Priežiūros poveikis: greitųjų kreditų rinka smuko perpus

Publikuota: 2016-09-06
Atnaujinta 2016-09-06 10:53
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį suteikta 65 mln. Eur vertės greitųjų kreditų – perpus mažiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, ir mažiausiai nuo 2013 metų.

Suteiktų kreditų skaičius šiuo laikotarpiu sumenko 68,7%, iki 130.000 vnt., antradienį spaudos konferencijoje paskelbė Lietuvos banko atstovai.

Pasak centrinio banko, rinkos smukimą lėmė aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai ir konkurencija.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, konferencijoje pažymėjo, kad bendrovės pradėjo konservatyviau vertinti besiskolinančiųjų mokumą.

„Šių permainų rezultatas – mažėjanti pradelstos skolos našta, kuri mažina ir skaudžių socialinių pasekmių riziką“, – sako p. Vasiliauskas.

Pastebima, kad pirmąjį pusmetį smuktelėjo tiek smulkių (iki 290 Eur), tiek stambesnių greitųjų kreditų išdavimas (daugiau nei 290 Eur).

„Didesnė rinkos susitraukimo įtaka buvo smulkiems greitiesiems kreditams, kurių mažėjimo tendencija buvo mažesnė. Tokia tendencija susiklostė, nes mažesni kreditai yra brangesni kreditai ir juos reguliavimas palietė labiau“, – sako p. Vasiliauskas.

Ne bet kam

Lietuvos bankas teigia, kad atidesnį besiskolinančiųjų vertinimą įrodo faktas, kad 2015 m. pirmąjį pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti apie 40% besikreipiančiųjų, o 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu patenkintų paraiškų dalis sumažėjo iki 26%.

Tiesa, bendras gautų paraiškų skaičius lyginamuoju laikotarpiu nemažėja – šiemet pirmąjį pusmetį sulaukta daugiau nei 450.000 paraiškų, palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė beveik 400.000.

„Tai – įdomi tendencija, rodanti, kad žmonės vis dar nori brangiai pasiskolinti. Matyt, lietuviai azartiški žmonės ir nesupranta, kad tai yra vienas iš brangiausių paskolų segmentų. Tai nėra gerai ir finansiniam švietimui dar yra kur pasireikšti, bet akivaizdžiai matome, kad greitųjų kreditų bendrovės jau elgiasi atsakingiau. Atsakingas mokumo vertinimas yra tapęs norma rinkoje ir tikimės, kad tokia tendencija išsilaikys“, – sako p. Vasiliauskas.

Kita tendencija – pirmąjį pusmetį maždaug ketvirtadaliu sumažėjo asmenų iki 25 m. amžiaus prasiskolinimas. Praėjusių metų viduryje jauni asmenys sudarė apie 30% greitųjų kreditų bendrovių klientų, dabar ši dalis nesiekia 23%. Taip pat pažymima, kad liovėsi moksleivių tėvų skundai dėl jų atžalų pasiimtų greitųjų kreditų.

„Tas atsakingumas jaunimo atžvilgiu iš dalies buvo nulemtas sąmoningumo, bet iš dalies ir pasikeitusio teisinio reguliavimo“, – pažymi p. Vasiliauskas.

Vėlavimas ir palūkanos

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei trečdaliu (arba 34,9%) sumažėjo kreditų, kuriuos klientai vėlavo grąžinti nuo 30 iki 90 dienų.

Dėl to pirmą kartą istorijoje fiksuotas bendras vėluojamų grąžinti kreditų skaičiaus metinis sumažėjimas.

Tiesa, kiek ūgtelėjo (4%) ilgiau nei 90 d. vėluojamų grąžinti kreditų skaičius, tačiau Lietuvos bankas teigia, kad tai yra normalu, nes suveikė „kaupimo principas“.

„Tai reiškia, kad net ir prieš kelis metus išduotos ir vėluojamos gražinti paskolos statistikoje liks kaip pradelstos ir ta kupra kaupsis“, – komentuoja p. Vasiliauskas.

Greitųjų kreditų sutarčių, pagal kurias skola buvo perduota išieškoti tretiesiems asmenims, skaičius pirmąjį šių metų pusmetį smuko 29%. Lietuvos bankas aiškina, kad tą nulėmė smukęs pradelstų gražinti kreditų skaičius.

„Be to, įmonės bando lanksčiau dirbti su klientais. Siūlomos įvairios kredito gražinimo opcijos, refinansavimo galimybės, skolų grąžinimo grafikai. Taigi, rinka įgauna civilizuotos rinkos požymių“, – kalba p. Vasiliauskas.

Pastaruoju metu mažėjo vidutinė greitųjų kreditų metinė palūkanų norma. Per metus ji krito nuo 72% iki 42%, teigia centrinis bankas. Vartojimo kredito įstatymas ypač pakoregavo mažųjų kreditų palūkanas.

Vidutinė mažojo vartojimo kredito metinė palūkanų norma, pernai metų viduryje sudariusi beveik 100%, šiemet svyruoja apie 65%, nepasiekdama įstatyme nubrėžtų 75% palūkanų lubų.

Tarpusavio skolinimas

Pastebima, kad vartojimo kredito kainai įtaką daro ir didėjanti greitųjų kreditų bendrovių konkurencija su tarpusavio skolinimo platformomis.

Tačiau teigiama, kad kol kas tarpusavio skolinimo platformų paskolintų lėšų dalis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovėmis, yra nedidelė, nors augimas ir ryškus.

Per pusmetį – nuo 2016 m. pradžios iki liepos 1 d. – šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,3 mln. iki 4,6 mln. Eur. Tai tesudarė apie 2% bendro greitųjų kreditų bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelio, kurio vertė – apie 225 mln. Eur.

Skaičiuojama, kad vidutinė metinė palūkanų norma tarpusavio skolinimosi platformose pirmąjį pusmetį sudarė 25,3%, palyginimui, greitųjų kreditų bendrovėse – 43%.

Be to, ilgiau nei 60 d. pradelstos paskolos sudaro 11% visų galiojančių tarpusavio skolinimo bendrovių kreditų. Palyginimui, greitųjų kreditų bendrovėse šis rodiklis sudaro 44%.

Tačiau p. Vasiliauskas sako, kad centrinis bankas neketina skatinti vartotojų rinktis tarpusavio skolinimo įmones – esą tai yra pačių vartotojų pasirinkimo klausimas.

„O kalbant apie mažesnį pradelstų kreditų skaičių, dar palaukime. Dar anksti daryti išvadą, nes tarpusavio skolinimas tik įsivažiuoja ir manau, ateityje šis rodiklis gali išaugti“, – teigia p. Vasiliauskas.

2016 m. viduryje tarpusavio skolinimo platformų klientų skaičius artėjo prie 4.000, o greitųjų kreditų bendrovių klientų buvo apie 380.000.

Baudė 45 kartus

Lietuvos bankas prieš trejus metus parengė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ir pateikė juos Finansų ministerijai.

Vėliau Seime buvo sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito įstatymui tobulinti. Joje dalyvavo ir Lietuvos banko bei Finansų ministerijos atstovai.

Dalis Lietuvos banko siūlytų šio įstatymo pakeitimų buvo įtvirtinti pernai Seimui priėmus minėtos darbo grupės parengtus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, o įsigaliojo jie šių metų vasario mėnesio.

Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, o skirtų baudų suma viršijo 270.000 Eur.

Praėjusių metų pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Medicinos banko grynasis pelnas augo 65%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per pirmąjį 2018 m. pusmetį uždirbo 0,71 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra...

Finansai
12:07
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 5

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 5

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
11:06
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 3

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
09:54
„Swedbank“ Lietuvoje 5% išaugino grynąjį pelną 2

„Swedbank“ Lietuvoje per 2018 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 59 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra 5% daugiau nei...

Finansai
09:00
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Nesibylinėję dėl neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų išmokas gaus paskutiniai 19

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymų išmokėti jiems priklausančias draudimines išmokas...

Rinkos
2018.07.13
Pinigų plovykla vadinamas „Danske Bank“ degina įvaizdžio likučius Premium 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, verslo interesų turintis ir Lietuvoje, vis labiau klimpsta į pinigų...

Rinkos
2018.07.11
Teismas: SEB į Estijos fondą investavusiems klientams turi atlyginti 153.000 Eur 1

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk...

Finansai
2018.07.11
Įžvelgia reguliacines ir reputacines rizikas Šiaurės šalių bankams Baltijos šalyse Premium 1

Pasaulinė reitingų agentūra „DBRS Ratings Limited“ naujausioje apžvalgoje apie Šiaurės šalių bankus Baltijos...

Rinkos
2018.07.11
„Swedbank“ teisme išgirdo nepalankų sprendimą 17

Bankui „Swedbank“ nepavyko teisme užginčyti nepalankaus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos...

Rinkos
2018.07.11
Kaip už būsto paskolą sumokėti iki 34% mažiau palūkanų 36

Sakoma, kad pirkdami būstą su kreditu vieną būstą nusiperkate sau, o kitą nuperkate bankui.

Rinkos
2018.07.08
Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus išmokas 20

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus iki 100.000 Eur indėlių draudimo išmokas - po 6 m.

Rinkos
2018.07.05
Įtartini pinigų srautai per Estijos „Danske Bank“ – dvigubai didesni nei skaičiuota 3

Per „Danske Bank“ padalinį Estijoje galimai galėjo būti išplauta per 53 mlrd. DKK (7,1 mlrd. Eur), arba...

Rinkos
2018.07.04
Numavičiaus šeimos biuras nutraukia veiklą Lietuvoje 62

Turtingiausiu iš Lietuvos kilusiu verslininku tituluojamas Nerijus Numavičiaus nutraukia kone paskutinius...

Rinkos
2018.07.03
„Sodra“ nebus geresnė anuitetų teikėja už verslą 26

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius bei sumažinti...

Rinkos
2018.07.03
„Nordea“ perka „Gjensidige“ banką 3

Švedijos finansų grupė „Nordea“ perka Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ banką „Gjensidige...

Rinkos
2018.07.02
ECB palaimino „Luminor“ jungimąsi Baltijos šalyse 5

Europos centrinis bankas (ECB) leido „Luminor“ vykdyti vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi Baltijos...

Rinkos
2018.07.02
Verslas ir kaupiantieji kritikuoja pensijų reformą – prabilo apie teismus Premium 7

Seimui ketvirtadienį pritarus pensijų reformai, pensijų fondų valdytojai ir pensijų fondų dalyviai skelbia...

Rinkos
2018.06.28
Romanovą ketinama teisti už akių

Rusijoje besislapstantį pagrindinį žlugusio Ūkio banko savininką Vladimirą Romanovą Lietuvoje ketinama teisti...

Verslo aplinka
2018.06.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau