Rengia „startuolių“ vizos projektą

Publikuota: 2015-08-05
Charleso Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Charleso Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Všį „Versli Lietuva“ rengia pasiūlymą, kaip palengvinti pradedančiųjų bendrovių persikėlimą į Lietuvą iš ES nepriklausančių valstybių. Teigiama, kad „startuolių“ vizos programa procesą pagreitintų tris kartus.

Panašias programas Europoje jau turi tokios valstybės kaip Airija, Danija, Olandija ir Italija. Sėkmingi pavyzdžiai matomi ir Čilėje, Kanadoje bei Singapūre.

„Startuolių“ vizos esmė yra ne pakeisti visą imigracijos procesą, o pagreitinti persikėlimą pradedančiajam verslui, pavyzdžiui, prioriteto tvarka suteikti leidimus laikinai gyventi ir dirbti, padėti su įvairiais dokumentais. Vizos paprastai suteikiamos tiems „startuoliams“, kurie yra įvertinami kaip naudingi valstybei.

Dovydas Varkulevičius, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius, mano, kad tokios programos turėjimas leistų šaliai įgyti importo pranašumą regione.

„Nereikia tikėtis, kad su šia programa į Lietuvą pradės bėgti žmonės iš visų šalių. Yra dvi potencialios valstybės: Baltarusija ir Ukraina. Iš jų žmonės nori relokuotis dėl sąlygų verslui ir valiutinių apribojimų“, – galimus vizos prašytojus nurodo p. Varkulevičius.

Anot jo, čia susikerta bent trijų pusių interesai. Pirma, Lietuvai reikia talentingų žmonių, kurie kurtų aukštos pridėtinės vertės verslą ir brangiai apmokamas darbo vietas. Antra, žmonėms iš ne ES valstybių reikia palankių salygų, kurias šalis gali pasiūlyti. Trečia, rizikos kapitalo fondams reikia daugiau pasirinkimo investicijoms, nes jie yra pasiruošę didinti apsukas.

infogr.am::infogram_0_startuoliu_sritys

Nori supaprastinti tvarką

VŽ ne kartą rašė, kad į Lietuvą persikeliantys pradedantieji turi problemų su migracijos taisyklėmis. Danieliui Ray, verslininkui iš JAV, įdarbinant žmones kliudo aukštojo mokslo diplomo reikalavimas, Ramanui Ulasau, programuotojui iš Baltarusijos, tai, kad bendrovė turi 6 mėnesius vykdyti ekonominę veiklą. Su sunkumais yra susidūrusi ir Alisa Matsanyuk, „Game Insight“ bei mėnesio pabaigoje atsidarančio „Green Garage“ įkūrėja.

„Versli Lietuva“ siūlo panaikinti barjerus, kurie kliudo jauniems verslams ir pritaikyti tik keletą apribojimų: leidimus dirbti ir gyventi galėtų gauti daugiausia 3 bendrovės dalininkai, kurie turėtų įrodyti, kad turi pakankamai pajamų, jog galėtų išgyventi Lietuvoje. Tai galėtų būti 70% metinio atlyginimo atitinkanti suma. Be to, pradedančiajam verslui šalyje turėtų būti įkurta įmonė per 21 d., o norint pratęsti leidimus reikėtų parodyti, kad kompanija vykdė veiklą, pavyzdžiui, pritraukė naujų investicijų. Visi kiti reikalavimai būtų tokie patys, kaip ir piliečių kuriamam verslui šalyje.

infogr.am::infogram_0_reikalavimai_startuoliams

Steigtų atrankos komisiją

Tačiau tai būtų taikoma ne visoms bendrovėms. Pirminę atranką galėtų vykdyti „Versli Lietuva“ ar kita institucija, kuriai reikėtų įvertinti, ar visi dokumentai yra užpildyti teisingai. Toliau prasidėtų iš rizikos kapitalo fondų ir akceleratorių atstovų sudarytos komisijos vertinimas, kuris ir nulemtų galimybes gauti „startuolio“ vizą.

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, sako, kad prie tokios komisijos fondas prisijungtų, jei tik būtų pakviestas. Anot jo, komercinių investuotojų dalyvavimas galėtų būti reikšmingas, nes jie galėtų profesionaliai atrinkti tuos, į kuriuos ir patys matytų perspektyvų investuoti.

„Fondai ir akceleratoriai praleidžia daug laiko prieš priimdami sprendimą investuoti: pasižiūri žmonių verslo patirtį, patikrina verslo planą ir potencialias galimybes sukurti pridėtinės vertės investuotojui bei aplinkai. Todėl jie turi nemažą patirtį“, – komentuoja p. Keras.

Jis įžvelgia galimybes į komisiją įtraukti ir daugiau dalyvių, pavyzdžiui, Ivestuotojų forumą, pramoninkų konfederaciją, o labiau su mokslu susijusius „startuolius“ įvertinti galėtų padėti ir universitetai bei mokslinės organizicijos.

Yra ką tobulinti

Tiksli „startuolių“ vizų programa vis dar yra kuriama, todėl pradinėje versijoje nubrėžiami reikalavimai galutiniame variante gali keistis. Pradedančiųjų bendrovių atstovai jau teikia pasiūlymus. Edmundas Balčikonis, informacinių technologijų UAB „Gudri antis“, valdančios platformą „TrackDuck“ vadovas, sako, kad bendraįkūrėjų būtų galima priimti ir daugiau negu 3, nes dažnai naują kompaniją sukuria ir didesnės žmonių komandos.

„Neribočiau taip. Ką tuomet daryti, jeigu yra 4 įkūrėjai arba 3 ir 1 labai svarbus darbuotojas. Be to, reikėtų apibrėžti, kiek jie turėtų turėti akcijų“, – svarsto p. Balčikonis.

Verslininkas pats susidūrė su imigracijos problemomis, kai iš Baltarusijos į Lietuvą norėjo perkelti kitus du pradedančiosios bendrovės dalininkus. Šis procesas jam užtruko apie metus.

Sergejus Klimovas, žaidimų kompanijos „Charlie Oscar“ įkūrėjas, prideda, kad galima imtis ir daugiau priemonių, kad būtų įsitikinta, jog vizų prašantys žmonės neprisidengia „startuolio“ vardu vien tam, kad gautų leidimus gyventi ir dirbti šalyje.

„Pakeitimai yra geri. Jei norite pritraukti „startuolius“, tai yra vienintelis kelias. Tik pridėčiau, kad galima paprašyti trijų rekomendacijų iš Lietuvoje jau įsikūrusių bendrovių. Vėliau dėl vizos išdavimo sprendžiantys žmonės galėtų tiesiog paskambinti tiems, kurie rašė rekomendacijas ir užduoti papildomų klausimų“, – siūlo p. Klimovas

Pateikti tikisi rudenį

Ponas Varkulevičius kalba, kad galutinis „startuolių“ vizų programos variantas Vyriausybės svarstymui galėtų būti pateiktas jau rudenį.

„Vyriausybė susiduria su eile problemų ir iššūkių, bet mes labai tikimės, kad yra daug protingų žmonių, kurie supranta šios problemos aktualumą. Tikime, kad bendromis jėgomis pavyks įtikinti, jog toks dalykas yra reikalingas ir rasime stiprių užtarėjų. Jeigu atsitiktų taip, kad Lietuva su „startuolių“ viza startuotų šių metų lapkritį, gruodį ar kitų metų sausį, tai būtų nuostabus dalykas“ – apie galimybes įgyvendinti planus kalba p. Varkulevičius.

„Verslios Lietuvos“ atstovas anksčiau yra minėjęs, kad palengvinus migracijos politiką Lietuva galėtų uždirbti apie 20 mln. Eur per mokesčius kasmet.

infogr.am::infogram_0_startuoliu_skaiciai

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
CSC Baltic, UAB18.4831.379476
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau