Žaidimų kūrėjo patirtis: viena ranka davė 100.000 Eur, kita – parodė duris iš Lietuvos

Publikuota: 2015-11-09
Ramanas Ulasau, žaidimų studijos „JetCat Games“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramanas Ulasau, žaidimų studijos „JetCat Games“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Vilniuje įsikūrusi „JetCat Games“, žaidimų bendrovė iš Baltarusijos, gavo 100.000 Eur investiciją iš ES lėšomis remiamo „Practica Capital“ rizikos kapitalo fondo. Tačiau jos įkūrėjai negavo leidimo laikinai gyventi šalyje.

Šiuo metu Ramanas Ulasau, įmonės vadovas, Lietuvoje gyvena pagal 90 dienų suteikiamą vizą apsistoti ES. Anksčiau verslininkas buvo gavęs metus galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau praėjus numatytam laikotarpiui jis nebuvo pratęstas. Savo pirmąjį kompiuterinį žaidimą kurianti įmonė neatitiko atnaujintų reikalavimų: neturėjo 3 pilnu etatu dirbančių lietuvių ir pinigų srautų, kuriais būtų galima įrodyti, kad tai nėra fiktyvi bendrovė. Be to, daugiau nei 5 metų patirtį žaidimų kūrimo srityje turintis vadovas nėra baigęs aukštosios mokyklos, todėl vertinamas kaip nekvalifikuota darbo jėga, o tai irgi apsunkina migracijos procesą.

„Kai baigėsi mano leidimas laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, negalėjau būdamas čia gauti vizos, nors šalyje esu įsteigęs įmonę, kurioje dirbu. Man bandė padėti VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“, tačiau tikslo pasiekti nepavyko. Vizos negalėjau gauti ir Baltarusijoje, nes nesu ten registravęs gyvenamosios vietos. Taigi, du kartus keliavau į Rusiją ir laukiau, kol gausiu Šengeno vizą, tai prailgino žaidimo kūrimo procesą“, – VŽ pasakoja p. Ulasau.

Pradinis pirmojo bendrovės žaidimo „Heliborne“ pristatymas turėtų įvykti 2016 m. pradžioje. Tuo metu baigsis ir ES vizos galiojimo laikas, todėl prie baigiamųjų darbų prisideda ir rūpesčiai dėl reikalavimų įgyvendinimo. 6 darbuotojus turėjusi įmonė jau specialiai dėl reikalavimų pasamdė dar 3 lietuvius. Ponas Ulasau aiškina, kad tai stipriai išaugina išlaidas ir sukuria papildomus sunkumus.

Parodyti pinigų srautus, kai bendrovė yra pirmojo produkto kūrimo stadijoje, taip pat nelengva, tačiau p. Ulasau sako, kad pritraukus investicijų nedidelį kapitalo judėjimą jau galima fiksuoti ir parodyti, kad įmonė yra pajėgi mokėti atlyginimus savo darbuotojams. O vietoje aukštojo mokslo diplomo verslininkas tikisi pasinaudoti taisykle, kad leidimas gali būti suteiktas pagrindiniam akcininkui, kuris yra ir bendrovės vadovas.

Jis tikisi, kad visus dokumentus pateikti ir gauti atsakymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gaus dar iki šių metų pabaigos.

Baltarusijoje bijotų sėkmės

Verslininkas, paklaustas, kodėl ryžtasi atitikti naujoms bendrovėms sunkumų keliančius reikalavimus sako, kad ši šalis labai patogi nenorintiems likti Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje. Lietuvoje galima gauti gerą interneto infrastruktūrą, itin glaudžią specialistų bendruomenę, palyginti nebrangų pragyvenimą ir daug kultūrinių panašumų. Tuo tarpu likus Baltarusijoje žaidimo sėkmė galėtų nulemti ir kalėjimo grotas.

„Ekonominė situacija šalyje yra siaubinga. Be to, neturime kalbos laisvės, o didelio pelno pasiekimas reiškia problemas. Tai jau matėme, kai buvo suimti jauni sėkmingi verslininkai. Jeigu įmonė išgyvena gerus laikus, ji gali susidurti su reketu ir gauti dėmesio iš KGB“, – situaciją gimtojoje šalyje nušviečia verslininkas.

Anot jo, šalių, į kurias norėtų persikelti baltarusiai, nėra daug, todėl panašios žaidimų studijos irgi stebi situaciją Lietuvoje. Tačiau aukštojo išsilavinimo neturintys jų įkūrėjai dažnai nesiryžta rinktis šalies, kurioje kompetencija vertinama ne pagal patirtį, o diplomą.

Tiesa, jis sako, kad įvykdžius pakeitimus per pirmus metus būtų galima sulaukti iš viso 10 jaunų įmonių iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Dažniausiai jos dar tik kurtų savo pirmuosius produktus ir paslaugas, todėl Lietuvai pradedančiųjų atėjimas iš karto naudos neatneštų. Tačiau per kelerius metus rusų sukurta sėkmės istorija galėtų būti pavadinta lietuviška ir ne tik papildytų šalies biudžetą sumokamais mokesčiais, bet ir pagerintų Lietuvos įvaizdį tarptautinėse rinkose.

Su didesniu nerimu, bet investuoja

Migracijos problemos neigiamai veikia ir Lietuvoje investuojančius rizikos kapitalo fondus. Jie kartoja, kad Lietuvoje pinigų tikrai yra, gerokai sunkiau yra rasti investicijų vertus verslus. Taip žvalgomasi ir į atvykstančias įmones. Donatas Keras, į žaidimų bendrovę investavusio rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, sako, kad dabartinė situacija kelia problemų ir tikisi, jog persikeliančių įmonių istorijos valdžią grąžins į realybę.

„Visų valdžių naratyvas, kad reikia atsivežti talentų ir verslo, skamba, bet tokia situacija mus bloškia į realybę. Manau, kad vienaip ar kitaip problemą su „JetCat Games“ išspręsime ir įmonė neišvažiuos, galbūt vienam iš žmonių teks dirbti iš Minsko, bet verslas vis tiek yra Lietuvoje“, – sako investuotojas.

Panašią situaciją fondas jau turėjo. UAB „Gudri antis“ valdanti interneto tinklapių dizainerių ir klientų bendradarbiavimo platformą „TrackDuck“, į Lietuvą mėgino perkelti du savo bendraįkūrėjus. Ponas Keras sako, kad investavus į šią bendrovę buvo lengviau nei „JetCat Games“ atveju, nes jos vadovas yra lietuvis.

„Jau supratome, kad taip yra šiek tiek brangiau, bet tam tiesiog reikia ruoštis, nes geros įmonės ant medžių neauga. Tikiuosi, kad visi pasimokys iš dabartinės situacijos ir kitais metais investicijos į čia atvykstančias įmones bus lengvesnės, nes turėsime precedentų“, – dėsto verslininkas.

Beje, Europoje yra šalių, kuriose fondo investicija įmonės įkūrėjams reiškia ir garantuotą galimybę pratęsti terminą laikinai gyventi ir dirbti šalyje.

Sąlygos pablogėjo

Remiantis Europos migracijos tinklo atliktomis valstybių narių apklausomis, dauguma šalių siekia palengvinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų atvykimą, ieško naujų būdų, kaip jų pritraukti, – įgyvendina tikslines specialias programas, numatančias palankesnes atvykimo ir buvimo šalyje sąlygas, siūlo papildomų teisių, privilegijų ar net pilietybę. Itin aktyviai siekiama pritraukti inovatyvių, potencialo turinčių verslų, startuolių. Tokios programos taikomos Nyderlanduose, Italijoje, Airijoje. Lietuvoje jokių panašių palengvinimų nėra, pabrėžia studijos autoriai, yra tik kai kurios lengvatos stambioms įmonėms. Be to, pernai lapkritį įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, ribojantiems galimybes steigti fiktyvias užsienio įmones Lietuvoje, sąžiningu nedideliu verslu norintiems užsiimti užsieniečiams sąlygos pablogėjo.

VŽ rašė, kad Lietuvoje yre rengiami pakeitimai, kuriais turėtų būti palengvinta mirgacijos tvarka pradedantiesiems verslininkams. Politiniams svarstymams startuolių vizos sukūrimo pasiūlymą žadama pristatyti dar iki šių metų pabaigos. Dovydas Varkulevičius, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius, skaičiuoja, kad sukūrus geresnes galimybes perkelti nedidelius verslus į Lietuvą, šalis galėtų uždirbti po 20 mln. Eur kasmet.

Vienai po kitos jaunai bendrovei dalinantis patirtimi apie tai, kaip sudėtinga atitikti valdžios iškeliamus reikalavimus, šia tema yra pasisakiusios ir Vidaus reikalų bei Ūkio ministerijos. Tačiau jos labiau linkusios nesismulkinti ir daugiausiai stengiasi padėti jau užaugusiems, o jaunus ir perspektyvius dažniau maitina kalbomis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
CSC Baltic, UAB18.4831.379476
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau