Eutanazija arba ori senatvė

Publikuota: 2017-09-06
Stumdant lėšas iš „Sodros“ į pensijų fondus ir atgal sukaupti oriai senatvei tikrai nepavyks. Sistema, kurioje dalyvautų darbdavys, darbuotojas ir valstybė, galėtų iš esmės pakeisti padėtį. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Stumdant lėšas iš „Sodros“ į pensijų fondus ir atgal sukaupti oriai senatvei tikrai nepavyks. Sistema, kurioje dalyvautų darbdavys, darbuotojas ir valstybė, galėtų iš esmės pakeisti padėtį. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Į viešumą šią savaitę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutekėjusi prezentacija, kurioje – pasiūlymai, kaip optimizuoti „Sodrą“ ir II pensijų sistemos pakopą, sukėlė diskusijų audrą ir įrodė, kad „Sodros“ ir pensijų reikalai iš tiesų rūpi kiekvienam šalies gyventojui.

Minėti siūlymai rodo, kad, regis, politikai pagaliau suvokė problemos mastą: dabartinė sistema nepajėgi užtikrinti darbo rinką paliekantiems jokios orios senatvės, todėl siūlo didesnėmis įmokomis kaupti pensijai.

Kad asmuo senatvėje galėtų gyventi patogiai, jo pajamos sulaukus pensijos turėtų sudaryti apie 70% buvusio atlyginimo, skaičiuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomistai. Vadinasi, kad būtų pasiektas šis tikslas, gerokai mažesnis pensijų lygis Lietuvoje turėtų augti.

Planuojama iki 2022 m. pasiekti kombinuotą darbuotojo ir valstybės 8% įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuri leistų tikėtis nuo algos „bent 16% pensijos“, teigiama II pakopos pertvarkos siūlymuose. Tačiau paanalizavus ir kitus dokumentus matyti, kad dabartinė valdžia tesirūpina tik dabartiniais pensininkais, mažai galvoja apie tuos, kurie darbo rinką paliks po 20, 30 ar 40 metų.

Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, apie 2050 m. susitrauks, tikėtina, iki 30% gautų pajamų, nurodoma Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos 2017 m. stabilumo programoje. Vadinasi, būtina plėsti papildomo kaupimo šalia „Sodros“ galimybes.

Tačiau kažkodėl pensijų sistemos tobulintojai kaip prioritetą sau kelia tikslą visus „paklydėlius“, kurie nenori prisidėti savo lėšomis prie papildomo kaupimo senatvei, suvaryti atgal į „Sodrą“. Nevalia pakirsti žmonių pasitikėjimo privačia kaupimo sistema. Būtina užtikrinti, kad tai, kas sukaupta pensijų fonduose, nebūtų nusavinta, kad fondų dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, galėtų prisidurti prie „sodrinės“ pensijos, o jo asmeninėje sąskaitoje sukaupti pinigai po mirties atitektų teisėtiems paveldėtojams.

VŽ nuomone, tik stumdant lėšas iš „Sodros“ į pensijų fondus ir atgal sukaupti patogiai senatvei tikrai nepavyks. Kaip ir nepavyks, jei pertvarkant pensijų sistemą nuošalyje bus palikti darbdaviai. Juk ir pats darbuotojas bus labiau suinteresuotas rinktis darbdavį, kuris prie solidesnės algos galės pasiūlyti ir pensijų draudimo paketą, o ne pakišti „Sodros“ įmokomis neapmokestintą vokelį. Juolab kad dėl talentų konkuruojantys darbdaviai yra suintersuoti prisidėti prie darbuotojų pensijos kaupimo.

Pensijų sistemos tobulintojams vertėtų pasidomėti, pavyzdžiui, JAV taikomu planu „401 (k)“, kurio esmė – su darbuotoju iš vienos darbovietės į kitą keliaujanti specialioji sąskaita, į kurią pervedamos neapmokestintos įmokos senatvės pensijai kaupti.

Vien iš „Sodros“ gaunamos išmokos šiandien tėra vertos juodojo jumoro grimasų: jeigu mes tesugebame sukaupti tik tokias pensijas, neišgalime susimokėti už gyvenimą senelių namuose, privalome įteisinti ir eutanaziją, kad žmogus galėtų apsispręsti, ar jam toliau gyventi, ar ne.

Tvari sistema, kurioje dalyvautų darbdavys, darbuotojas ir valstybė, galėtų iš esmės pakeisti padėtį. Tik ne verslininkų ir ne pensininkų valioje kurti tas tvarias sistemas, o politikų, kuriems, deja, sudėtinga apsispręsti, kas svarbiau – visuomenė ar kita kadencija.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Fondų valdytojai: pasiruošti reformai reiktų mažiausiai metų 1

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui ruošiantis pensijų reformai pritarti dar...

Rinkos
2018.06.21
„Lords LB Asset Management“ pelnas augo beveik 60% 1

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ praėjusiais metais uždirbo 1,089 mln. Eur grynojo...

Rinkos
2018.06.15
SEB jungia Baltijos šalių gyvybės draudimo įmones 5

SEB finansų grupė nusprendė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo įmones ir taip...

Rinkos
2018.06.15
„Eikos“ NT fondas imasi pirmojo projekto 3

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos UAB „Eika“ grupei priklausančios investicijų valdymo įmonės „Eika Asset...

Statyba ir NT
2018.06.14
Į privačią skolą investuojantys fondai sparčiai didina turtą

Alternatyvaus finansavimo sektoriuje investuojantys fondai toliau sparčiai didina turtą.  

Rinkos
2018.06.13
„Energy China“ bendradarbiaus su „Achema“ ir „Orion“ 2

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Energy China“ antrinės bendrovės antradienį pasirašė supratimo...

Energetika
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Fondų valdytojai prie JAV akcijų grįžta euro zonos ir besivystančių rinkų sąskaita 2

Fondų valdytojai po 15 mėnesių pertraukos daugiau nei vidutiniškai investuoja į JAV akcijas, genami aukštų...

Rinkos
2018.06.12
Valdytojų ir maklerių uždarbis: klientai sugrįžo į finansų rinkas Premium

Investicijų valdymo, finansų patarėjų, finansų maklerio įmonės praėjusiais metais reikšmingai pagerino...

Rinkos
2018.06.07
Pensijų kaupimo reforma atsižymėjo pirmą varnelę Seime 9

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomam Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam...

Rinkos
2018.06.05
NT projektams – dar viena sutelktinio finansavimo platforma 4

Veiklą pradeda sutelktinio NT finansavimo platforma „Profitus“. Investuotojams kalbama apie galimą 10–12%...

Rinkos
2018.06.05
Kas investavo į „Verslo trikampį“ – nuo žinomų Lietuvos verslininkų iki Rusijos piliečių Premium 3

Vilniuje esantį biurų kompleksą „Verslo trikampis“ iš Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros...

Rinkos
2018.06.04
200 mln. Eur „Lords LB“ projektas Rygoje: viešbutis, biurai ir prekyba 1

Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomas fondas buvusioje Rygos Spaudos rūmų...

Statyba ir NT
2018.06.01
Neišnaudojamos NT finansavimo alternatyvos: patys bankai siūlo jas rinktis Premium

Bankų atstovai, tarpininkai, alternatyvūs žaidėjai nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams siūlo atsigręžti į...

Rinkos
2018.06.01

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau