Pensijų reforma: kokius argumentus pasitelkė fondų valdytojai

Publikuota: 2017-05-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos valdžiai šiuo metu nagrinėjant įvairius pensijų kaupimo sistemos pertvarkos variantus, rinkoje sklandančius mitus apie kaupimą antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje bando paneigti ir savo pasiūlymus valdžiai teikia ir patys fondų valdytojai.

VŽ gavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezentaciją, kuri pastarosiomis dienomis buvo pristatyta ne vienam valdžios atstovui.

Pensijų fondų valdytojai bando apginti dabartinę privataus pensijų kaupimo sistemą ir tam pasitelkia šiuos argumentus:

  • Lietuvoje dabar veikianti pensijų kaupimo sistema buvo įdiegta pagal Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas
  • Panaikinusi privatų pensijų kaupimą antroje pakopoje, Lietuva pasektų tik tokių šalių kaip, Vengrija ar Lenkija, pavyzdžiu, kai visose kitose ES šalyse veikia daugiapakopė pensijų kaupimo sistema
  • Pervedimams į pensijų fondus tenka tik 5% „Sodros“ biudžeto, kai, palyginimui, senatvės pensijų mokėjimui – net 77%, o ligos ir motinystės išmokoms – 15%
  • Privataus pensijų kaupimo sistema Lietuvoje jau pasiekusi apčiuopiamų rezultatų: sukaupta 2,5 mlrd. Eur turto, pensijų fondų dalyviai nuo reformos pradžios 2004 m. uždirbo 500 mln. Eur, kaupiantiesiems išmokėta 89,5 mln. Eur, pensijų fondų dalyvių skaičius pasiekė 1,3 mln. (80% visų dirbančiųjų), o papildomus pervedimus iš savo atlyginimo į fondus atlieka 570.000 pensijų fondų dalyvių
  • II pakopos pensijų fondai nuo 2004 m. vidutiniškai per metus uždirbdavo 4,9%. Palyginimui, vidutinė metinė infliacija šiuo periodu buvo 3,1%
  • Pensijų fondų investicijos Lietuvoje nuo 2010 iki 2016 m. išaugo nuo 291 mln. iki 645 mln. Eur
  • Lietuvos privataus pensijų kaupimo sistema veikia efektyviau nei Estijos ir Latvijos (vertinant pagal administravimo mokesčius), nors sukauptas turtas yra gerokai mažesnis (Lietuvoje – 2,5 mlrd., Latvijoje – 2,9 mlrd., o Estijoje – 3,2 mlrd. Eur)
  • Vidutinio uždarbio gavėjas (kaupiantis pagal maksimalaus kaupimo modelį) dėl dalyvavimo privačiame kaupime iš „Sodros“ praras vidutiniškai apie 14,5 Eur per mėnesį, tačiau už dabar jau vidutiniškai sukauptą sumą įsigijęs anuitetą (nors vidutinė sukaupta suma dar sudaro tik apie pusę anuitetui įsigyti reikalaujamos sumos), jis per mėnesį iki mirties jau gautų po 23-26 Eur
  • Iš daugiau nei 690.000 asmenų, pasirinkusių vadinamąjį minimalų pensijų kaupimą (kai prie kaupimo neprisidedama savomis lėšomis, modelis 2+0+0), tik 160.000 rizikuoja nesukaupti pakankamos sumos anuitetui įsigyti, nes jų pajamos sudaro mažiau nei 630 Eur per mėnesį, o 230.000 pagal šį modelį kaupiančių asmenų, atsižvelgus į jų amžių arba pajamas, lėšų anuitetui įsigyti turėtų sukaupti pakankamai
  • Iš daugiau nei 600.000 asmenų, pasirinkusių vadinamąjį minimalų pensijų kaupimą, daugiau nei 250.000 yra emigravę į užsienį, tad jų lėšų nusavinimas ar perkėlimas į „Sodrą“ galėtų galutinai nutraukti ryšius su Lietuva

Suformulavo pasiūlymus

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija valdžiai suformulavo kelis pasiūlymus:

  • Imtis švietimo ir reguliariai tiesiogiai kontaktuoti su kiekvienu kaupiančiu pagal 2+0+0 schemą. Informuoti apie galimybes kaupti maksimaliai
  • Sukurti vienos sąskaitos sistemą, kurios pagalba gyventojai galėtų matyti savo būsimos pensijos dydį, įtraukiant pajamas iš visų trijų pakopų
  • Atidaryti laiko „langą“, per kurį būtų leidžiama pasirinktą kaupimo modelį 2+0+0 pakeisti į kaupimą pagal modelį 2+2+2, sprendimai būtų priimami tik sutikus žmogui
  • Jei valdžia nepasitiki anuitetus parduodančių įmonių mokumo rizika, įpareigoti bendroves pensijų fonduose esančias santaupas atskirti nuo įmonių turto
  • Svarstyti dėl anuiteto įsigijimo ribos mažinimo. Tokiu būdu didesnei daliai būtų garantuojamos periodinės išmokos (pavyzdžiui, Estijoje minimalaus anuiteto suma 8.800 Eur, Lietuvoje apie 13.300 Eur)
  • Sukurti instrumentus, kurie pensijų fondų valdytojams leistų lengviau investuoti Lietuvoje į bendrovių kapitalą
  • Įvertinti gyvenimo ciklo fondų sistemos diegimo galimybes

Skelbta, kad Lietuvos valdžios institucijos šiuo metu svarsto, kaip reformuoti antros pakopos pensijų sistemą, o apie konkrečius siūlymus žadama paskelbti šio mėnesio pabaigoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„INVL Asset Management“ susidomėtų „Novaturu“ už 10 P/E 5

Investicijų valdymo įmonė „INVL Asset Mangement“ neatmeta galimybės sudalyvauti į biržą žengiančios...

Rinkos
2018.02.20
Draudimo rinkai prognozuoja 8–9% augimą 5

Lietuvos bankas šiemet šalies draudimo rinkai prognozuoja nuosaikesnį augimą nei pernai. Po pernai patirto...

Rinkos
2018.02.19
Per metus „FinBee Verslui“ išdavė 1,5 mln. Eur paskolų

Pirmoji Lietuvoje sutelktinio finansavimo platforma, pradėjusi veiklą 2017 m. vasarį, suskaičiavo per metus...

Rinkos
2018.02.14
Aukštesnių palūkanų horizonte nematyti indėlininkams palankių ženklų Premium

Kitų metų pirmojoje pusėje, tikėtina, pakilsiančias palūkanų normas turėtų pajusti besiskolinantieji, tačiau...

Rinkos
2018.02.14
ESF fondas perkopė 3 mln. Eur, taikosi į 5 mln. Eur 4

Alternatyvaus finansavimo sektoriuje investuojančio lietuvių „Europos sutelktinio finansavimo“ (ESF) fondo...

Rinkos
2018.02.13
Mąžtančiame „INVL Baltijos fonde“ išaugo „Latvijas Balzams“ akcijų svarba

Besitraukiančiame „INVL Baltijos fonde“ tarp 5 didžiausių pozicijų atsidūrė Latvijos alkoholinių gėrimų...

Rinkos
2018.02.09
Dalis finansų inžinerijos neatlaikė panikos finansų rinkose 3

Pasaulio finansų rinkas sudrebinusi panika privertė prie nenutrūkstamo augimo įpratusius investuotojus...

Rinkos
2018.02.09
Atliktos pirmosios investicijos lietuvių sutelktinio NT finansavimo platformose Premium 2

Lietuvių sutelktinio finansavimo platformose sufinansuoti pirmieji NT projektai. Operatoriai kalba apie...

Rinkos
2018.02.08
Kodėl nepasisekė „Lewben“ fondui: vietoje 30% pelno – 15% nuostolių 11

Lietuvoje veiklą 2016 m. pradėjęs bendrovės „Lewben Investment Management“ fondas „Craftstone Capital...

Rinkos
2018.02.03

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau