Baltijos šalyse – naujas 100 mln. Eur infrastruktūros fondas

Publikuota: 2017-07-03
Atnaujinta 2017-09-28 11:46
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Didžiausia Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ steigia 100 mln. Eur dydžio fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, kuris investuos į transporto ir energetikos infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Tai jau antras bandymas sukurti didelį Baltijos šalių mastu veikianti infrastruktūros fondą – tokių ketinimų taip pat turėjo kita Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“.

„BaltCap“ atstovai ir fondo investuotojai pirmadienį Vilniuje pasirašė naujojo fondo veiklos sutartį, pagal kurią fondas veiks neįprastai ilgą laiką – 20 metų. Apie tai, kad toks fondas kuriamas, VŽ skelbė dar šiemet vasarį, tačiau tuomet nebuvo atskleistos fondo veiklos detalės.

Šiandien paaiškėjo, kad į fondą investavo Europos investicijų bankas, „Nordic Environment Finance Coporation“ (NEFCO), didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, valdomi SEB, „Swedbank“ ir LHV bankų, taip pat „Swedbank gyvybės draudimas“ ir kiti instituciniai investuotojai.

Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondų investicijos į fondą sudaro 60% visų investicijų į šį fondą. Teigiama, kad tai yra didžiausia vietinių pensijų fondų investicija į vieną fondą per visą Baltijos šalių pensijų fondų istoriją.

Ketvirtadalį fondo dydžio – 20 mln. Eur – sudaro Europos investicijų banko investicija, kurią garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) – pagrindinis Investicijų Europai plano, žinomo, kaip Junkerio planas, elementas.

VŽ rašė, kad EFSI finansai dar vadinami Junckerio pinigais. Toks pavadinimas prilipo išsyk po to, kai Jeanas-Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos (EK) vadovas, 2014–ųjų pabaigoje paskelbė Europos ekonomikos gelbėjimo planą. Ambicingo plano esmė – per trejus metus (2015–2017 m.) pritraukti per 300 mlrd. Eur ir išjudinti investicijas sustingusiame Senajame žemyne.

Tęsinys po grafiku

infogram.com::rinkos_baltcap_fondo_struktura

Padidins bendradarbiavimą

Pirmadienį „BaltCap Infrastructure Fund“ pristatyme žiniasklaidai dalyvavęs Vilius Šapoka, finansų ministras, teigė tikintis, kad šis alternatyvus finansavimo šaltinis ne tik prisidės prie Lietuvos ekonomikos skatinimo ir konkurencingumo didinimo, tarptautinių, institucinių ir privačių investicijų augimo, bet ir teigiamai paveiks tolesnę Baltijos regiono privataus ir rizikos kapitalo rinkos plėtrą, sustiprins Baltijos šalių partnerystę ir bendradarbiavimą.

Kaip pažymėjo Šarūnas Stepukonis, „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris, Baltijos šalių ekonominis konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo turimos infrastruktūros kokybės.

„Šiuo metu didžioji dalis transporto, energetikos ir socialinės infrastruktūros sukūrimo ir atnaujinimo Baltijos šalyse yra finansuojama iš ES lėšų bei valstybių biudžeto, tačiau to nepakanka patenkinti dabartinių augančios ekonomikos poreikių. Remiantis Baltijos valstybių investicijų programomis, matome, jog finansavimo trūkumas per ateinančius 5 metus sieks 6 mlrd. Eur. Tikėtina, jog vėliau finansavimo trūkumas dar labiau didės dėl sumažėjusių lėšų iš ES. Panaudodami privačias institucinių investuotojų lėšas esame pasirengę Lietuvai, Latvijai ir Estijai padėti sumažinti trūkstamo finansavimo poreikį bei įgyvendinti infrastruktūros investicijų programą. Tai yra ypatingai svarbus finansinės inžinerijos pasiekimas regionui, kadangi pirmą kartą panaudosime vietinių pensijų fondų lėšas sukurti infrastruktūrą ateities kartoms“, – teigia p. Stepukonis.

EFSI atstovai teigia, kad privataus kapitalo mobilizavimas strateginėms investicijoms yra svarbiausias EFSI tikslas, todėl EFSI itin vertina bendradarbiavimą su „BaltCap“ infrastruktūros fondu, kuris yra pirmasis infrastruktūros fondas Baltijos šalyse, investicijoms į infrastruktūros projektus pritraukiantis privačių investuotojų lėšas.

„Šis fondas padės patenkinti augantį investicijų į transporto, energetinio efektyvumo didinimo bei atsinaujinančios energetikos sektorius Baltijos šalių regione. Svarbiausias šio fondo aspektas yra tai, jog jis orientuojasi į pastoviai augančią kapitalo, reikalingo įgyvendinant infrastruktūros projektus, paklausą ir skatina Baltijos šalių ekonomikos augimą. Šis fondas padės sukurti naujas darbo vienas ir prisidės prie verslo aplinkos gerinimo. Be to, jo orientacija į energetinio efektyvumo didinimo bei atsinaujinančios energetikos projektus reikšmingai prisidės užtikrinant klimato kaitos tvarumą“, – sako Ambroise Fayolle, Europos investicijų banko vice prezidentas.

Skelbiama, kad „BaltCap“ infrastruktūros fondo lėšos investuojamos laikantis griežtos ir nuoseklios investavimo strategijos bei aplinkosauginių kriterijų.

Fondas pirmiausia investuos į mažos rizikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros projektus Baltijos šalyse, turinčius prognozuojamus pinigų srautus.

Pirmiau energetika

Fondo atstovai leidžia suprasti, kad pirmųjų fondo investicijų galime sulaukti į energetikos objektus.

„Fondo strategija bus įsigyti ne jau veikiančius daiktus, bet labiau investuoti į jų plėtrą. Šiuo metu turime (nusižiūrėję – VŽ) kelis projektus elektros generavimo ir šilumos generavimo srityse. Lietuvoje ir Latvijoje. Taip pat turime dominančių energetinio efektyvumo padidinimo projektų. Tuo tarpu transporto sektoriaus projektai labiau priklausomi nuo įgyvendinančių institucijų norų. Bet ir transporto srityje tikimės projektų per artimiausius 2-3 metus“, – sakė p. Stepukonis.

Pasak jo, iš viso šiemet tikimasi įgyvendinti „bent du“ įsigijimus. Neoficialiomis VŽ žiniomis, bent vienas iš jų gali būti Lietuvoje, o sutartis gali būti pasirašyta dar iki rugpjūčio pabaigos.

Į klausimą, ar „BaltCap“ domina geležineklio projektas „Rail Baltica“, p. Stepukonis atsakė neigiamai.

„Kol kas „Rail Baltica“ projektas įgyvendinamas iš nacionalinių biudžetų ir ES lėšų. Bet mes galėtume pasiūlyti finansavimą, jei jie tą idėja iškeltų, jei modelis keistųsi. Bendrai geležinkelių pertvarkos, geležinkelių infrastruktūros atskyrimo projektai mus domina“, – kalbėjo p. Stepokonis.

Žadėjo 200 mln. Eur

Ne mažiau triukšmingai dar 2016 m. pradžioje veiklą Baltijos šalyse pradėjo kitas Baltijos energetikos ir infrastruktūros fondas (BEIF), kuris skelbė, kad per trejus metus į fondą bus siekiama pritraukti net 200 mln. Eur investicijų.

Fondą įkūrė Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“, o leidimą jo veiklai išdavė Lietuvos bankas. Tarp BEIF investicijų tarybos narių buvo Jaroslavas Neverovičius, buvęs Lietuvos energetikos ministras, ir Nerijus Udrėnas, buvęs vyriausiasis prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais, o tarp patarėjų tarybos narių – Paras Nuderis, buvęs Švedijos finansų ministras.

Tiesa, iki šiol apie BEIF investicijas Baltijos šalyse viešumos nepasiekė jokia informacija.

„Fondas veiklą pradėjo 2016 m. pradžioje, tačiau dar nėra įvykdęs investicijų“, – į VŽ užklausą atsako Vytautas Matulevičius, „Lords LB Asset Management“ atstovas spaudai.

„Lords LB Asset Management“ taip pat turi kitą, mažesnį energetikos ir infrastruktūros fondą „Energy and infrastructure SME fund“, kurio deklaruojamas dydis – 25 mln. Eur. Šis fondas yra įsigijęs M.K. Čiurlionio prietilčio Kaune koncesiją.

Rinkoje kalbama, kad „Lords LB Asset Management“ projektas su analogišku fondu nepavyko, nes apie jį buvo paskelbta dar prieš užsitikrinant institucinių investuotojų pažadą investuoti į fondą. Be to, skyrėsi planuojamas fondo modelis – buvo labiau norima investuoti į jau veikiančius objektus, kurių trūksta, o ne investuoti į jų plėtrą.

Antras šiemet fondas

Tai jau antras naujas „BaltCap“ šiemet pristatytas investicinis fondas. Pavasarį fondų valdytoja pristatė 50 mln. Eur vertės investicinį fondą „BaltCap Growth Fund“, investuojantį į augančias Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo įmones.

„BaltCap“ investuoja į įmones su dideliu augimo potencialu, aktyviai dalyvauja jų valdyme bei remia jas vykdant plėtrą į naujas rinkas. Nuo savo veiklos pradžios 1995 metais „BaltCap“ yra investavęs į daugiau kaip 70 bendrovių.

Savo ruožtu NEFCO nuo 1990 m. savo finansavimu prisidėjo prie daugiau nei 100 valstybinių bei privačių aplinkosauginių projektų visame regione. Ši kapitalo investicija yra pirmasis organizacijos projektas Baltijos šalyse per ilgą laiko tarpą.

FOTOGALERIJA „BaltCap“ naujo fondo pristatymas (2017 m. liepa) (15 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Landsbergio investicija – ir investuotojų akiratyje Premium 12

Konservatorių lyderio šiemet atlikta 750.000 Eur vertės investicija į vieną fondą diskusijų užvirė ne tik...

Rinkos
2018.08.17
Privataus kapitalo fondai nebežino, kur dar investuoti

Pasaulio privataus kapitalo investicijų bendrovės, dažniausiai investuojančios į biržoje nekotiruojamas...

Rinkos
2018.08.13
Investuotojas – apie dažniausias investuotojų klaidas Premium 12

Galimybių padaryti klaidą ir sudeginti savo pinigus eiliniam investuotojui yra daugiau nei uždirbti, sako...

Rinkos
2018.08.13
„Livonia Partners“ investuoja į „Freor“ 2

Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“ investuoja į komercinės šaldymo...

Rinkos
2018.08.08
Permainos II pakopoje: už kaupiančiuosius bus pagalvota Premium 10

Pensijų kaupimo reformos batalijų dėl procentų nuošalyje liko pokytis, panaikinsiantis visus esamus II...

Rinkos
2018.08.02
„LitCapital“ įsigijo kontrolinį „Audimo“ akcijų paketą 8

Rizikos kapitalo fondų valdymo UAB „LitCapital Asset Management“ įsigijo 60% sporto aprangos gamintojos AB...

Pramonė
2018.08.02
31-ų „pensininkas“ su 200.000 Eur: Povilo Panavo raktas į finansinę laisvę Premium 49

Finansinė laisvė yra pasiekiama daugeliui, svarbu tinkamai susidėlioti gyvenimo prioritetus, neišpūsti savo...

Rinkos
2018.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau