Geriau nei robotas policininkas būtų robotas teisėjas

Publikuota: 2017-09-30
Robotą policininką, žinoma, turi papildyti robotas teisėjas. Wikimedia Commons nuotr.
Robotą policininką, žinoma, turi papildyti robotas teisėjas. Wikimedia Commons nuotr.
Autorius  

Prieš kelerius metus su alaus draugu kalbėjau apie teisines duomenų bazes. „Paprasčiau dabar, – sakiau, – suvedi raktažodžius „Infolex“, nurodai CK straipsnį ir išmeta LAT sprendimus.“

Žinau, kad skamba nesuprantamai, tad pateikiu kelis nuobodžius paaiškinimus, ir eisime prie įdomumo: LAT – standartinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trumpinys; CK – Civilinis kodeksas; „Infolex“ – privatus tinklalapis, suteikiantis galimybę atlikti detalią Lietuvos Respublikos teismų praktikos ir teisės aktų paiešką. Yra ir viešoji, biudžetinė, alternatyva. Naudodamasis tinklalapio teismai.lt LITEKO sistema galiu per kelias minutes sužinoti ar, pavyzdžiui, Širvintų rajono apylinkės teismas yra linkęs mažinti netesybas arba kaip Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino kokį egzotiškesnį CK straipsnį.

Kas be ko neišgyventų

Klausėsi manęs draugas, klausėsi ir konstatavo: „Neišgyventumėt jūs, teisininkai, be mūsų, programuotojų.“ Kad labiau skaudėtų, pridūrė: „O mes be jūsų – išgyventume.“

Mandagiai neatsakiau draugui, bet pamaniau: Ciceronas. Ciceronas nesitampė su savimi nešiojamojo, nesiuntė PDF formato ieškinių per e.teismas.lt, nedalyvavo teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją. Prieš du tūkstančius metų sugebėjo susitvarkyti Ciceronas, atėjus apokalipsei sėkmingai susitvarkytume ir mes. Prigrūstume spintas įstatymų papirusų, LAT susodintume ant žirgų ir komandiruotume po Lietuvą teisingumo vykdyti, o dokumentus kopijuotume per seną gerą kalkę.

Programuotojai, kita vertus, pasaulyje be teisininkų rašytų kodą iki pirmo ginčo su darbdaviu. Susikirstų dėl priedo, abu atsiverstų Darbo kodeksą, darbo sutartį, paskaitytų, vienas kitą aprėktų, pasiderėtų, atsidustų ir nenoromis išleistų kelis advokatus iš karcerio. Reikia, kad kas tą juridinę techniką žmonių kalba paverstų.

Vis dėlto ir teisininkams reikia programuotojų. Nenorime mes šaukimų į posėdžius pašto karveliais gauti. Nenorime bibliotekose prie rankraščių sėdėti. Norime suvesti du žodžius ir gauti visus atsakymus. Norime užpildyti klausimyną ir turėti parengtą standartinio dokumento projektą.

Nebuvo senovės Romos aukščiausiojo teismo duomenų bazės, netgi nebuvo tokio teismo. Antikoje teisės taikymas nebuvo centralizuotas ar netgi nuspėjamas, nes teisė ne viešpatavo, o tarnavo elitui. Tačiau tai nesutrukdė Ciceronui būti žymiausiu savo laikų teisininku. Ciceronas buvo genijus, tačiau jis taip pat turėjo – iškart atsiprašau už šį politiškai nekorektišką palyginimą – vergų, kurie už jį sklaidė rankraščius, ieškojo palankių precedentų ir, spėčiau, rašė jam kalbas. Šiuolaikinis teisininkas tik artėja prie to patogumo, kurį, dėkui vergijai (vėlgi atsiprašau), turėjo Romos aristokratai.

Nors teisininko darbo pobūdis priklauso nuo specializacijos, visgi – nesvarbu, jis yra civilinės ar mokesčių teisės ekspertas ar „baudžiauninkas“, – didelę jo veiklos dalį sudaro darbas, kurio jis nenori daryti. Tai aktualių teisės normų ir precedentų paieška, dokumentų peržiūra, ginčui aktualių faktinių aplinkybių atsijojimas iš visos likusios žmonijos istorijos ir įvairūs teisinio mąstymo nereikalaujantys ir vis tiek neišvengiami rutininiai darbai.

Panašiai kaip chirurgas nori kuo daugiau laiko skirti žmonėms pjaustyti ir kuo mažiau popieriams tvarkyti, taip teisininkas nori tik aiškinti ir taikyti teisę. Tam, kad apgintum kliento interesus, reikia racionalumo, išradingumo, empatijos, kritinio ir strateginio mąstymo ir gebėjimo teisiniam ginčui rasti (palankią) analogiją. Geriausi teisininkai geba palenkti – o jei jiems niekas nesutrukdo – ir perlaužti – teisės normą kliento naudai. O kad būtų kokia ciceroniška išeitis, atlaisvinanti rankas skalpeliui.

Pristatau jums „Ross Intelligence“. Tai dirbtinio intelekto programa, kuri per keletą minučių gali perskaityti, išanalizuoti tūkstančius bylų ir atrinkti ginčui aktualiausias. Joks trečio kurso teisės studentas – santykinai efektyvus sprendimas, nes dirba už minimalų atlyginimą, tikėdamasis su diplomu gauti žmogišką, – nepavys tokio greičio. Ta pati programa, gavusi užklausą, geba per parą pateikti atsakymą, kuris mažai skiriasi nuo žmogaus / studento parašyto. Iš dalies dėl to, kad atsakymą rašo žmogus. „Ross Intelligence“, kaip ir kitos šiuo metu vystomos dirbtinio intelekto programos, gali atpažinti ir „suprasti“ kalbą, netgi tokius išskirtinai teisinius terminus kaip „nekonkuravimo sąlygos“. Programą prižiūrinčiam teisininkui nustačius paieškos parametrus, „Ross Intelligence“ gali sugeneruoti atsakymą, pavyzdžiui, į tokį klausimą kaip „kokiais atvejais galima apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus?“ Atsakymas bus pateiktas, tačiau jis bus pateiktas kalkuliatoriaus. Teisininkai nekalba žmonių kalba, o „Ross Intelligence“ netraukia net iki jų dialekto. Todėl vis dar reikia žmogiškojo agento, kuris nugludintų, patikslintų ir pateiktų dirbtinio intelekto sugeneruotą atsakymą klientui. Visai kaip „Google“ vertėjas suprantamai išverstų purškalo nuo uodų sudėtį, tačiau sudarkytų nugludintą Jane Austen stilių „Puikybėje ir prietaruose“.

„Do Not Pay“ buvo sukurtas devyniolikmečio: per „Facebook Messenger“ užpildai klausimyną, o botas sugeneruoja skundo dėl neteisėtai skirtos baudos už KET pažeidimą šabloną. Ginčas paprastas, bet žmogaus teisinė pagalba vis tiek kainuotų. Tas pats įrankis 2017 m. pradėjo teikti teisinę pagalbą Sirijos pabėgėliams generuodamas prieglobsčio paraiškas. „LegalZoom“ ir „Rocket Lawyer“ teikia šabloninius testamentus, įgaliojimus, skyrybų ar bankroto procedūrų paraiškas ir sutartis. „Apogee Legal“ ir „Kira Systems“ pereina per įmonės duomenų bazę ir atrenka reikiamus dokumentus. „Ravel Law“ ir „Lex Machina“ yra sukaupusios ir susisteminusios duomenis apie teisėjus bei jų priimamus sprendimus ir todėl gali sėkmingai nuspėti, kokį sprendimą dėl konkretaus ginčo teisėjas priimtų. „Modria“ yra virtualus arbitras, kuris internete sprendžia (nesudėtingus) įmonių ginčus.

Kiekvienas kibernetinis teisininkas paslaugas teikia tik jam pažįstamoje teisinėje sistemoje. „Do Not Pay“ buvo sukurtas apskųsti baudoms, skirtoms už ne vietoje pastatytą automobilį Jungtinėje Karalystėje, o vėliau ir Niujorke. Mažai tikėtina, kad kurį nors šių įrankių galėtume perimti Lietuvoje, lygiai taip pat kaip VU Teisės fakultetą baigęs (jau) žmogus dėl teisinių barjerų ir žinių trūkumo negalėtų Pietų Afrikos Respublikoje atidaryti kontoros RAW PAR LAW (ar kitu įmantriu pavadinimu, kaip anksčiau mėgo lietuviai – pradedant nežodžiu „Lawin“, baigiant nepavarde Norcous).

Šiuolaikiniai kibernetiniai teisininkai teisės „išmoksta“ peržiūrėdami teisės aktų ir teismų sprendimų duomenų bazes, tačiau tai nereiškia, kad šis mokymosi procesas yra greitas ir neskausmingas. Teisės pagrindas yra kalba. Ar teisės norma bus aiški ir suprantama, ar teisinis aiškinimas bus sąžiningas ir protingas, priklausys nuo kalbos formuluotės. Būtent todėl teisinė kalba yra negyva, nes jos tikslas nėra gražiai skambėti. JAV aukščiausiojo teismo teisėjas Antoninas Scalia turbūt pasakė tiksliausiai: pagrindinis teisininko darbas yra sunaikinti romantiką, paslaptį, ironiją ir dviprasmiškumą visko, ką jis paliečia. Valdydamas kalbą, teisininkas siekia ją padaryti sterilią ir vienprasmę. Kartais rezultatas yra visiškai priešingas, tačiau mes visi esame (kol kas) žmonės.

Ir vis dėlto kalbos dviprasmybės išlieka. Štai Civilinio proceso kodekso 285 straipsnis: „Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.“ Skaitau ir, rodos, viskas nuobodžiai aišku: jei teismas šaukia į posėdį, atvyk, kitaip ginčą išspręs be tavęs.

Šią formuluotę netgi galime lengvai paversti skaičiukais ir nuliukais. JEI neatvyksti į parengiamąjį posėdį IR tau buvo apie jį pranešta IR nėra gautas tavo prašymas IR yra kitos šalies prašymas, TUOMET tavo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių. Net kalkuliatoriui aišku. Tačiau ką reiškia „už akių“? Tai juk metafora. Kaip teigia viena interneto demotyvacija: „Stumia, stumia už akių o kai gauna į snukį pasibaige visi mandrumai.“ (Kalba netaisyta, o virš šios sentencijos kabo paveiksliukas, kuriame vaikinas ryškiai geltonu bliuzonu spardo tą, reikia suprasti, už akių stūmusįjį.) Tiesiogiai ši gairė būtų nesuprantama, nes „stumi“ prieš akis ar už akių, apstumtasis vis tiek ausimis girdi. Bet mes, žmonės, intuityviai suprantame, kad reikšmė yra perkeltinė ir „už akių“ reiškia „tau nesant“. Tokio intuityvaus kalbos supratimo dirbtinis intelektas neturės. Kiekviena sąvoka, kiekvienas kalbos veiksnys kibernetiniam teisininkui turės būti įvestas, o įvairios kalbos dviprasmybės, kurios nekeltų problemų nė vienam žmogui, pašalintos. Jei programuotojas ir teisininkas, idilėje kurdami dirbtinį juridinį protą, nenumatys potencialios kliūties ir neapsaugos nuo jos, pats dirbtinis protas jos neapeis. Investicija į tokį įrankį Lietuvos teisės sistemoje būtų žymi ir rizikinga. Teisininkai iš prigimties yra linkę palaikyti status quo (akivaizdi status quo išraiška yra pati teisės sistema). Turime teismų sprendimų ir teisės aktų duomenų bazes, lengvai ir visuotinai prieinamas, tad kam bandyti išrasti skraidlentę?

Be to, nereikia manyti, kad mūsų LITEKO yra žemesnė gyvybės forma nei aprašyti įrankiai. LITEKO yra jų kvailelis pusbrolis, kuris apgraibomis ieško informacijos pagal įvestus raktažodžius. Nors „Ross Intelligence“ supranta sudėtingesnes užklausas ir pateikia tikslesnius bei detalesnius atsakymus, abi yra paprasčiausios paieškos sistemos. Šiaurės Karolinos universiteto teisės mokyklos teisės profesorė Dana Remus ir Masačusetso technologijos instituto profesorius Frankas Levy šia tema atliko išsamų tyrimą ir įvertino, kad, didelėse advokatų kontorose iki galo įdiegus visus sukurtus įrankius, teisininkų dirbamų valandų skaičius galėtų sumažėti 13 procentų. Tai smarkus darbo efektyvumo padidėjimas, bet LAT teisėjais kibernetiniai teisininkai ateinančioms kadencijoms nebus nominuoti.

Nenuostabu, kad „Ross Intelligence“ sugeneruoti atsakymai turi būti pataisyti žmogaus. Komunikacija žmogaus lygmeniu, prieinama kiekvienam vaikui nuo septynerių metų ir kai kuriems mūsų ministrams pirmininkams, yra nepasiekiama dirbtiniam intelektui. Kodas kol kas neprilygsta ir negali prilygti žmogiškoms sinapsėms. Kol dirbtinis intelektas komunikuos kaip kalkuliatorius ir susikirs atlikdamas Alano Turingo testą, tol negalėsime tikėtis tikro skaitmeninio teisinio proto.

Kaip ten bus toliau

Vieni futurologai prognozuoja, kad toks skaitmeninis protas pasieks ir tuomet greitai pralenks biologinį artimoje ateityje. Kiti sako – tolimoje. Treti – niekada. Leidžiu sau tikėti pirmaisiais, nes krikščionys mane nuo seno mokė, kad kuo nors tikėti reikia. Tikiu ir svajoju apie šių technologijų potencialą. 1987 m. svajojome apie robotą policininką, valantį Detroito gatves. Šarvuotas mentas kulkų nebijo, baimės nejaučia, tvarka jam – aukščiausia vertybė. Tobulas pareigūnas. Na, nesvajojome pakankamai smarkiai.

Žmogaus smegenys yra galingiausias kompiuteris Žemėje (galbūt Visatoje, jei gyvename kosminiame vienkiemyje). Tik dėl tos raukšlėtos pilkos masės gebame laisvai komunikuoti, improvizuoti, planuoti tolimą ateitį, nuspėti ir numatyti, kurti nuostabius filmus (kaip „Robotas policininkas“), jausti širdgėlą, džiaugsmą ir tingėjimą išlipti iš lovos. Žmogus yra biologinis robotas, turintis labai stiprius techninius parametrus virš kaklo. Tačiau mūsų smegenys turi vieną rimtą trūkumą – greitį. Biologinės jungtys nėra tokios tinkamos informacijai perduoti kaip silicio. Dėl šios priežasties, kai šauname ką nors į kosmosą ar pirkdami, kad kuo greičiau parduotume Volstrite, skaičiavimus paliekame kompiuteriui.

Žmogaus smegenų galios ir kompiuterio greičio sąjunga būtų kokybiškai naujas produktas, kuris pakeistų mūsų civilizacijos sąrangą. Pagalvokite apie teisminį ginčą, kurį dabar vien pirmojoje instancijoje teismas nagrinėja metus. Su „Roboteisėju“ šis ginčas truktų valandą. Paspaudi telefone „AdvokatAPPo“, kuris stebėjo visą sutarties vykdymo eigą, ir nustatai parametrus: glaustas, vidutiniškas arba detalus faktinių aplinkybių išdėstymas; stilius – dalykiškas, konfrontacinis ar teisuoliškas; didesnė reikšmė teikiama Lietuvos ar ES teismų sprendimų analizei ir pritaikymui ginče, ir jei rezultatas tinka, paspaudi mokėjimo mygtuką ir turi sugeneruotą ieškinį. Tada spaudi „TeismAPPo“ ir mokėdamas žyminį mokestį teiki ieškinį. „Roboteisėjas“ per kelias sekundes išsprendžia ieškinio priėmimo klausimą, ir jei nenustato trūkumų, siunčia žinutę atsakovui, kuris atsiliepimą pateikia per penkiolika minučių. „Roboteisėjas“ginčą išsprendžia ir ieškinį patenkina, apskundimo terminas – pusvalandis. Atsakovas buvo pažymėjęs laukelį dėl automatinio apskundimo, ir apeliacinis skundas pateikiamas iškart. Apeliacinės instancijos„Roboteisėjas“ per kelias minutes pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Čia atsakovas jau turi sustoti ir pagalvoti. Galėtų skųsti kasacine tvarka LAT, kurį dėl skaidrumo ir dūšios ramumo vis dar sudaro žmonės. Tačiau atsakovas žino, kad 99,8 proc. atvejų LAT apeliacinės instancijos sprendimą palieka nepakeistą. O tais retais atvejais, kai nepalieka, jį tik nereikšmingai modifikuoja. Be to, nustatytas aukštas žyminis mokestis, nes bylų nagrinėjimas žmogiškaisiais protais – visi sutinka – lėtas ir neefektyvus. Pasvarsto atsakovas ir paspaudžia mygtuką VYKDYTI ROBOTEISMO SPRENDIMĄ.

Man tai utopija, o kitiems, suprantu, gali atrodyti priešingai. Vis dėlto tai tik vienas galimų teisingumo vykdymo automatizavimo ir robotizavimo variantų. Anksčiau ar vėliau pereisime iš lėtos žmonių civilizacijos į žaibišką robotų. Kokią dalį šios civilizacijos funkcijų vykdys žmonės agentai ir kokia dalimi jie vis dar bus žmonės, nebėra, valio ar vaje, mokslinės fantastikos sritis.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau