Prekių ženklų reforma: pokyčiai, atitinkantys interneto eros reikalavimus

Publikuota: 2017-09-27

Pagrindinės diskusijos dėl Europos Sąjungos (ES) prekių ženklų reformos pradėtos 2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, o jau nuo 2016 m. kovo 23 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, keičiantis ES prekių ženklų registravimo ir apsaugos sistemą. Prekių ženklų reformos paketą sudarančios ES direktyvos pagrindines nuostatas ES valstybės narės turi perkelti į savo teisę iki 2019 m. sausio, o ES prekių ženklų reglamento didžioji dalis pakeitimų įsigalios š. m. spalį.

Šia reforma siekiama atliepti į naujus iššūkius informacinėje visuomenėje ir sudaryti verslui dar patikimesnę, nuoseklesnę, vienodais bei esminiais ir materialinės, ir procedūrinės teisės principais paremtą apsaugos sistemą.

Ir ES, ir šalyje

Kiekvienoje valstybėje veikia nacionalinė prekių ženklų registravimo sistema. Lietuvoje ženklai yra registruojami Valstybinio patentų biuro (VPB). Pagal regioninę ženklų registravimo sistemą visoje ES vieningą apsaugą turinčius ženklus registruoja ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO).

Reforma apima visą ES: tiek bendrai galiojančius ES prekių ženklus (ESPŽ), registruojamus EUIPO Alikantėje, tiek nacionalinius ženklus, kuriuos registruoja pačios ES valstybės narės. Taigi reformuojama ir regioninė ESPŽ, ir nacionalinė Lietuvoje registruojamo ženklo apsaugos sistema. Lietuvoje ženklų apsaugą ir registravimą reguliuojančio Prekių ženklų įstatymo pakeitimai įsigalios 2019 m. pradžioje.

„ESPŽ reforma yra svarbi tiems, kurie registruoja prekių ženklus Europos mastu ir kurių ženklas naudojamas visoje ES. Nacionalinė reforma svarbesnė tiems verslininkams, kuriems svarbus prekės ženklo įtvirtinimas ir apsauga būtent Lietuvoje“, – paaiškina Dovilė Tebelškytė, VPB Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja.

Efektyviau ir patogiau

Anot jos, reformos tikslai keli. Pirmiausia reforma siekiama padaryti ženklų registravimo ir apsaugos sistemą prieinamesnę, efektyvesnę ir pigesnę, pritaikyti ją prie skaitmeninės aplinkos, taip pat supaprastinti, pagreitinti ir suderinti paraiškų padavimo, ženklų registravimo ir kitas procedūras. Manoma, kad aiškiau išdėstant nuostatas bus padidintas teisinis tikrumas. Lietuvoje reforma suartins nacionalinės ir ES teisės normas dėl prekių ženklų, sustiprins tarnybų bendradarbiavimą ir suvienodins praktiką.

Nuo š. m. spalio 1 d. ES, o nuo 2019 m. ir Lietuvoje, keičiasi keletas svarbių dalykų. Pirma, nebegalioja reikalavimas pateikti grafinį ženklo atvaizdą. Tai reiškia, kad žymenis galima atvaizduoti bet kuria tinkama forma naudojant visuotinai prieinamas technologijas, jei ženklo pateikimas yra aiškus, tikslus, savarankiškas, lengvai prieinamas, suprantamas, ilgai išliekantis ir objektyvus. Šiuo pokyčiu siekiama suteikti galimybę apsaugoti platesnio spektro (ne tik grafiškai pavaizduotus) ženklus, įskaitant garsinius, judesio ženklus ar hologramas.

Taip pat visoje ES, o vėliau ir Lietuvoje, įsigalios garantinių ir sertifikavimo ženklų apsauga – ženklų, pagal kuriuos prekes ar paslaugas, sertifikuotas atsižvelgiant į medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas, galima atskirti nuo tokiu būdu nesertifikuotų prekių ir paslaugų. Iš esmės toks ženklas suteikia tam tikrų prekių ir paslaugų konkrečių charakteristikų garantiją. Tai nauja ES lygiu pripažįstama prekių ženklų rūšis, nors tam tikrose ES šalių nacionalinėse sistemose jie naudojami jau keletą metų. Nauja ji ir Lietuvoje.

Nustačius aiškesnes ženklais saugomų prekių ir paslaugų klasifikavimo taisykles sukuriama principu „saugoma tai, ką matote“ pagrįsta sistema, kuria siekiama užtikrinti aiškesnę ženklų apsaugos apimtį.

Taip pat įtvirtinami griežtesni reikalavimai ženklų registravimui, kad naujai registruojami prekių ženklai nepažeistų geografinių nuorodų, augalų veislių, tradicinių gaminių pavadinimų, saugomų pagal ES ar nacionalinę teisę.

Numatomos aiškesnės tranzitu iš trečiųjų šalių į ES teritoriją gabenamų prekių, pažymėtu ES valstybėse saugomu prekių ženklu, vežimo taisyklės: ženklo savininkas gali uždrausti įvežti tokias prekes, nebent jas gabenantis asmuo įrodo, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti tas prekes pateikti rinkai galutinės paskirties šalyje.

Nuo spalio 1 d. patobulinamos ir EUIPO vykdomos procedūros, sumažinamas bendras už ESPŽ registraciją ir apsaugą mokamų mokesčių lygis.

Lietuvoje – ir procedūrinės naujovės

Lietuvoje, be jau minėtų pakeitimų, nuo 2019 m. keisis ir kai kurių procedūrų atlikimo tvarka. Nacionaliniu lygiu VPB atsiras administracinė prekių ženklo registracijos panaikinimo ir pripažinimo negaliojančia procedūra. Taip pat dėl pažeistų trečiųjų asmenų teisių prekių ženklo paraišką VPB bus galima užprotestuoti, skirtingai nuo šiuo metu galiojančios tvarkos, dar prieš įregistruojant prekių ženklą registre. Planuojama įvesti trečiųjų šalių pastabų institutą, kai prekių ženklo paraiškos ekspertizės metu suinteresuoti asmenys galės pareikšti VPB pastabas ir argumentus, dėl kurių ženklas neturi būti registruotas vadovaujantis absoliučiais pagrindais.

Kuriant patogią ir efektyvią bei visuomenės ir prekių ženklų savininkų interesus atitinkančią ženklų apsaugos sistemą pasitelkiamas ir glaudesnis tarnybų bendradarbiavimas, įteisintas reformos dokumentuose. Taip pat vykdomi reikšmingi projektai visuomenės švietimo ir teisių gynimo srityse kuriant ir palaikant prekių ženklų paieškos sistemą, nacionalinę el. paraiškų padavimo ir administravimo sistemą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Parduotuvę atidarę kelioms savaitėms ir parduoda, ir patyrinėja

Laikinosios (angl. Pop up) parduotuvės – vienas iš būdų e. prekybą papildyti fizine, taip pat tiesiogiai...

Vaistai atsiras ir parduotuvėse bei degalinėse 15

Kai kurie nereceptiniai vaistai nedidelėmis pakuotėmis nuo kitų metų galės atsirasti Lietuvos maisto prekių...

Verslo aplinka
2018.06.30
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 6

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

Restoranų ir kavinių apyvarta smagiai kyla jau šeštą mėnesį iš eilės 17

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta gegužę, atmetus kainų kilimo įtaką, buvo 7,2% didesnė nei...

Vartojame daugiau: mažmenininkų apyvarta gegužę augo 5,9% 8

Lietuvių apetitas vartojimui toliau didėja. Statistikos duomenimis, gegužę, palyginti su tuo pačiu pernai...

Prekybos karai: aidui atstumas nesvarbus

Lietuvos ūkio plėtros tempai spartūs, tačiau metų pabaigoje augimas gali pradėti lėtėti, gali kiek smukti ir...

Verslo aplinka
2018.06.27
Ligoninė apsisprendė: gydytojų algas kelia iki 3.000 Eur, slaugytojoms mokės 1.000 23

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė praneša kelianti algas. Pasak ligoninės vadovo, gydytojo...

„Kesko Senukai“ sostinėje atidarė statybų profesionalams skirtą prekybos erdvę-sandėlį 5

Vilniuje, Savanorių prospekte, atidaryta naujos koncepcijos statybų didmeninės prekybos erdvė-sandėlis...

„Lidl Lietuva“ taikiai susitarė su prokurorais dėl sklypo sostinėje 1

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ patvirtino taikiai susitarusi su prokurorais...

Statyba ir NT
2018.06.26
„Viada LT“ Lietuvoje ir Latvijoje pernai gavo 541,2 mln. Eur pajamų 1

Buvusio „Lukoil Baltijos“ vadovo Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojama bendrovė „Viada LT“, perėmusi Rusijos...

„Ermitažo“ ir „Bauhof“ sandoris: dabar žiūri į Latviją 1

Prisijungusi Estijos apdailos, sodo prekių ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklą „Bauhof“, UAB „Vilniaus...

Pirmąkart paskelbė „Chanel“ ataskaitą: apyvarta beveik 10 mlrd. USD

Per savo 108 metų istoriją mados namai „Chanel“ pirmąkart paskelbė metinę ataskaitą: per 2017 m. mados namų...

Pramonė
2018.06.26
Antalijoje – rekordiniai turistų srautai 4

Turkijos Antalijos kurorto valdžia, suskaičiavusi poilsiautojų srautus ir jų augimo tempą, tikslina 2018-ųjų...

Kaip pasiekti, kad pirkėjas sugrįžtų

Kuo smulkesnis verslas, tuo jis turi užmegzti artimesnį ryšį su pirkėju. Ir nesvarbu, ar prekiaujama...

Apsisprendė, kuri institucija koordinuos Lietuvos pristatymą pasauliui 2

Nacionaliniu šalies pristatymo užsienyje koordinatoriumi patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos...

„Ermitažas“ plečiasi Baltijos šalyse: perka Estijos „Bauhof“ Premium 2

Lietuvos statybos, apdailos ir buities prekių parduotuvių tinklas „Ermitažas“ perka tame pačiame sektoriuje...

Daugiausiai Lietuvoje išleidžia airių turistai, taupiausi – latviai ir estai

2017 m. į Lietuvą su viena ar daugiau nakvynių atvykę užsieniečiai išleido 871,5 mln. Eur – 8,1% daugiau nei...

Šiukštu, tik nespauskite eurais! 3

Praleidęs smagias atostogas užsienyje retas susimąsto, kad grynindamas pinigus ar atsiskaitydamas mokėjimo...

Finansai
2018.06.23
Lietuviai apsipirkimui užsienyje išleidžia daugiausia iš Baltijos šalių 2

Lietuviai apsipirkimui užsienyje išleidžia daugiausia pinigų iš visų Baltijos šalių. Daugiausia lietuviai ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau