Klastočių mastas ir žala – šokiruojančio dydžio

Publikuota: 2017-10-09
Kazimieras Saržickas
Kazimieras Saržickas

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (angl. European Union Intellectual Property Office, EUIPO), vertinanti padirbinėjimo bei piratavimo ekonominį poveikį skirtinguose verslo sektoriuose bei regionuose, kartu su Tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) paskelbė tyrimus, susijusius su indėliu į intensyvių pramonės šakų ekonominį veiksmingumą ir užimtumą intelektinės nuosavybės teisių srityje bei piliečių suvokimą apie intelektinės nuosavybės teises ES.

Ar kovojama efektyviau?

Atliktų tyrimų duomenys šokiravo: 2013 m. tarptautinė prekyba padirbtais ir piratiniais produktais sudarė iki 2,5% pasaulio prekybos, t. y. iki 338 mlrd. Eur. ES šie produktai sudaro iki 5% viso ES importo – apie 85 mlrd. Eur. Beveik 3/4 padirbtų produktų yra gabenami jūra, kurjerių tarnybų ir paštu. Pastarosiomis dažniausiai naudojasi mažesnių prekių padirbinėtojai. Suklastotų prekių kontrabandininkai telkiasi Honkonge, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Singapūre. Iš ten prekės keliauja po pasaulį. Į ES klastotės dažniausiai patenka per keturis tranzito punktus: Albaniją, Egiptą, Maroką ir Ukrainą.

Intelektinės nuosavybės pažeidimu yra traktuojamas ne tik neteisėtas prekių kopijavimas ir svetimų prekių ženklų naudojimas kitoms prekėms žymėti bei jų pardavimas. Pasak Kazimiero Saržicko, tarptautinės kovos prieš klastotes asociacijos SNB-REACT regiono vadovo, intelektinė nuosavybė pažeidžiama ir neteisėtai naudojant prekių ženklus internete, reklamuojant suklastotas prekes ar naudojant prekių ženklus domeno pavadinime.

Lietuva taip pat stipriai kenčia nuo intelektinės nuosavybės pažeidėjų. Pvz., minėti tyrimai rodo, kad vien žaislų ir galanterijos pramonės Lietuvoje dėl padirbėjų kaltės kasmet praranda po 3 mln. Eur, nes mažėja originalių prekių pardavimai, atleidžiami darbuotojai. ES žaislų pramonėje 2015 m. darbą prarado apie 6.150 darbuotojų, galanterijos pramonėje – net 25.700.

„Metams bėgant problema didėja. Bet kalbame apie nelegalų verslą, kurio apimčių įvertinti pagal akivaizdžius kriterijus neįmanoma, – apie klastojimo ir piratavimo mastą kalba p. Saržickas. – Pastaruoju metu klastočių sulaikoma dažniau, jas demaskuoja ir muitinė, ir policija. Tai rodo, kad arba tų prekių yra daugiau ir jų prekyba auga, arba Lietuva efektyviau stabdo klastočių verslą.“

Apgaudinėja ir pirkėją, ir valstybę

Anot p. Saržicko, nuo intelektinės nuosavybės pažeidėjų labiausiai nukenčia sąžiningas verslas ir valstybės ekonomika.

„Tie, kurie sąžiningai pardavinėja prekes, moka licencinius mokesčius ir mokesčius valstybei, privalo konkuruoti su tais, kurie, siekdami greito pelno, veikia nelegaliai. Prekių ženklo teisių turėtojas privalo investuoti ne tik į prekės kūrimą ir vystymą, į rinkos tyrimus ir reklamą, į prekės kokybę ir patikimus platinimo bei aptarnavimo tinklus, bet ir į prekių ženklo apsaugą nuo klastojimo – ir imantis aktyvių teisinių veiksmų prieš klastotojus, klastočių importuotojus bei platintojus, ir diegiant įvairius techninius sprendimus originalioms prekėms žymėti ar atskirti jas nuo klastočių – tai ir sudėtingos hologramos, unikalūs kodai, specialios sunkiai padirbamos etiketės ar pakuotės. Nuo nelegaliai veikiančių pardavėjų kenčia ir valstybė – neteisėtas verslas prisideda prie šešėlinės ekonomikos – suklastotos prekės dažniausiai gabenamos kontrabanda, gaminamos ir platinamos taip pat šešėlyje, vengiant mokėti mokesčius“, – aiškina p. Saržickas.

Jis akcentuoja ir žalą vartotojui, kuris perka klastotes. Anot jo, siekdami tik lengvo, greito ir didelio uždarbio, nelegalių prekių pardavėjai rūpinasi tik tuo, kad prekė išoriškai būtų panaši į originalą. Jiems mažiausiai rūpi prekės turinys, pirkėjų saugumas, sveikata ir pasitenkinimas preke ar prekių ženklu. O vartotojai moka nemažus pinigus už menkos vertės daiktą galvodami, kad perka originalų kokybišką gaminį. Ypač lengva apsigauti perkant internetu: nematant prekės dažnai net neįmanoma suprasti, ar ji – originali. Nelegalių prekių tiekėjams internete nesudėtinga suklastoti originalios parduotuvės duomenis, taip klientai apsigauna visiškai to nesuprasdami. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjas itin skaudžiai nukenčia finansiškai: perkant gali būti pavagiami kreditinės kortelės duomenys, negrąžinami pinigai už netikusią prekę ir pan.

Vienas sunkiausių klausimų, į kurį specialistai ieško atsakymų – kaip atpažinti klastotes. Pasak p. Saržicko, vengiant klastočių būtina rinktis patikimą pardavėją, įsitikinti, kad jis turi teisę platinti prekes, nepasiduoti pagundai įsigyti daiktą gerokai pigiau.

„Stebuklų nebūna, – primena p. Saržickas, – kaip nebūna brangių daiktų už itin žemą kainą.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
71 UAB „Publicum Media“ 492,0% Vilniaus
151 UAB „Lion Communications Vilnius“ 317,5% Vilniaus
155 UAB „Alpha Baltic Vilnius“ 312,3% Vilniaus
303 UAB „Inter Krasta“ 217,7% Vilniaus
347 UAB „Ad Fingers“ 195,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau