Tamsioji kriptovaliutų pusė, arba Ką nutyli jos šalininkai

Publikuota: 2017-10-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
UAB „Paysera LT“ generalinis direktorius

Vis daugiau žmonių Lietuvoje ir pasaulyje patiki kriptovaliutų, tokių kaip „Bitcoin“, „Ethereum“ ateitimi. Žiniasklaidoje dažnai piešiamas teigiamas jų įvaizdis, o straipsniai apie augančias kriptovaliutų kainas, jų panaudojimą norint pritraukti investuotojų kapitalą jau nieko nestebina. Tačiau ar iš tiesų kriptovaliutos yra ateitis, apie kurią svajojame?

Šešėlinė ekonomika ir terorizmas

Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad kriptovaliutos yra geresnis įrankis įvairaus plauko nusikaltėliams, teroristams nei grynieji pinigai. Prisiminkime neseniai įvykusį išpuolį prieš „Windows“ operacinės sistemos vartotojus. Šimtai tūkstančių žmonių ir įmonių nukentėjo nuo šios „WannaCry“ pavadintos kenkėjiškos programos, kuri reikalavo pervesti tam tikrą kriptovaliutos kiekį, kitu atveju visi duomenys esantys kompiuteryje nebus atkoduoti ir bus prarasti.

Nuo šių nusikaltėlių nukentėjo net ir tie, kurie nenaudoja „Windows“ operacinės sistemos. Sustojo ligoninių, kitų viešųjų įstaigų darbas, laikinai negalėjo būti suteiktos paslaugos. Ir tai tik vienas iš garsiau nuskambėjusių atvejų, tačiau pinigų prievartavimas, naudojant kriptovaliutas, internete yra kasdienybė, kuri dažnai lieka tik teisėsaugos bylų archyvuose ir nėra taip liaupsinama kaip pakilusi ar nusileidusi virtualios valiutos kaina.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ kartu su dešimtimi kitų Lietuvos populiarių svetainių prieš porą metų patyrė DDOS ataką prieš savo serverius, tuomet buvo reikalaujama sumokėti bitkoinais, kad atakos liautųsi. Laimei, šįsyk pavyko sulaikyti nusikaltėlius ir juos nubausti.

Kas geriau: visiškas anonimiškumas ar skaidrumas?

Žmonės nuolat ieško būdų apsaugoti savo ir kitų pinigus, stengtasi maksimaliai sumažinti riziką juos pavogti ar užkirsti kelią panaudoti juos nusikalstamai veiklai.

Pastaruoju metu stebime griežtėjantį teisinį reglamentavimą, susijusį su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija. Iš finansų įstaigų reikalaujama stebėti ir rinkti vis daugiau informacijos apie finansinėmis paslaugomis besinaudojančius klientus, taip siekiant kovoti su šešėline ekonomika bei terorizmo finansavimu.

Tačiau šioje srityje kol kas yra labai didelė spraga – nors dar ir mažą, bet vis didėjančią rinkos dalį užima mokėjimai ir atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis, kurios nėra niekaip reglamentuotos ir neužtikrina saugumo.

Kaip vienas pagrindinių kriptovaliutų privalumų yra įvardytas anonimiškumas, kuris kelia daugiau nerimo nei vertės. Tačiau kriptovaliutų šalininkai teigia, kad jų anonimiškumas yra tik mitas. Iš vienos pusės tai yra tiesa, nes kiekvienas kriptovaliutos turėtojas gali matyti kiek, kada ir kokia elektroninė piniginė persiuntė virtualią valiutą. Tačiau tai dar nereiškia, kad galima identifikuoti, kokiam asmeniui priklauso ta piniginė ir iš kur jis gavo pinigus.

Niekas netrukdo tam pačiam žmogui turėti šimtus ar tūkstančius nežinomų el. piniginių, atlikti dešimtis pervedimų tarp savo paties piniginių ir taip paklaidinti pinigų kilmę. Tuomet tampa neįmanoma susekti tą, kuris gavo kriptovaliutą iš nelegalios veikos ir tą, kuris nori pakeisti virtualią valiutą į tikrus pinigus, net jeigu galutinis gavėjas yra identifikuotas kriptovaliutos keitykloje.

Iš tiesų nusikaltėliams net nereikia išsigryninti kriptovaliutos, nes su ja jie gali nusipirkti ginklų, narkotikų ar tiesiog atsiskaityti už legalias paslaugas ar prekes. Taip pat jiems nereikia naudotis valiutų keityklomis, nes jie tiesiog juos gali išsikeisti su kitais žmonėmis. Tokių skelbimų, siūlančių iškeisti, parduoti bitkoinus ar kitas kriptovaliutas už grynuosius, yra ir Lietuvoje. Tad net ir keityklų reguliavimas neužkirstų kelio nusikalstamai veiklai ir terorizmo finansavimui.

Kadangi kriptovaliutos niekaip nėra reglamentuotos, traktuojama, jog tokia atsiskaitymų ir mokėjimų veikla nepatenka į Lietuvos teisės aktais reglamentuojamą sritį, ir todėl mokėjimus ir atsiskaitymus virtualiosiomis valiutomis vykdantys subjektai šių reikalavimų nesilaiko ir nėra prižiūrimi nei Lietuvos banko, nei FNTT.

Tad paklauskite savęs, ar esame pasiruošę paaukoti savo saugumą dėl anonimiškumo? Ar tikrai doram piliečiui, gaunančiam teisėtas pajamas ir perkančiam legalias prekes ar paslaugas, yra ką slėpti prieš valstybę? Ar Lietuvos valstybė, vardan inovatyvios „fintech“ šalies vardo yra pasiruošusios paaukoti savo ekonomiką ir leisti didinti šešėlį? Kam reikalinga kriptovaliuta mums, sąžiningiems piliečiams?

Juk dabar galime būti ramūs, kad net pamiršus savo prisijungimo prie banko slaptažodį neprarasime savo pinigų, kaip tai nutinka su kriptovaliutomis. Taip pat dabar galime būti tikri, kad valiuta taip staigiai nesvyruos vienos dienos bėgyje. Būti tikri, kad joks nusikaltėlis apgaulės būdu išviliojęs mūsų pinigus neliks nesučiuptas, nes pinigai nukeliautų tik į tinkamai identifikuoto kliento sąskaitą, o grynais pinigais išsiimti didelę pinigų sumą dažniausiai yra sudėtinga ir kelia papildomų klausimų bankams.

Nekalbama apie kainas

Nors kriptovaliutų entuziastai teigia, kad kritpvaliutoms nėra taikomi jokie mokesčiai, tačiau tai nėra visiška tiesa. Norint išsikeisti virtualią valiutą, yra taikomi mokesčiai, priklausomai nuo keityklos. Tiek pinigų įnešimas, tiek ir išsiėmimas iš keityklos kainuoja.

Pervedimai taip pat nėra nemokami. Tarkime pervesti 0,01 bitkoiną, arba apie 38 Eur, gali kainuoti ir apie 3 Eur.

Pasisakančių daug, bet veiksmų mažai

Spalio 10 d. Lietuvos bankas išsakė poziciją dėl virtualių valiutų ir pirminio virtualių valiutų žetonų platinimo, vadinamo ICO (Initial Coin Offering). Lietuvos bankas dokumente teigia, kad finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis. Turėtų užtikrinti realų finansinių paslaugų veiklos atskyrimą nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis ir užtikrinti tinkamą ir neklaidinančią komunikaciją.

Finansų rinkos dalyvis, teikdamas finansines paslaugas klientams, kurie užsiima veikla, susijusia su virtualiosiomis valiutomis, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų ir imamasi atitinkamų priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai valdyti.

Pagal patvirtintą Lietuvos banko poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui išankstinio apmokėjimo (angl. pre-paid), debeto ar kredito kortelėmis, nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiam ICO modeliui turėtų būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir apribojimai.

Priklausomai nuo ICO pobūdžio, taikytini šie įstatymai: Vertybinių popierių, Sutelktinio finansavimo, Kolektyvinio investavimo, Investicinių paslaugų teikimo, antrinę rinką reglamentuojančių bei steigiamo finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimo teisės aktai.

Apie kriptovaliutas neseniai pasisakė ir vieno didžiausių JAV banko JP Morgan vadovas Jamesas Dimonas, kuris bitkoinus pavadino afera: „Bitkoinas galiausiai žlugs. Tai afera. Tai baisiau nei tulpių svogūnėliai ir tai nesibaigs geruoju.“.

JP Morgan vadovas taip pat pridūrė: „Negalima daryti verslo, kai valiuta imama iš oro. Tai geruoju nesibaigs... Kas nors tikrai žus, ir tik tuomet valdžia pripažins problemą. Bitkoinai gali kainuoti ir 20.000 USD. Kai tai įvyks, problema galiausiai pribręs. Tai sukčiavimas, ir aš asmeniškai esu šokiruotas dėl to, kad niekas nemato realios padėties.“

Paysera taip pat pritarią, kad be anonimiškumo problemas, dar didesnė problema yra tai, kad jos vertė yra paremta tik paklausa ir pasiūla, o paklausa yra didelė tik dėl to, kad visi tikisi pabrangimo.

Kyla rizika, kad šis populiarumas išblės, ir kainos burbulas sprogs. Liūdniausia bus tiems, kurie nusipirko kriptovaliutų tikėdamiesi greitai praturtėti ir kuo vėliau šis burbulas žlugs, tuo daugiau nukentėjusių žmonių bus. Viskas nebūtų taip blogai, jeigu kriptovaliutas pirktų tik pasiturintys žmonės, kurie neperka bitcoinų už visus savo turimus pinigus, tad juos praradus jie ir toliau sėkmingai gyventų. Problema atsiranda tada, kai žmonės pasiskolina tikrų pinigų tik tam, kad nusipirktų kriptovaliutos ir, jai nuvertėjus, liktų be nieko. Tad kuo tai kitaip nei finansinės piramidės, kurios anksčiau ar vėliau žlunga, nes neturi realaus finansinio pagrindo?

Laikas imtis darbų

Atsižvelgiant į situaciją, šiuo metu vien įspėjamosios atsakingų valstybinių institucijų pozicijos bei rizikos perkėlimo vartotojui nepakanka.

Lietuvos bei kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas atsiskaitymo priemone ir tokiu būdu jų išvis nereguliuoti, taip leisti jomis veikti anonimiškai, šiuo metu jau nebeatitinka situacijos masto ir rimtumo. Tokia pozicija galinti kelti netgi grėsmę nacionaliniam saugumui yra netoleruotina ir neleistina.

Kad bitkoinas yra laikytinas atsiskaitymo priemone, patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kuris 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą byloje C 264/14 (David Hedqvist). Joje bitkoinų keitimas į tradicines valiutas yra prilyginamas valiutos, banknotų ir monetų, naudojamų kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, sandoriams.

Mūsų siūlymas būtų aiškiai apibrėžti, koks virtualių valiutų modelis nėra leistinas ir tai įtvirtinti įstatymuose.

Komentaro autorius yra el. atsiskaitymų įmonės „Paysera“ generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biržoje – štilis prieš rezultatų laviną Premium

Baltijos biržose trečiadienį tęsėsi prekybos štilis, o „Olympic“ naujiena didesnio įspūdžio rinkai nepadarė.

Rinkos
2018.02.21
Užbaigtas „Eltos“ įsigijimo sandoris

Naujienų agentūros įsigijimo sandoris baigtas – 80% „Eltos“ akcijų iš leidėjo Vito Tomkaus įsigijo UAB „GM...

Rinkodara
2018.02.21
Spekuliuojama, kas kitąmet pakeis Draghi 2

Dabartinis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi šį postą paliks 2019 m. spalį, tačiau jau...

Rinkos
2018.02.21
Nesibaigianti FAANG akcijų brangimo pasaka: ką mano analitikai   Premium

FAANG – viena karščiausių šių laikų investicinių idėjų, nestokojančių investuojančiųjų JAV rinkose dėmesio.

Rinkos
2018.02.21
Vasiliauskas palaikytų ECB retorikos pokytį 3

Vadinamųjų vanagų stovyklai Europos centrinio banko (ECB) valdančiojoje taryboje priskiriamas Lietuvos banko...

Rinkos
2018.02.21
H&M planas įtikino investuotojus: akcijų vertė kyla

Praėjus savaitei nuo Švedijos drabužių mažmeninės prekybos grupės „Hennes & Mauritz“ (H&M) investuotojams...

„Elektromarkt“ Klaipėdoje kas kriptovaliutą, investuoja 15 mln. Eur 21

Buitinės elektrotechnikos ir kompiuterinės įrangos prekybos tinklas „Elektromarkt“ Klaipėdoje atidarė...

Technologijos
2018.02.21
Bitkoinas vėl augina raumenis 3

Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina dar savaitgalį perlipo nuo sausio nematytą 11.000 USD kartelę...

Rinkos
2018.02.21
„Maximai“ lenkų „Stokrotkos“ įsigijimas užtruks ilgiau 2

Mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdanti bendrovė „Maxima...

Rinkos
2018.02.21
Short-End Treasuries Fall, Asia Stocks Fluctuate: Markets Wrap

Asian stocks meandered as U.S. equity futures pared gains while shorter-dated U.S. Treasuries extended...

2018.02.21
Neapsispręsdami dėl rinkos krypties investuotojai lūkuriavo nuošalyje Premium

Investuotojų nelankomose Baltijos biržose užšalo net pačios likvidžiausios eketės. Rinkoje ką nors nuveikti...

Rinkos
2018.02.20
Lietuvos sandorių rinka: aktyviausi teisės ir finansų patarėjai Premium 3

Pernai buvo didelių verčių verslų konsolidacijos ir Lietuvos sienas peržengiančių sandorių metai, teigia VŽ...

Rinkos
2018.02.20
„INVL Asset Management“ susidomėtų „Novaturu“ už 10 P/E 6

Investicijų valdymo įmonė „INVL Asset Mangement“ neatmeta galimybės sudalyvauti į biržą žengiančios...

Rinkos
2018.02.20
Suomijos NT ir statybų milžinė pernai gavo 3,8 mlrd. Eur pajamų 6

Vasarį susijungimą užbaigusios suomių nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybų kompanijos YIT ir...

Statyba ir NT
2018.02.20
Lietuvos sandorių rinkos veidas: statistika, komentarai, visų sandorių lentelė Premium 1

Lietuvoje įmonių įsigijimų pernai sulaukta daugiausia per pastaruosius trejus metus, o karščiausias sektorius...

Rinkos
2018.02.20
Ką reiškia Lietuvos banko karas ICO reklamai? 9

Kriptovaliutų žetonų leidimas (angl. initial coin offering, ICO) yra toli gražu nevienareikšmiškai vertinama...

Rinkos
2018.02.20
Bankų sektoriuje – didėjančios pinigų plovimo grėsmės Premium 2

Pastaruoju metu įvairaus lygio sankcijų dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos sulaukę...

Finansai
2018.02.20
„Ethereum“ įkūrėjas: bet kada kriptovaliutų vertė gali kristi beveik iki nulio 21

Kriptovaliutų potencialas dar nėra pilnai atskleistas ir jų vertė bet kada gali drastiškai kristi, teigia...

Technologijos
2018.02.19
ABLV problemos biržoje kotiruojamų bankų nepalietė Premium

Baltijos akcijų biržose latvių banko ABLV problemos didesnio atgarsio nesulaukė – biržose kotiruojamų bankų...

Rinkos
2018.02.19
Vyriausybė beveik 3 metams pasiskolino už 0,094%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 2 metams ir 11 mėnesių pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,094%...

Rinkos
2018.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau