Naftos išgavėjai JAV pavaldūs rinkai, ne valstybei

Publikuota: 2016-12-19
Robin L. Dunnigan, JAV Valstybės departamento Energetikos išteklių biuro diplomatė: „JAV išties atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje naftos rinkoje. Tačiau tai daro mūsų išgavėjai, ne vyriausybė“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Robin L. Dunnigan, JAV Valstybės departamento Energetikos išteklių biuro diplomatė: „JAV išties atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje naftos rinkoje. Tačiau tai daro mūsų išgavėjai, ne vyriausybė“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Robin L. Dunnigan, JAV Valstybės departamento Energetikos skyriaus diplomatė, „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume tikino, kad neseniai iš energetinių išteklių importuotojos tapusi eksportuotoja JAV tampa „supergalia“ pasaulio energetikos rinkoje. Šalies bendrovės jau pasiruošusios eksportuoti didelius kiekius suskystintų gamtinių dujų, ir eksportui augti kliūčių neturėtų atsirasti.

Diplomatė, duodama interviu VŽ, teigė dar negalinti atsakyti į opiausią ir visiems rūpimą klausimą – kokios energetikos politikos imsis naujoji JAV prezidento administracija. Tai, pasak p. Dunnigan, paaiškės išrinktajam prezidentui suformavus savo administraciją ir pradėjus darbą. Vis dėlto ji atsargiai dalijasi savo nuomone: naujoji administracija neturėtų imtis drastiškų priemonių prieš gamtinių dujų eksportuotojus iš JAV.

„Nematome ženklų, kad naujoji administracija norėtų šį procesą stabdyti. Tiksliai nežinau, galiu tik numanyti. Klausimas, manau, turėtų būti pateikiamas rinkai – ar privačios kompanijos, statančios šiuos labai brangius eksporto terminalus, mato galimybių rinkoje, – VŽ sako p. Dunnigan. – Šiuo metu JAV Energetikos departamentas yra išdavęs licencijas eksportuoti 180 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Bendrovės, turinčios šias licencijas, stato eksporto terminalus. Analitikai tikisi, kad per ateinančius penkerius metus į rinką pateks dar 100 mlrd. kub. m dujų.“

Palyginkime, didžiausia dujų tiekėja Europai Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ per metus Vakarų Europos šalims patiekia apie 160 mlrd. kub. m gamtinių dujų.

Vis dėlto diplomatė pabrėžia, kad JAV kaip energetikos išteklių eksportuotoja yra unikali ir kur konkrečiai iš JAV eksportuojamos dujos keliaus, diktuos rinka, ne vyriausybė.

„Vienas unikalus, bet itin svarbus JAV gavybos bruožas yra tai, kad valstybė neturi ir nereguliuoja nei naftos gavybos, nei energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Mūsų energetikos bendrovės yra privačios ir pačios sprendžia, ko ir kiek kuriuo metu išgauti ar gaminti, – interviu VŽ sako p. Dunnigan. – Manęs ne kartą klausė, kodėl JAV negali tiesiog siųsti savo suskystintų gamtinių dujų (SkGD) į Europą. Nuolatos sakome, kad galime sukurti sąlygas, galime sukurti atviros rinkos ekonomiką, kai suklestėjo skalūnų dujų išgavėjai Jungtinėse Valstijose, kur technologijos galėjo padaryti įtaką mūsų gavybai. Tačiau vėliau mes nebegalime šiai rinkai nurodinėti“.

Tai išskiria JAV iš kitų naftos ir dujų išgavėjų. Dauguma vyriausybių laiko energetikos sektorių strategiškai svarbiu ir griežtai reguliuoja savo energetikos bendrovių veiklą. JAV, tikina diplomatė, dėl savo unikalumo netaps kasmetinių OPEC ir trečiųjų šalių diskusijų Vienoje dalyve. Tačiau tai netrukdo jai užimti svarbios vietos pasaulinėje energetikos rinkoje.

„Kai kurie analitikai mano, kad JAV tampa lemiančia dalyve naftos gavyboje. JAV išties atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje naftos rinkoje. Tačiau tai daro mūsų išgavėjai, ne vyriausybė“, – sako ji.

Pokyčiai rinkoje

JAV visuomet atidžiai sekė pasaulio energetikos rinką, tad kai tapo išteklių eksportuotoja, didelio pokyčio šalies politikoje neįvyko. Tačiau kelios tendencijos pasikeitė ir JAV, ir Europa į jas turi atsižvelgti.

„Šiandien pasikeitė pora tendencijų. Viena – neįmanoma kalbėti apie energetiką nekalbant apie paklausos ir pasiūlos pokyčius. Paklausą visada diktavo EBPO šalys, Europa ir JAV. Dabar taip nėra. Mūsų paklausa išliko daugmaž tokia pati ir net mažėja. O paklausa EBPO nepriklausančiose šalyse – Kinijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijoje – dabar diktuoja paklausos tendencijas. Dėl to JAV ir Europoje privalome žvelgti į pasaulinę perspektyvą“, – sako ji.

Tendencijos iš pasiūlos perspektyvos taip pat yra pakitusios.

„Buvo laikai, kai pasiūlos tendencijas diktavo saujelė išgavėjų, kurie išgavo naftą ar dujas ir kontroliavo gavybą, eksportą bei eksporto priemones – vamzdynus ir tanklaivius. Ir čia padėtis drastiškai pasikeitė. Atsirado netikėtų išgavėjų pasaulyje, turime naujų būdų produktams pristatyti į rinką“, – dėsto p. Dunnigan.

Pokyčiai matomi ir atsinaujinančių išteklių srityje. Čia randasi ir itin stambių elektros gamintojų (milžiniškos saulės elektrinės), ir itin smulkių – bendruomenių, kurios investuoja į savo decentralizuotus elektros gamybos pajėgumus.

„Pagaliau didėja energetikos rinkų tarpusavio priklausomybė. Nafta visada buvo globalios rinkos dalis, tačiau dabar mes visi turime kreipti dėmesį ne tik į iškastinio kuro pasaulinę rinką, bet ir į tai, kas darosi atsinaujinančios energetikos srityje. Mums visiems įtaką daro pokyčiai energijos išteklių rinkoje, kitų šalių galimybės prie jos prieiti, mums visiems įtaką daro klimato kaita ir energetikos politikos sprendimai“, – globalią energetikos perspektyvą piešia diplomatė.

VŽ interviu su Robin L. Dunnigan skaitykite VŽ „Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Panevėžio energija, AB39.4962.645529
Celsis, UAB36.3371.640285
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau