Alkoholio reklama internete – tarsi raganų medžioklė

Publikuota: 2017-05-11
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimo koridoriuose toliau kelią skinasi absurdiški ir trumparegiški reklamos draudimai, kurie vargu, ar spręs tikrąsias problemas, tačiau bandant sukontroliuoti reklamą internete kils nemažai problemų: nuo lietuviškų ir užsienio prekių ženklų diskriminacijos iki pasigirdusių vertinimų, kad gali tekti blokuoti prieigą kai kurių užsienio svetainių kaip „YouTube“, „Facebook“.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad sukontroliuoti visą internetinę erdvę be drastiškų priemonių būtų beveik neįmanoma.

Be to, jau dabar Lietuvoje yra taikomi vieni griežčiausių ribojimų Europoje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, iš 35 tirtų Europos Sąjungos šalių, visiškas alaus reklamos draudimas taikomas tik keturių šalių nacionalinėse televizijose, dviejų – radijuje ir tiek pat – spaudoje. Tik dvi Europos šalys draudžia lauko reklamą ir tik viena taiko reklamos draudimą internete. Tuo metu socialiniuose tinkluose reklamos draudimas negalioja nei vienoje iš 35 ES šalių.

„Jei Lietuvos gamintojus dar būtų lengviau pasiekti, tai vargu, ar užsienio prekių ženklai pateks į kontrolierių akiratį, o jei ir pateks, galiausiai bus sunku įrodyti, ar reklama buvo nukreipta į Lietuvą, ar į kitas šalis, tad turėsime ir nelygias konkurencijos sąlygas“, – kalba Darius Gricius, žiniasklaidos planavimo OMD generalinis direktorius.

Jis priduria, kad jei dar „Google“ paprastai yra linkęs laikytis teisinių apribojimų, galiojančių skirtingose šalyse ir reklamos taisykles paprastai pritaiko prie kiekvienos šalies, o kartais net pritaiko savo normas, kurios būna net griežtesnės nei vienoje ar kitoje galiojantys įstatymai, tai tūkstančiai kitų reklamos tinklų, kurie padengia didžiulį tinklapių skaičių ir pasiekia apčiuopiamą Lietuvos vartotojų dalį, į tai numoja ranka.

„GDN, „Rubicon“, „AppNexus“, „Microsoft Ad Exchange“ – tai vos keli tarptautiniai reklamos tinklai, kurie sėkmingai galėtų atsiriekti dabar Lietuvos žiniasklaidos gaunamas pajamas, jei tokie draudimai būtų priimti. Tą sąrašą galima tęsti ir tęsti, ir pasakymas, kad norint pamatyti užsienio gamintojų reklamą, reikia jos „aktyviai ieškoti internete“ yra netiesa. Norint reklamuoti produktą Lietuvai, tą nesudėtinga padaryti naudojantis tarptautiniais reklamos tinklais iš bet kurios pasaulio vietos. Visų tinklų gi neuždrausi, o pasirodančios atskiros reklamos taip pat neišgaudysi“, – keistus užmojus komentuoja p. Gricius.

nuotrauka::1

Pasak jo, kyla daug klausimų, ar reklamą vietos portalai galės rodyti užsienyje juos skaitantiems lietuviams, t.y. ar, pavyzdžiui, būnantys Lenkijoje, lietuviai galės skaityti lietuvišką portalą ir matyti tokią reklamą, o žiniasklaida ar prekių ženklai nebus baudžiami ir t.t.

„Šiandien informacijos, reklamos tinklų, puslapių yra tiek daug, kad atskiros reklamos nesukontruoliuosi, ir nematau realių priemonių, kaip tai būtų galima padaryti, nediskriminuojant visų rinkos dalyvių. Ironizuojant, norint viską sureguliuoti, reiktų visą internetą uždaryti, o priėmus tokius griežtus, tačiau sunkiai sukontroliuojamus ribojimus, prasidės tarsi raganų medžioklė, kai labiausiai kentės vietos alkoholio gamintojai, kurie bus diskriminuojami prieš užsienio verslus. Praradimus skaičiuos ir vietos žinasklaida, besilyginant su užsienio portalais ir nevietiniais reklamos tinklais“, – kalba p. Gricius, pridurdamas, kad net ir tokie gigantai kaip „Facebook“ ar „Google“ negali susitvarkyti su netikrų naujienų, neleistino turinio problema, nors deda dideles pajėgas čia.

Antireklama

„Tad klausimas, kaip viską sukontroliuos Lietuvos valdžia. Nebent ji užsibrėžusi tokiais žingsniais didinti Lietuvos žinomumą, gi tikrai visi apie Lietuvą sužinotų, jei savaitei išjungtume „Facebook“ ar „Youtube“. Taptume šalimi, kur internetas toks greitas, kad Facebook“ ir „Youtube“ net pralekia pro šalį. Galime tik ironizuoti. Nors žinoma, valdžios rankose daug galių, galime tapti ir antra Šiaurės Korėja ir Kinija. Pavyzdžių pasaulyje turime“, – kalba p. Gricius.

Kristoforas Akromas, interaktyvios komunikacijos agentūros „Ad Fingers“ direktorius, paantrina, kad sukontroliuoti visą alkoholio reklamą internete – tas pats, kas pažaboti nesukontroliuojamą „Linkomaniją“.

nuotrauka::2

„Klausimas, jei koks nors viskio prekės ženklas pradės kampaniją „Facebook“, kuri bus orientuota į visą Europą. Arba atsivertus „The Guardien“ tinklapį, lietuviai matys tą reklamą. Pagal IP adresus taip pat negali visko sukontroliuoti: gal pavyzdžiui, prie kompiuterio sėdi britas, esantis Lietuvoje. Ta kontrolė bus be galo sudėtinga, o klausimų lieka daugiau nei atsakymų“, – retoriškai kalba p. Akromas.

Arūnas Kemežys, žiniasklaidos planavimo „Open Agency“ vadovas, taip pat pritaria, kad techniškai neįmanoma bus „išgaudyti“ visos alkoholio reklamos.

„Žinoma, vietinį reklamos inventorių valdyti yra paprasčiau, tačiau net ir čia nebus viskas sklandu, nes dalis reklamos lietuviškuose portaluose taip pat yra perkama per tarptautines, automatizuotas platformas, tad net ir patys portalai to gali nepastebėti realiuoju laiku. Akivaizdu, valdžia eina lengviausiu draudimų keliu, tačiau net nebando įsiklausyti į ekspertų nuomonę, ar situaciją galima suvaldyti techniškai“, – kalba p. Kemežys.

Pasak jo, reziumuojant, vietiniai prekių ženklai bijos reklamuotis ir kentės labiausiai, tarptautiniai, vykdydami globalias kampanijas, greičiausiai to net nežinos, tad ir nepaisys, o piktybiškieji – ignoruos.

Remiasi neveikiančiu pavyzdžiu

Paskutiniosiose Alkoholio kontrolės įstatymo pataisose numatoma, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turėtų teisę duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų tiekėjams šalinti alkoholinių gėrimų reklamą arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Dėl tokio leidimo departamentas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris sprendimą turėtų priimti ne vėliau kaip per tris dienas. O jei atsakymas būtų neigiamas, šį sprendimą būtų galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui – jo nutartis būtų galutinė ir neskundžiama. Įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Šiuo atveju būtų bandoma pasitelkti daugiau nei metus Lietuvoje galiojantį modelį, pagal kurį blokuojama prieiga prie azartinių lošimų svetainių, neturinčių leidimo teikti paslaugas Lietuvoje. Tačiau ne kartą buvo pirštu banksnota į spragas ir galimybes apeiti situaciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tuo tarpu išplatino savo pranešimą, kad interpretacijos, kad neva alkoholio reklamos draudimas taps pretekstu apriboti prieigą prie šių globalių IT lyderių ir jų paslaugų, ne tik neatitinka realybės, bet ir klaidina Lietuvos visuomenę, tačiau nepaaiškino, kaip ketina kontroliuoti socialiniuose tinkluose ir kt. interneto puslapiuose pasirodančią užsienio alkoholio prekių ženklų reklamą.

Reklamos apimtis ir taip sumenkusios

Savo ruožtu, alkoholio reklamos investicijos su kaskart įvedamais naujais draudimais yra gerokai sumenkusios. Kaip skaičiuoja tyrimų bendrovė „Kantar TNS“, jei 2008 m. alkoholis sudarė 24,16% visų reklamos išlaidų, tai 2009 m. – jau tik 2,5%, 2015 m. – 2,4%. Praėjusiais metais ši dalis dar labiau sumenko – alkoholio reklama tesudarė 1,88% viso reklamos pyrago.

Iš jų daugiausia alkoholio reklamos šiandien tenka televizijai (50,45%) ir internetui (27%), lauko reklamai (10,79%), spaudai (7,83%)

Nepaisant nedidelės procentinės išraiškos šie praradimai būtų skausmingi žiniasklaidai, o lietuviška žiniasklaida galėtų prarasti apie 5–7 mln. Eur reklamos pajamų.

Ne nuo to pradeda

„Akivaizdu, kad ne nuo pradedama kova su alkoholio vartojimu, ne apribojimais įsigyti ar reklamos draudimais galima pagerinti situaciją. Tai lengviausias ir pigiausias kelias, tačiau tikrai ne efektyviausias. Neturime pavyzdžių, kur uždraudus reklamą, būtų apčiuopiamai kritęs alkoholio vartojimas. Tačiau matome puikių pavyzdžių, kur alkoholio vartojimas mažėja, valstybei investuojant į socialines, užimtumo programas. Taip, tam reikia daugiau laiko, daugiau įdirbio ir tai yra žingsniai, kurie atneša rezultatą skirtingai nei draudimai“, – pabrėžia p. Gricius.

To įrodymas ir 2008 m. pasekmės, kai griežčiau apribojus reklamos laikas televizijoje, pardavimo laiką, visa tai nepakeitė tendencijos.

„Lauktų pokyčių nematome. Situacijos tai nepakeitė, alkoholio vartojimas reikšmingai nesumažėjo. Šiandien sprendžiame tą pačią problemą ir vėl tais pačiais draudimais. Jei vis tik yra užsimota į būtinybę įvesti apribojimus reklamai, galima būtų pasiremti kitų šalių pavyzdžiais, kai reguliuojamas yra turinys, pavyzdžiui, reklamoje galima naudoti tik prekės ženklą, neleidžiant rodyti žmonių, vartojimo situacijų ir pan. Taip neatimama galimybė verslui informuoti apie naujus gaminius ar priminti savo prekės ženklą“, – taip kiek anksčiau VŽ komentavo p. Gricius.

FOTOGALERIJA Sveikatos reikalų komiteto posėdis (16 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
71 UAB „Publicum Media“ 492,0% Vilniaus
151 UAB „Lion Communications Vilnius“ 317,5% Vilniaus
155 UAB „Alpha Baltic Vilnius“ 312,3% Vilniaus
303 UAB „Inter Krasta“ 217,7% Vilniaus
347 UAB „Ad Fingers“ 195,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau