ar kita), neretai netgi naudojantis nemokamomis jų versijomis.

Paprastai tokios platformos nesuteikia galimybės muzikos ar vaizdo įrašus naudoti komerciniais tikslais, nebent dėl to su autoriais yra susitarta kitaip. Tad autoriams, ketinantiems suteikti galimybę savo kūrinius naudoti muzikos klausymosi platformose, reikėtų iš anksto pasidomėti, kokias teises turi šių platformų valdytojai bei kokios teisės bus suteikiamos tų platformų vartotojams. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, ar autorius suteikdamas teisę naudotis jo kūriniu, kartu nesuteikia ir galimybės tą kūrinį naudoti komerciniais tikslais, t.y. ar nesuteikia CC (angl. creative-commons) tipo licencijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad tokių licencijų būna labai įvairių, pavyzdžiui, leidžiančių kūriniu naudotis visiems neribotai, tad kūrėjai turėtų būti labai atsargūs ir atkreipti dėmesį į susitarimus dėl komercinio kūrinio panaudojimo, išvestinių kūrinių kūrimo ir kitų aspektų.

Kitas būdas yra laikmenų apmokestinimas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, kompensacinis atlygis autoriams renkamas už visas parduotas atminties korteles, USB atmintines, asmeninius kompiuterius, išorinius ir vidinius kompiuterių atminties diskus, garso ir vaizdo leistuvus bei televizorius su įrašymo funkcija, mobiliuosius telefonus, namų kino sistemas, muzikos centrus, radijo imtuvus ir kitą įrangą. Tokiu žingsniu siekiama surinkti atlyginimą autoriams už asmeniniams tikslams kopijuojamus originalius kūrinius, įvertinant tai, kad kelias piratavimui nėra užkirstas ir vartotojai tokius veiksmus atlieka, nepaisant gresiančių sankcijų.

Niekas neturi teisės pasisavinti kūrinio be autoriaus sutikimo, kartu reikia įvertinti ir tai, kad atlyginimas už darbą yra viena iš autoriaus paskatų kurti – tad šias tiesas būtina ginti. Turime pripažinti, kad ankstesnės baudimo priemonės nepasiteisino, nes piratavimo mastai vis dar išlieka milžiniški, todėl dabar – metas ieškoti alternatyvų, galinčių kompensuoti patiriamus nuostolius, bei tobulinti įstatyminę bazę, apsaugant autorių teises naujose muzikos sklaidos platformose.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Milžiniškas kibernetinio saugumo sandoris subliuško

Nyderlanduose įsikūrusi saugumo skaitmeninėje erdvėje bendrovė „Gemalto“ atsisakė pasiūlymo ją įsigyti. Taip...

09:45
„Fintech“ grupė siūlo lengvatas smulkiems investuotojams

Jeigu asmuo iš asmeninės sąskaitos investuoja ne daugiau nei 20.000 Eur, iš to gaunamos pajamos turėtų būti...

Verslas laukia išmaniosios apskaitos starto Premium 1

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros ir dujų išmaniosios apskaitos projektas, kurio pirminė vertė...

Energetika
00:01
Bankai baiminasi, kad galėjo nutekėti jų klientų duomenys 5

„Luminor“ klientai socialiniuose tinkluose skelbia, kad bankas ėmė blokuoti jų mokėjimo korteles, nes galimai...

Technologijos
2017.12.13
„Microsoft“ atveria debesis ir DI resursus kovai su klimato kaita

JAV technologijų milžinė „Microsoft“ paskelbė pradedanti „AI for Earth“ projektą. Kompanija per penkerius...

Technologijos
2017.12.13
Labiausiai „gūglinti“ prekių ženklai: „Ali Express“, „Telia“ ir „Luminor“ 

Tarp labiausiai šiemet ieškotų prekių ženklų „Google“ paieškoje: e. prekybos milžinė „Ali Express“,...

Rinkodara
2017.12.13
Pirma lietuvių nesėkmė: „Birdchain” sustabdė ICO 9

Lietuvių kuriamos SMS žinučių prekybos platformos „Birdchain“ viešas kriptovaliutos platinimas (angl. initial...

Rinkos
2017.12.13
„Facebook“ mokesčius mokės ne Airijoje, o ten, kur gauna pajamas iš reklamos

„Facebook“ paskelbė, kad nuo 2019 metų mokesčius mokės ne Airijoje, kur įmonė naudojasi palankesne...

Technologijos
2017.12.13
Ko lietuviai ieškojo „Google“ 2017 m.: populiariausios paieškos 1

Šių metų Lietuvos suvestinė rodo, kad labiausiai lietuvius domino krepšinis, dainos ir kariuomenė.

Rinkodara
2017.12.13
Kaunas centralizavo buhalteriją – planuoja sutaupyti 1,2 mln. Eur 7

Visų Kauno miesto savivaldybei priklausančių įstaigų – mokyklų, darželių, kultūros bei sporto organizacijų –...

Finansai
2017.12.13
Sugalvojo, kaip atpažinti per daug protingą dirbtinį intelektą 3

Dirbtiniam intelektui tobulėjant vis pažeriama ir baimės, kad dėl šios technologijos išnyks žmonija. Tokiam...

Technologijos
2017.12.13
ES pritarė Lietuvos iniciatyvai kibernetinėse kovose

25 Europos Sąjungos šalys narės pirmadienį Briuselyje pritarė Lietuvos iniciatyvai stiprinti ES...

Technologijos
2017.12.12
Trumpas sieks Mėnulio ir Marso 7

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė kosmoso politikos direktyvą ir nusprendė, kad amerikiečiai turi vėl...

Technologijos
2017.12.12
Europoje bręsta kibernetinio saugumo sandoris už 4,3 mlrd. Eur

Prancūzijos technologijų konsultavimo kompanija „Atos“ siekia įsigyti Nyderlanduose įsikūrusią kibernetinio...

Technologijos
2017.12.12
„Enerstena“ kurs dujas iš biokuro gaminančią jėgainę

Nuo 2018-ųjų pradžios UAB „Enerstena“, kartu su Suomijos VTT taikomųjų mokslinių tyrimų institutu ir dar 8...

Energetika
2017.12.12
„CGTrader“ pritraukė 2 mln. Eur investiciją 4

Bendrovė „CGTrader“, valdanti tokio paties pavadinimo trimačių (3D) modelių prekyvietę internete, pritraukė 2...

Technologijos
2017.12.12
Startuolių apžvalga: iki 100 mln. Eur investicijų pašokdino ICO Premium 1

Šiemet Lietuvos startuoliai pritraukė daugiausia investicijų nuo 2011 m., kai pirmą kartą buvo investuota į...

Technologijos
2017.12.12
„Saxo Bank“: bitkoinas pabrangs iki 60.000, bet atpigs iki 1.000 USD 34

Danijos bankas „Saxo Bank“, besikoncentruojantis į investicinių paslaugų teikimą, prognozuoja, kad...

Rinkos
2017.12.11
Šaltiniai: „Bankera“ gali pirkti banką Vanuatu Premium 4

Lietuvių steigiamas kriptovaliutų bankas „Bankera“ gali pirkti verslininko Viliaus Kavaliausko Vanuatu turimą...

Rinkos
2017.12.11
„Apple“ ketina įsigyti muzikos atpažinimo programėlę „Shazam“

„Apple“ derasi dėl programėlės „Shazam Entertainment“, suteikiančios vartotojams galimybę atpažinti muziką...

Technologijos
2017.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau