Eutanazija arba ori senatvė

Publikuota: 2017-09-06
Stumdant lėšas iš „Sodros“ į pensijų fondus ir atgal sukaupti oriai senatvei tikrai nepavyks. Sistema, kurioje dalyvautų darbdavys, darbuotojas ir valstybė, galėtų iš esmės pakeisti padėtį. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Stumdant lėšas iš „Sodros“ į pensijų fondus ir atgal sukaupti oriai senatvei tikrai nepavyks. Sistema, kurioje dalyvautų darbdavys, darbuotojas ir valstybė, galėtų iš esmės pakeisti padėtį. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Į viešumą šią savaitę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutekėjusi prezentacija, kurioje – pasiūlymai, kaip optimizuoti „Sodrą“ ir II pensijų sistemos pakopą, sukėlė diskusijų audrą ir įrodė, kad „Sodros“ ir pensijų reikalai iš tiesų rūpi kiekvienam šalies gyventojui.

Minėti siūlymai rodo, kad, regis, politikai pagaliau suvokė problemos mastą: dabartinė sistema nepajėgi užtikrinti darbo rinką paliekantiems jokios orios senatvės, todėl siūlo didesnėmis įmokomis kaupti pensijai.

Kad asmuo senatvėje galėtų gyventi patogiai, jo pajamos sulaukus pensijos turėtų sudaryti apie 70% buvusio atlyginimo, skaičiuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomistai. Vadinasi, kad būtų pasiektas šis tikslas, gerokai mažesnis pensijų lygis Lietuvoje turėtų augti.

Planuojama iki 2022 m. pasiekti kombinuotą darbuotojo ir valstybės 8% įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuri leistų tikėtis nuo algos „bent 16% pensijos“, teigiama II pakopos pertvarkos siūlymuose. Tačiau paanalizavus ir kitus dokumentus matyti, kad dabartinė valdžia tesirūpina tik dabartiniais pensininkais, mažai galvoja apie tuos, kurie darbo rinką paliks po 20, 30 ar 40 metų.

Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, apie 2050 m. susitrauks, tikėtina, iki 30% gautų pajamų, nurodoma Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos 2017 m. stabilumo programoje. Vadinasi, būtina plėsti papildomo kaupimo šalia „Sodros“ galimybes.

Tačiau kažkodėl pensijų sistemos tobulintojai kaip prioritetą sau kelia tikslą visus „paklydėlius“, kurie nenori prisidėti savo lėšomis prie papildomo kaupimo senatvei, suvaryti atgal į „Sodrą“. Nevalia pakirsti žmonių pasitikėjimo privačia kaupimo sistema. Būtina užtikrinti, kad tai, kas sukaupta pensijų fonduose, nebūtų nusavinta, kad fondų dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, galėtų prisidurti prie „sodrinės“ pensijos, o jo asmeninėje sąskaitoje sukaupti pinigai po mirties atitektų teisėtiems paveldėtojams.

VŽ nuomone, tik stumdant lėšas iš „Sodros“ į pensijų fondus ir atgal sukaupti patogiai senatvei tikrai nepavyks. Kaip ir nepavyks, jei pertvarkant pensijų sistemą nuošalyje bus palikti darbdaviai. Juk ir pats darbuotojas bus labiau suinteresuotas rinktis darbdavį, kuris prie solidesnės algos galės pasiūlyti ir pensijų draudimo paketą, o ne pakišti „Sodros“ įmokomis neapmokestintą vokelį. Juolab kad dėl talentų konkuruojantys darbdaviai yra suintersuoti prisidėti prie darbuotojų pensijos kaupimo.

Pensijų sistemos tobulintojams vertėtų pasidomėti, pavyzdžiui, JAV taikomu planu „401 (k)“, kurio esmė – su darbuotoju iš vienos darbovietės į kitą keliaujanti specialioji sąskaita, į kurią pervedamos neapmokestintos įmokos senatvės pensijai kaupti.

Vien iš „Sodros“ gaunamos išmokos šiandien tėra vertos juodojo jumoro grimasų: jeigu mes tesugebame sukaupti tik tokias pensijas, neišgalime susimokėti už gyvenimą senelių namuose, privalome įteisinti ir eutanaziją, kad žmogus galėtų apsispręsti, ar jam toliau gyventi, ar ne.

Tvari sistema, kurioje dalyvautų darbdavys, darbuotojas ir valstybė, galėtų iš esmės pakeisti padėtį. Tik ne verslininkų ir ne pensininkų valioje kurti tas tvarias sistemas, o politikų, kuriems, deja, sudėtinga apsispręsti, kas svarbiau – visuomenė ar kita kadencija.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„INVL Asset Management“ susidomėtų „Novaturu“ už 10 P/E 5

Investicijų valdymo įmonė „INVL Asset Mangement“ neatmeta galimybės sudalyvauti į biržą žengiančios...

Rinkos
2018.02.20
Draudimo rinkai prognozuoja 8–9% augimą 5

Lietuvos bankas šiemet šalies draudimo rinkai prognozuoja nuosaikesnį augimą nei pernai. Po pernai patirto...

Rinkos
2018.02.19
Per metus „FinBee Verslui“ išdavė 1,5 mln. Eur paskolų

Pirmoji Lietuvoje sutelktinio finansavimo platforma, pradėjusi veiklą 2017 m. vasarį, suskaičiavo per metus...

Rinkos
2018.02.14
Aukštesnių palūkanų horizonte nematyti indėlininkams palankių ženklų Premium

Kitų metų pirmojoje pusėje, tikėtina, pakilsiančias palūkanų normas turėtų pajusti besiskolinantieji, tačiau...

Rinkos
2018.02.14
ESF fondas perkopė 3 mln. Eur, taikosi į 5 mln. Eur 4

Alternatyvaus finansavimo sektoriuje investuojančio lietuvių „Europos sutelktinio finansavimo“ (ESF) fondo...

Rinkos
2018.02.13
Mąžtančiame „INVL Baltijos fonde“ išaugo „Latvijas Balzams“ akcijų svarba

Besitraukiančiame „INVL Baltijos fonde“ tarp 5 didžiausių pozicijų atsidūrė Latvijos alkoholinių gėrimų...

Rinkos
2018.02.09
Dalis finansų inžinerijos neatlaikė panikos finansų rinkose 3

Pasaulio finansų rinkas sudrebinusi panika privertė prie nenutrūkstamo augimo įpratusius investuotojus...

Rinkos
2018.02.09
Atliktos pirmosios investicijos lietuvių sutelktinio NT finansavimo platformose Premium 2

Lietuvių sutelktinio finansavimo platformose sufinansuoti pirmieji NT projektai. Operatoriai kalba apie...

Rinkos
2018.02.08
Kodėl nepasisekė „Lewben“ fondui: vietoje 30% pelno – 15% nuostolių 11

Lietuvoje veiklą 2016 m. pradėjęs bendrovės „Lewben Investment Management“ fondas „Craftstone Capital...

Rinkos
2018.02.03

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau