Prieš propagandą: esame brandesni nei patys manome

Publikuota: 2016-05-20
Andrius Kasparavičius, UAB „Komunikacija ir konsultantai“ vykdantysis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Andrius Kasparavičius, UAB „Komunikacija ir konsultantai“ vykdantysis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Nuolat pabrėžiame, kad esame jauna ir maža valstybė, todėl į Vakarus žengiame iš lėto ir ne visada užtikrintai. Vis dėlto tai, ką matau šiandien, mane be galo džiugina. Į Lietuvos ryšių su visuomene erdvę be perstojo braunasi Rytų ideologijos šalininkai ir užsiima propaganda, taip pat labai smarkiai stengiasi rasti vietininkų čia, mūsų šalyje. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – „PervijBaltiskijkanal“, „Nord Stream“, „Gazprom“ ir galiausiai „Rosatom“.

Pastarąjį būtina išskirti ir aptarti. Tai įmonė, visai neseniai ieškojusi ryšių su visuomene agentūros Lietuvoje ir, mano didžiai nuostabai ir džiaugsmui – neradusi.

Dažnai sakoma, kad verslas yra verslas ir čia nieko asmeniško negali būti – norėsi uždirbti, darysi viską. Kategoriškai su tuo nesutinku. Toks požiūris ydingas. Panašu, kad nesutinku ne aš vienas, o ir visos kitos komunikacijos agentūros, kurioms, matyt, daug svarbiau jų reputacija nei uždarbis. Kodėl niekas nesutiko dirbti su „Rosatom“? Ogi labai paprasta – tai tiesiogiai Kremliui pavaldi įmonė. Vienas Rusijos valdžios įrankių, kuriuo stengiamasi daryti poveikį Baltijos ir kitoms Europos valstybėms.

Grįžkime prie ryšių su visuomene ištakų ir vakarietiškų vertybių, susiformavusių dar XX a. pradžioje. Tai tiesos skleidimas, gėrio siekimas, konfidencialumo užtikrinimas ir galybė kitų bet kuriam paprastam vakariečiui suprantamų savybių. Kaip reikėtų komunikuoti „Rosatom“ vardu? Kaip gali kalbėti tiesą, kai pati projekto esybė yra melas ir jo skleidimas?

Ne viskas už pinigus

Neradusi agentūros Lietuvoje įmonė pasitelkė Maskvos ryšių su visuomene specialistus, nes užsakytą projektą juk vis tiek reikia vykdyti. Agentūra, žinoma, pasielgė taip, kaip būtų pasielgusi bet kuri kita komunikacijos įmonė, kuriai reikia bendrauti su žiniasklaida. Ji suorganizavo žurnalistų kelionę į Astravą. Bėda tik ta, kad vadovaujantis ryšių su visuomene principais, agentūra turėtų leisti žiniasklaidai susipažinti su projekto esme ir gauti atsakymus į visus, jiems kylančius klausimus. O kaip tai padaryti, jei projektas slaptas ir praktiškai jokios informacijos negalima atskleisti? Dar įdomiau, kad šioje istorijoje žurnalistas negali gauti daugiau informacijos nei mūsų valdžios pareigūnai, o ir jie teigia neturintys atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Apie kokią komunikaciją galime kalbėti tokiu atveju ir kokios reakcijos galime tikėtis? Žinoma, neigiamos.

Akivaizdžiai matėme, kas vyko po žurnalistų vizito į jėgainę. Nemačiau nė vieno pozityvaus straipsnio spaudoje, nes iš esmės sulaukti teigiamos reakcijos ir neįmanoma – tai neigiamas, melu persunktas ir ant neaiškių pamatų statomas projektas.

Taigi Lietuvos agentūrų pasirinkimas nedirbti su tokio pobūdžio kompanija – ne vien moralės klausimas. Vakarietiškomis ryšių su visuomene taisyklėmis besivadovaujančiam specialistui dirbti su tokiu projektu paprasčiausiai neįmanoma. Juk komunikacija nėra ta sritis, kuri sugebėtų kontroliuoti natūralią informacijos sklaidą. Ypač šiais technologijų laikais, kai sunku suvokti kasdien pasirodančios informacijos srauto dydį.

Ne pagyrų, o objektyvumo

Tai reikėtų suprasti ir kai kuriems mūsų verslininkams, kurie kreipdamiesi į ryšių su visuomene agentūrą ir tikisi, kad komunikacijos specialistai atliks savotišką filtro, kuris praleidžia tik verslininkui norimą informaciją, funkciją. Deja, ryšių su visuomene agentūros nėra vien pozityvių naujienų skleidėjos, jos pirmiausia tiesos skleidėjos ir tai reikėtų pagaliau suprasti. Jos padeda kalbėti ir pasakoti tai, kas egzistuoja, o ne kuria tai, ko nėra.

Taigi kalbant apie Rytų ir Vakarų, arba dar siauriau – Rusijos, kaip Rytų atstovės, ir Lietuvos, kaip Vakarų valstybės, skirtumus, turime galvoti apie istoriškai susiformavusį žmonių mentalitetą. Viena universiteto docentė, ilgus metus tyrinėjanti ir dėstanti rusų literatūrą, pati turinti rusiško kraujo ir galiausiai nešiojanti rusišką pavardę daug metų stebi politinę bei ekonominę situaciją kaimyninėje šalyje, kartą kalbėdama apie rusų tautos mentalitetą ji paaiškino, kad nuo pat carinės Rusijos laikų toje šalyje įsivyravęs nerašytas principas, kuris, panašu, plačiai naudojamas ir šiandien bei perduodamas iš kartos į kartą. Jos nuomone, rusai gyvena ne pagal taisykles ar statymus, o pagal suvokimą. Kitaip sakant, taip, kaip jiems norisi ir patinka – kaip supranta. Jiems neegzistuoja jokios taisyklės. O juk civilizuotame ir ypač Vakarų pasaulyje galioja begalė taisyklių – pradedant šalies konstitucija ir baigiant saugaus kelių eismo principais.

Ryšių su visuomene sferoje lygiai taip pat – pirmiau planuoji pagal egzistuojančias taisykles, o tik po to imiesi veiksmų. „Rosatom“ projekte daroma priešingai – į taisykles žiūrima kaip į formalumą, kurį galima apeiti. Jos nėra veiklos pagrindas, o veikiau kliuvinys, kurį reikia pastumti.

Mūsų mentalitetas sužalotas ilgus metus trukusios sovietinės okupacijos, todėl noras apeiti taisykles ir jas sulaužyti, būti „protingesniems“ nei vis kiti – dar labai paplitęs. Vis dėlto matome, kad 26 nepriklausomybės metai išties daug ką pakeitė ir taisyklės šiandien visų sričių pagrindas. Galiausiai, juk esame teisinė valstybė. Taisyklių galime nemėgti, sakyti, kad dėl viso biurokratinio mechanizmo projektai trunka ilgiau, galbūt kai kurios jų mus erzina ir atrodo perteklinės, bet tai, kad jų laikomės – puikus pasiekimas. Todėl galime džiaugtis, kad esame brandūs ir gebame atsirinkti. Gal net brandesni ir vakarietiškesni nei kartais mums patiems atrodo.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Suteikia viltį, kad vėl bus galima registruoti nelietuviškus pavadinimus Premium 8

Politikai nusiteikę keisti teisės aktus ir vėl leisti registruoti nelietuviškus įmonių pavadinimus.

Rinkodara
2018.01.22
Nedažną, bet lyderiams reikalingą savybę ugdyti lengva

Aktyvus klausymasis yra nepelnytai nuvertinamas įgūdis, nors tokia savybė versle ne tik stiprina...

Rinkodara
2018.01.21
„PR lapės“ apdovanoti geriausi 2017 metų komunikacijos projektai

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko komunikacijos projektų...

Rinkodara
2018.01.18
Po vienu stogu susijungė dvi dizaino agentūros Premium 3

„Studio Libre“ ir „Juicy Square“ sujungė savo jėgas ir tapo dizaino bendruomene „Critical“ (UAB „Dizaino...

Rinkodara
2018.01.15
Patarimai, kaip surengti gerą spaudos konferenciją

Spaudos konferencijos ryšiuose su žiniasklaida tampa gana retu žanru, bet visgi praėjusią savaitę vieno...

Rinkodara
2018.01.14
Kokios revoliucijos reikia darbo našumui didinti? 17

Ekonomistai baksnoja į Lietuvos darbo jėgos našumą, kuris bent 2–3 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos...

Vadyba
2018.01.13
„Facebook“ – šaltas dušas prekių ženklams ir žiniasklaidai 6

„Facebook“ keičia savo algoritmus taip, kad vartotojai dažniau matytų savo draugų žinutes, tuo tarpu prekių...

Rinkodara
2018.01.13
Sukurta Klaipėdoje. Pagaminta Kinijoje 10

„Lietuva – dizaino šalis“. Skamba neįtikėtinai? Bedate pirštu į Skandinaviją, Italiją ar Prancūziją? Ir vakar...

Rinkodara
2018.01.11
„Akropolis“ priviliojo rinkodaros vadovę iš „Circle K“ 15

Besiplečianti Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centrus valdanti bendrovė „Akropolis group“ turi naują...

Rinkodara
2018.01.11
Ballų fenomenas: „Vytauto“ prekės ženklas – padirbinėtojų taikiklyje Premium

Antradienio vakarą pasaulyje Lietuvą garsinantys broliai Ballai sėkmingai debiutavo pirmosiose rungtynėse...

Rinkodara
2018.01.10
7 nuomonių lyderių rinkodaros tendencijos 2018 metams 4

Nuomonių lyderių (angl. influencers) populiarumas socialiniuose tinkluose auga kasmet. Nuo 2013 iki 2016 metų...

Rinkodara
2018.01.09
Kaip būti efektyvesniems „Instagram“ 2018-aisiais 1

Pamenate 2012-uosius, kai visi prekių ženklai kaip pašėlę kūrėsi „Facebook“, samdė socialinių tinklų...

Rinkodara
2018.01.09
Randasi pirmieji bandymai švelninti alkoholio reklamos draudimus 1

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas. Įstatymo pritaikymas sukėlė nemenką...

Rinkodara
2018.01.08
Įdomiau ne 10 m. veiklos jubiliejus, o iš ko minkote tešlą

Neretai tenka susidurti su įmonėmis, kurios norėtų, arba supranta, kad reikėtų, bet nežino, apie ką galėtų...

Rinkodara
2018.01.07
Šventinių reklamų kova: „Maxima“ aplenkė „Lidl“, „Telia“ lipa ant kulnų Premium

Per tik ką praūžusias šventes televizijos sulaukė 1,2% daugiau reklamos skaičiuojant sekundėmis ir beveik 7%...

Rinkodara
2018.01.05

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau