Tamsioji kriptovaliutų pusė, arba Ką nutyli jos šalininkai

Publikuota: 2017-10-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
UAB „Paysera LT“ generalinis direktorius

Vis daugiau žmonių Lietuvoje ir pasaulyje patiki kriptovaliutų, tokių kaip „Bitcoin“, „Ethereum“ ateitimi. Žiniasklaidoje dažnai piešiamas teigiamas jų įvaizdis, o straipsniai apie augančias kriptovaliutų kainas, jų panaudojimą norint pritraukti investuotojų kapitalą jau nieko nestebina. Tačiau ar iš tiesų kriptovaliutos yra ateitis, apie kurią svajojame?

Šešėlinė ekonomika ir terorizmas

Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad kriptovaliutos yra geresnis įrankis įvairaus plauko nusikaltėliams, teroristams nei grynieji pinigai. Prisiminkime neseniai įvykusį išpuolį prieš „Windows“ operacinės sistemos vartotojus. Šimtai tūkstančių žmonių ir įmonių nukentėjo nuo šios „WannaCry“ pavadintos kenkėjiškos programos, kuri reikalavo pervesti tam tikrą kriptovaliutos kiekį, kitu atveju visi duomenys esantys kompiuteryje nebus atkoduoti ir bus prarasti.

Nuo šių nusikaltėlių nukentėjo net ir tie, kurie nenaudoja „Windows“ operacinės sistemos. Sustojo ligoninių, kitų viešųjų įstaigų darbas, laikinai negalėjo būti suteiktos paslaugos. Ir tai tik vienas iš garsiau nuskambėjusių atvejų, tačiau pinigų prievartavimas, naudojant kriptovaliutas, internete yra kasdienybė, kuri dažnai lieka tik teisėsaugos bylų archyvuose ir nėra taip liaupsinama kaip pakilusi ar nusileidusi virtualios valiutos kaina.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ kartu su dešimtimi kitų Lietuvos populiarių svetainių prieš porą metų patyrė DDOS ataką prieš savo serverius, tuomet buvo reikalaujama sumokėti bitkoinais, kad atakos liautųsi. Laimei, šįsyk pavyko sulaikyti nusikaltėlius ir juos nubausti.

Kas geriau: visiškas anonimiškumas ar skaidrumas?

Žmonės nuolat ieško būdų apsaugoti savo ir kitų pinigus, stengtasi maksimaliai sumažinti riziką juos pavogti ar užkirsti kelią panaudoti juos nusikalstamai veiklai.

Pastaruoju metu stebime griežtėjantį teisinį reglamentavimą, susijusį su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija. Iš finansų įstaigų reikalaujama stebėti ir rinkti vis daugiau informacijos apie finansinėmis paslaugomis besinaudojančius klientus, taip siekiant kovoti su šešėline ekonomika bei terorizmo finansavimu.

Tačiau šioje srityje kol kas yra labai didelė spraga – nors dar ir mažą, bet vis didėjančią rinkos dalį užima mokėjimai ir atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis, kurios nėra niekaip reglamentuotos ir neužtikrina saugumo.

Kaip vienas pagrindinių kriptovaliutų privalumų yra įvardytas anonimiškumas, kuris kelia daugiau nerimo nei vertės. Tačiau kriptovaliutų šalininkai teigia, kad jų anonimiškumas yra tik mitas. Iš vienos pusės tai yra tiesa, nes kiekvienas kriptovaliutos turėtojas gali matyti kiek, kada ir kokia elektroninė piniginė persiuntė virtualią valiutą. Tačiau tai dar nereiškia, kad galima identifikuoti, kokiam asmeniui priklauso ta piniginė ir iš kur jis gavo pinigus.

Niekas netrukdo tam pačiam žmogui turėti šimtus ar tūkstančius nežinomų el. piniginių, atlikti dešimtis pervedimų tarp savo paties piniginių ir taip paklaidinti pinigų kilmę. Tuomet tampa neįmanoma susekti tą, kuris gavo kriptovaliutą iš nelegalios veikos ir tą, kuris nori pakeisti virtualią valiutą į tikrus pinigus, net jeigu galutinis gavėjas yra identifikuotas kriptovaliutos keitykloje.

Iš tiesų nusikaltėliams net nereikia išsigryninti kriptovaliutos, nes su ja jie gali nusipirkti ginklų, narkotikų ar tiesiog atsiskaityti už legalias paslaugas ar prekes. Taip pat jiems nereikia naudotis valiutų keityklomis, nes jie tiesiog juos gali išsikeisti su kitais žmonėmis. Tokių skelbimų, siūlančių iškeisti, parduoti bitkoinus ar kitas kriptovaliutas už grynuosius, yra ir Lietuvoje. Tad net ir keityklų reguliavimas neužkirstų kelio nusikalstamai veiklai ir terorizmo finansavimui.

Kadangi kriptovaliutos niekaip nėra reglamentuotos, traktuojama, jog tokia atsiskaitymų ir mokėjimų veikla nepatenka į Lietuvos teisės aktais reglamentuojamą sritį, ir todėl mokėjimus ir atsiskaitymus virtualiosiomis valiutomis vykdantys subjektai šių reikalavimų nesilaiko ir nėra prižiūrimi nei Lietuvos banko, nei FNTT.

Tad paklauskite savęs, ar esame pasiruošę paaukoti savo saugumą dėl anonimiškumo? Ar tikrai doram piliečiui, gaunančiam teisėtas pajamas ir perkančiam legalias prekes ar paslaugas, yra ką slėpti prieš valstybę? Ar Lietuvos valstybė, vardan inovatyvios „fintech“ šalies vardo yra pasiruošusios paaukoti savo ekonomiką ir leisti didinti šešėlį? Kam reikalinga kriptovaliuta mums, sąžiningiems piliečiams?

Juk dabar galime būti ramūs, kad net pamiršus savo prisijungimo prie banko slaptažodį neprarasime savo pinigų, kaip tai nutinka su kriptovaliutomis. Taip pat dabar galime būti tikri, kad valiuta taip staigiai nesvyruos vienos dienos bėgyje. Būti tikri, kad joks nusikaltėlis apgaulės būdu išviliojęs mūsų pinigus neliks nesučiuptas, nes pinigai nukeliautų tik į tinkamai identifikuoto kliento sąskaitą, o grynais pinigais išsiimti didelę pinigų sumą dažniausiai yra sudėtinga ir kelia papildomų klausimų bankams.

Nekalbama apie kainas

Nors kriptovaliutų entuziastai teigia, kad kritpvaliutoms nėra taikomi jokie mokesčiai, tačiau tai nėra visiška tiesa. Norint išsikeisti virtualią valiutą, yra taikomi mokesčiai, priklausomai nuo keityklos. Tiek pinigų įnešimas, tiek ir išsiėmimas iš keityklos kainuoja.

Pervedimai taip pat nėra nemokami. Tarkime pervesti 0,01 bitkoiną, arba apie 38 Eur, gali kainuoti ir apie 3 Eur.

Pasisakančių daug, bet veiksmų mažai

Spalio 10 d. Lietuvos bankas išsakė poziciją dėl virtualių valiutų ir pirminio virtualių valiutų žetonų platinimo, vadinamo ICO (Initial Coin Offering). Lietuvos bankas dokumente teigia, kad finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis. Turėtų užtikrinti realų finansinių paslaugų veiklos atskyrimą nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis ir užtikrinti tinkamą ir neklaidinančią komunikaciją.

Finansų rinkos dalyvis, teikdamas finansines paslaugas klientams, kurie užsiima veikla, susijusia su virtualiosiomis valiutomis, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų ir imamasi atitinkamų priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai valdyti.

Pagal patvirtintą Lietuvos banko poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui išankstinio apmokėjimo (angl. pre-paid), debeto ar kredito kortelėmis, nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiam ICO modeliui turėtų būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir apribojimai.

Priklausomai nuo ICO pobūdžio, taikytini šie įstatymai: Vertybinių popierių, Sutelktinio finansavimo, Kolektyvinio investavimo, Investicinių paslaugų teikimo, antrinę rinką reglamentuojančių bei steigiamo finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimo teisės aktai.

Apie kriptovaliutas neseniai pasisakė ir vieno didžiausių JAV banko JP Morgan vadovas Jamesas Dimonas, kuris bitkoinus pavadino afera: „Bitkoinas galiausiai žlugs. Tai afera. Tai baisiau nei tulpių svogūnėliai ir tai nesibaigs geruoju.“.

JP Morgan vadovas taip pat pridūrė: „Negalima daryti verslo, kai valiuta imama iš oro. Tai geruoju nesibaigs... Kas nors tikrai žus, ir tik tuomet valdžia pripažins problemą. Bitkoinai gali kainuoti ir 20.000 USD. Kai tai įvyks, problema galiausiai pribręs. Tai sukčiavimas, ir aš asmeniškai esu šokiruotas dėl to, kad niekas nemato realios padėties.“

Paysera taip pat pritarią, kad be anonimiškumo problemas, dar didesnė problema yra tai, kad jos vertė yra paremta tik paklausa ir pasiūla, o paklausa yra didelė tik dėl to, kad visi tikisi pabrangimo.

Kyla rizika, kad šis populiarumas išblės, ir kainos burbulas sprogs. Liūdniausia bus tiems, kurie nusipirko kriptovaliutų tikėdamiesi greitai praturtėti ir kuo vėliau šis burbulas žlugs, tuo daugiau nukentėjusių žmonių bus. Viskas nebūtų taip blogai, jeigu kriptovaliutas pirktų tik pasiturintys žmonės, kurie neperka bitcoinų už visus savo turimus pinigus, tad juos praradus jie ir toliau sėkmingai gyventų. Problema atsiranda tada, kai žmonės pasiskolina tikrų pinigų tik tam, kad nusipirktų kriptovaliutos ir, jai nuvertėjus, liktų be nieko. Tad kuo tai kitaip nei finansinės piramidės, kurios anksčiau ar vėliau žlunga, nes neturi realaus finansinio pagrindo?

Laikas imtis darbų

Atsižvelgiant į situaciją, šiuo metu vien įspėjamosios atsakingų valstybinių institucijų pozicijos bei rizikos perkėlimo vartotojui nepakanka.

Lietuvos bei kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas atsiskaitymo priemone ir tokiu būdu jų išvis nereguliuoti, taip leisti jomis veikti anonimiškai, šiuo metu jau nebeatitinka situacijos masto ir rimtumo. Tokia pozicija galinti kelti netgi grėsmę nacionaliniam saugumui yra netoleruotina ir neleistina.

Kad bitkoinas yra laikytinas atsiskaitymo priemone, patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kuris 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą byloje C 264/14 (David Hedqvist). Joje bitkoinų keitimas į tradicines valiutas yra prilyginamas valiutos, banknotų ir monetų, naudojamų kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, sandoriams.

Mūsų siūlymas būtų aiškiai apibrėžti, koks virtualių valiutų modelis nėra leistinas ir tai įtvirtinti įstatymuose.

Komentaro autorius yra el. atsiskaitymų įmonės „Paysera“ generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biržoje – mįslingas „Auga Group“ akcijų pigimas Premium 6

Pakutinę dieną, kai dar buvo galima įsigyti naujai platinamų „Auga Group“ akcijų, bendrovės akcijos patraukė...

Rinkos
2018.08.17
Klientas pričiupo neleistinai besielgusį „Luminor“ Premium 3

Lietuvos komercinis bankas „Luminor“ neteisingai atliko valiutos konvertavimo operaciją, todėl banko klientas...

Rinkos
2018.08.17
„INVL Baltic Real Estate“ grynosios nuomos pajamos augo 57% 2

Šių metų pirmąjį pusmetį investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ skaičiavo...

Statyba ir NT
2018.08.17
Landsbergio investicija – ir investuotojų akiratyje Premium 8

Konservatorių lyderio šiemet atlikta 750.000 Eur vertės investicija į vieną fondą diskusijų užvirė ne tik...

Rinkos
2018.08.17
Stocks Rise on Trade Talk Hopes, Dollar Steadies: Markets Wrap

Asian stocks are ending a bruising week on a positive note after an easing in trade tensions between China...

2018.08.17
„Tesonet“ vadovai investavo į „Hostinger“ Premium 3

Eimantas Sabaliauskas ir Tomas Okmanas, informacinių technologijų bendrovės „Tesonet“ įkūrėjai ir vadovai,...

„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 4

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
Nusivylimas latvių inžinieriais siekė dviženklę išraišką Premium

Finansinius metus su nuostoliu užbaigusi latvių „SAF tehnika“ dar kartą nuvylė investuotojus ir sukėlė akcijų...

Rinkos
2018.08.16
Vienas išankstinių ekonomikos indikatorių atsidūrė meškų rinkos teritorijoje 17

Vario kaina pateko į meškų rinkos teritoriją, rinkos dalyviams nerimstant, kad JAV ir Kinijos prekybos...

Rinkos
2018.08.16
„Snoro“ akcininkas Antonovas prisipažino dėl Rusijoje įvykdytų finansinių nusikaltimų 32

Buvęs Lietuvos komercinio banko „Snoras“ vienas pagrindinių akcininkų Vladimiras Antonovas prisipažino kaltu...

Rinkos
2018.08.16
Dollar Drops on Trade Talks, Treasury Yields Rise: Markets Wrap

The dollar declined and U.S. equity futures climbed alongside Treasury yields, while the yuan jumped after...

2018.08.16
Turkija vis dar investuotojų galvose 7

Turkijos valiutos krizė, nors ir aprimusi, toliau kelia nerimą investuotojams, kurie ir trečiadienį laikėsi...

Rinkos
2018.08.15
Atnaujini kredito sutartį – prarandi neigiamo „Euribor“ naudą Premium 7

Lietuvos komercinių bankų klientai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių su banku persirašo turimą būsto...

Rinkos
2018.08.15
Lietuvoje baigėsi javapjūtė – derlius mažesnis 17

Lietuvoje baigus javapjūtę, skelbiama, kad derlius yra 30% mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį.

Agroverslas
2018.08.15
„Barclays” ruošiasi „Brexit“: taps labiau airišku

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, besiruošdamas Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES, ruošiasi keisti...

Rinkos
2018.08.15
Turkijos lira atsigauna, sąlyginė ramybė grįžta į rinkas 13

Antradienį investuotojai buvo linkę vėl nedrąsiai pirkti akcijas, po rekordinės griūties Turkijos lirai...

Rinkos
2018.08.14
Investicijų valdytojai didina grynųjų ir JAV akcijų dalį portfeliuose

Fondų valdytojai yra palankiausiai nusiteikę JAV akcijų rinkos atžvilgiu. Ten juos gena ir padidėjęs...

Rinkos
2018.08.14
„Danske Bank“ klientams Lietuvoje: susiraskite kitą banką 24

Į pinigų plovimo skandalą Baltijos šalyse įsipainiojęs Danijos bankas „Danske Bank“ beveik visai nutraukia...

Rinkos
2018.08.14
Stocks in Asia Trade Mixed; Dollar Slips With Yen: Markets Wrap

Asian stocks mostly steadied Tuesday as the contagion from the economic crisis in Turkey remained relatively...

2018.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau