Pensijų reforma: kokius argumentus pasitelkė fondų valdytojai

Publikuota: 2017-05-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos valdžiai šiuo metu nagrinėjant įvairius pensijų kaupimo sistemos pertvarkos variantus, rinkoje sklandančius mitus apie kaupimą antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje bando paneigti ir savo pasiūlymus valdžiai teikia ir patys fondų valdytojai.

VŽ gavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezentaciją, kuri pastarosiomis dienomis buvo pristatyta ne vienam valdžios atstovui.

Pensijų fondų valdytojai bando apginti dabartinę privataus pensijų kaupimo sistemą ir tam pasitelkia šiuos argumentus:

  • Lietuvoje dabar veikianti pensijų kaupimo sistema buvo įdiegta pagal Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas
  • Panaikinusi privatų pensijų kaupimą antroje pakopoje, Lietuva pasektų tik tokių šalių kaip, Vengrija ar Lenkija, pavyzdžiu, kai visose kitose ES šalyse veikia daugiapakopė pensijų kaupimo sistema
  • Pervedimams į pensijų fondus tenka tik 5% „Sodros“ biudžeto, kai, palyginimui, senatvės pensijų mokėjimui – net 77%, o ligos ir motinystės išmokoms – 15%
  • Privataus pensijų kaupimo sistema Lietuvoje jau pasiekusi apčiuopiamų rezultatų: sukaupta 2,5 mlrd. Eur turto, pensijų fondų dalyviai nuo reformos pradžios 2004 m. uždirbo 500 mln. Eur, kaupiantiesiems išmokėta 89,5 mln. Eur, pensijų fondų dalyvių skaičius pasiekė 1,3 mln. (80% visų dirbančiųjų), o papildomus pervedimus iš savo atlyginimo į fondus atlieka 570.000 pensijų fondų dalyvių
  • II pakopos pensijų fondai nuo 2004 m. vidutiniškai per metus uždirbdavo 4,9%. Palyginimui, vidutinė metinė infliacija šiuo periodu buvo 3,1%
  • Pensijų fondų investicijos Lietuvoje nuo 2010 iki 2016 m. išaugo nuo 291 mln. iki 645 mln. Eur
  • Lietuvos privataus pensijų kaupimo sistema veikia efektyviau nei Estijos ir Latvijos (vertinant pagal administravimo mokesčius), nors sukauptas turtas yra gerokai mažesnis (Lietuvoje – 2,5 mlrd., Latvijoje – 2,9 mlrd., o Estijoje – 3,2 mlrd. Eur)
  • Vidutinio uždarbio gavėjas (kaupiantis pagal maksimalaus kaupimo modelį) dėl dalyvavimo privačiame kaupime iš „Sodros“ praras vidutiniškai apie 14,5 Eur per mėnesį, tačiau už dabar jau vidutiniškai sukauptą sumą įsigijęs anuitetą (nors vidutinė sukaupta suma dar sudaro tik apie pusę anuitetui įsigyti reikalaujamos sumos), jis per mėnesį iki mirties jau gautų po 23-26 Eur
  • Iš daugiau nei 690.000 asmenų, pasirinkusių vadinamąjį minimalų pensijų kaupimą (kai prie kaupimo neprisidedama savomis lėšomis, modelis 2+0+0), tik 160.000 rizikuoja nesukaupti pakankamos sumos anuitetui įsigyti, nes jų pajamos sudaro mažiau nei 630 Eur per mėnesį, o 230.000 pagal šį modelį kaupiančių asmenų, atsižvelgus į jų amžių arba pajamas, lėšų anuitetui įsigyti turėtų sukaupti pakankamai
  • Iš daugiau nei 600.000 asmenų, pasirinkusių vadinamąjį minimalų pensijų kaupimą, daugiau nei 250.000 yra emigravę į užsienį, tad jų lėšų nusavinimas ar perkėlimas į „Sodrą“ galėtų galutinai nutraukti ryšius su Lietuva

Suformulavo pasiūlymus

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija valdžiai suformulavo kelis pasiūlymus:

  • Imtis švietimo ir reguliariai tiesiogiai kontaktuoti su kiekvienu kaupiančiu pagal 2+0+0 schemą. Informuoti apie galimybes kaupti maksimaliai
  • Sukurti vienos sąskaitos sistemą, kurios pagalba gyventojai galėtų matyti savo būsimos pensijos dydį, įtraukiant pajamas iš visų trijų pakopų
  • Atidaryti laiko „langą“, per kurį būtų leidžiama pasirinktą kaupimo modelį 2+0+0 pakeisti į kaupimą pagal modelį 2+2+2, sprendimai būtų priimami tik sutikus žmogui
  • Jei valdžia nepasitiki anuitetus parduodančių įmonių mokumo rizika, įpareigoti bendroves pensijų fonduose esančias santaupas atskirti nuo įmonių turto
  • Svarstyti dėl anuiteto įsigijimo ribos mažinimo. Tokiu būdu didesnei daliai būtų garantuojamos periodinės išmokos (pavyzdžiui, Estijoje minimalaus anuiteto suma 8.800 Eur, Lietuvoje apie 13.300 Eur)
  • Sukurti instrumentus, kurie pensijų fondų valdytojams leistų lengviau investuoti Lietuvoje į bendrovių kapitalą
  • Įvertinti gyvenimo ciklo fondų sistemos diegimo galimybes

Skelbta, kad Lietuvos valdžios institucijos šiuo metu svarsto, kaip reformuoti antros pakopos pensijų sistemą, o apie konkrečius siūlymus žadama paskelbti šio mėnesio pabaigoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Fondų valdytojai: pasiruošti reformai reiktų mažiausiai metų 1

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui ruošiantis pensijų reformai pritarti dar...

Rinkos
2018.06.21
„Lords LB Asset Management“ pelnas augo beveik 60% 1

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ praėjusiais metais uždirbo 1,089 mln. Eur grynojo...

Rinkos
2018.06.15
SEB jungia Baltijos šalių gyvybės draudimo įmones 5

SEB finansų grupė nusprendė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo įmones ir taip...

Rinkos
2018.06.15
„Eikos“ NT fondas imasi pirmojo projekto 3

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos UAB „Eika“ grupei priklausančios investicijų valdymo įmonės „Eika Asset...

Statyba ir NT
2018.06.14
Į privačią skolą investuojantys fondai sparčiai didina turtą

Alternatyvaus finansavimo sektoriuje investuojantys fondai toliau sparčiai didina turtą.  

Rinkos
2018.06.13
„Energy China“ bendradarbiaus su „Achema“ ir „Orion“ 2

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Energy China“ antrinės bendrovės antradienį pasirašė supratimo...

Energetika
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Fondų valdytojai prie JAV akcijų grįžta euro zonos ir besivystančių rinkų sąskaita 2

Fondų valdytojai po 15 mėnesių pertraukos daugiau nei vidutiniškai investuoja į JAV akcijas, genami aukštų...

Rinkos
2018.06.12
Valdytojų ir maklerių uždarbis: klientai sugrįžo į finansų rinkas Premium

Investicijų valdymo, finansų patarėjų, finansų maklerio įmonės praėjusiais metais reikšmingai pagerino...

Rinkos
2018.06.07
Pensijų kaupimo reforma atsižymėjo pirmą varnelę Seime 9

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomam Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam...

Rinkos
2018.06.05
NT projektams – dar viena sutelktinio finansavimo platforma 4

Veiklą pradeda sutelktinio NT finansavimo platforma „Profitus“. Investuotojams kalbama apie galimą 10–12%...

Rinkos
2018.06.05
Kas investavo į „Verslo trikampį“ – nuo žinomų Lietuvos verslininkų iki Rusijos piliečių Premium 3

Vilniuje esantį biurų kompleksą „Verslo trikampis“ iš Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros...

Rinkos
2018.06.04
200 mln. Eur „Lords LB“ projektas Rygoje: viešbutis, biurai ir prekyba 1

Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomas fondas buvusioje Rygos Spaudos rūmų...

Statyba ir NT
2018.06.01
Neišnaudojamos NT finansavimo alternatyvos: patys bankai siūlo jas rinktis Premium

Bankų atstovai, tarpininkai, alternatyvūs žaidėjai nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams siūlo atsigręžti į...

Rinkos
2018.06.01

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau