2017-06-11 19:41

Kaip vertinama jūsų asmenybė? (II)

Drugelio „akys“. „Wikipedios“ nuotr.
Drugelio „akys“. „Wikipedios“ nuotr.
Psichologijos mokslas nuo pat pirmų dienų bandė išspręsti labai įdomią, tačiau nelengvą užduotį – rasti rodiklius ar požymius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokia yra žmogaus asmenybė.

Galingiausia psichodiagnostikos priemonė – intelekto testas – buvo sukurta prieš daugiau nei 100 metų. Novatoriškas Binet ir Simono darbas, apie kurį rašėme balandžio „Verslo klasės“ numeryje, vertinamas kaip vienas reikšmingiausių įvykių psichologijos mokslo istorijoje. Tačiau asmenybė yra daugiau nei vien protiniai gebėjimai, todėl lygiagrečiai buvo kuriamos metodikos, vertinančios žmogaus elgesį, motyvus, bruožus, emocijas, interesus ar gebėjimus. Per daugiau nei 100 metų buvo pristatyta daug naudingų priemonių ir išplėtota psichometrinė teorija.

Dalis psichologų mano, kad kuo daugiau laisvės pasirinkti atsakymą turi žmogus, tuo prasmingesnis bus jo asmenybės aprašymas ir klasifikavimas. Kadangi savižinos klausimynuose yra gana nedidelis galimų atsakymų spektras, paprastai varijuojantis nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“, kai kurie tyrėjai, dirbantys su klinikine praktika, renkasi naudoti projekcines metodikas. Projekcinis metodas reiškia, kad tiriamasis gauna daugiaprasmišką stimulinę medžiagą (pavyzdžiui, nuotraukų, piešinių ar figūrų), kurią galima interpretuoti keliais būdais. Šios metodikos paremtos principu, kad atlikdamas užduotį žmogus reaguos konkrečiai jam įprastu būdu. Manoma, kad projekcinės technikos padeda ištraukti į paviršių mažiau matomas asmenybės pasąmonės dalis. Įdomu tai, kad, remiantis projekcinių metodikų duomenimis, buvo identifikuoti tokie reiškiniai kaip gynybos mechanizmai, latentiniai impulsai ar nerimas.

52795
130817
52791