Vienintelė rinka – daug pavojų

Publikuota: 2017-09-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos eksportas auga, tačiau aukštos pridėtinės vertės prekės ir paslaugos jo struktūroje sudaro gana mažą dalį, palyginti su Lietuvos vidurkiu. Analitikai įžvelgia dar vieną galimą grėsmę šalies eksportuotojams – prisirišimą prie vienos rinkos.

Statistika rodo, kad Lietuvos pramonės eksportas sparčiai suka Skandinavijos link – regiono šalių ekonomika sparčiai auga, tad eksportuotojai skuba pasinaudoti šio reiškinio pranašumais ir gerai uždirbti. Tačiau būtent čia ir slypi pavojus: kaip šiandien VŽ puslapiuose perspėja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro komunikacijos vadovas, Švedijoje ir Norvegijoje nekilnojamojo turto rinka jau atsidūrė ant perkaitimo ribos. Kartu išaugo namų įsiskolinimo lygis – kai kuriose Skandinavijos šalyse namų kreditiniai įsipareigojimai, skaičiuojant nuo BVP, gerokai perkopė 100%. „Tokią padėtį šalims bus sudėtinga suvaldyti, o jeigu Skandinavijoje susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas driokstelės – mūsų gamintojams maža nepasirodys“, – prognozuoja jis. Liūdnai pagarsėjusi patirtis dirbant su Rusijos rinka galėtų būti gera pamoka, kaip neprisirišti prie vienos rinkos, ir daugelis eksportuotojų lyg ir išmoko ją, tačiau naujai ryškėjanti tendencija siunčia nerimą keliančius signalus.

Natūralu, kad darbas su augančios ekonomikos šalimis – visų eksportuotojų siekis. Prioritetinių eksporto rinkų sąraše ilgą laiką puikavosi Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK). Pastaruoju metu eksportas mažėja į abi šias šalis. Į JK, aišku, dėl „Brexit“. Tačiau, pasirodo, „Brexit“ parodė nagus ir eksportuotojams, prekiaujantiems su Vokietija: ši šalis yra viena didžiausių importuotojų į JK, bet jeigu vokiečiams taps nepalanku dirbti su britais, Vokietijos įmonės gali mažinti užsakymus partnerėms Lietuvoje. Pasak p. Izgorodino, rizikos zonoje gali atsidurti įmonės, gaminančios detales transporto priemonėms, mašinų ir įrenginių, elektronikos, plastiko sektoriai.

Susirūpinti turėtų ir tos Lietuvos įmonės, kurios dirba pagal užsakymus, – tai liečia eksportuotojus ir į kitas rinkas. Tokiu principu jau daugelį metų dirba tekstilės, medienos ir kiti sektoriai. Tačiau Lietuvoje didėjant atlyginimams darbo jėga jau nebėra tokia pigi – o tai buvo vienas iš užsakovams patrauklių veiksnių. Jo netekę, jie rinksis pigesnius kraštus. Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ (VL) pasišovė atnaujinti Lietuvos eksporto plėtros gaires – idant tarp prioritetinių sričių atsidurtų aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas. „Lietuvos eksportas auga, tačiau aukštos pridėtinės vertės prekės ir paslaugos jo struktūroje sudaro gana mažą dalį, palyginti su ES vidurkiu“, – VŽ sakė Daina Kleponė, VL generalinė direktorė (2017 08 04). Lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių eksportas 2015 m. sudarė 5,3% bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto, ES vidurkis buvo 17%. Atnaujinus Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gaires ir nustačius eksporto prioritetus, bus įvardytos ir tikslinės rinkos – jų sąrašas šiek tiek keisis. Aktualios rinkos atrenkamos konsultuojantis su verslu.

VL parengtame „Eksporto gide“ tarp perspektyviausių rinkų minimos JAV, Kinija, Izraelis, Japonija ir Ukraina. Žvalgybinių rinkų sąraše yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Turkija ir Pietų Afrikos Respublika. Tarp plėtros rinkų vis dar minima Švedija, Norvegija, Vokietija ir JK. Žvelgiant į ateitį ir numatant galimas grėsmes, galbūt tai turėtų atsispindėti ir eksporto plėtros gairėse: prognozuojamas perkaitimas Skandinavijos rinkose ir t. t.

VŽ nuomone, požiūris į naujas rinkas turėtų būti dinaminis – ir eksporto politikos kūrėjams, ir patiems eksportuotojams. Pastarieji dabartinį vis dar ramų „aukso amžių“ galėtų išnaudoti naujų perspektyvių eksporto rinkų paieškai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių prekybos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Palink, UAB632.49911.3877.398
Sanitex, UAB480.50815.8031.147
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Rimi Lietuva, UAB313.5461.7803.409
EUROVAISTINĖ, UAB206.2667221.539
ACC Distribution, UAB180.158288130
Senukų prekybos centras, UAB351.69320.3483.767
EVD, UAB176.3937.132125
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1 UAB „Sominis technology“ 4.149,7% Vilniaus
2 UAB „Topo grupė“ 3.107,8% Kauno
8 UAB „Aneroidas“ 1.240,4% Vilniaus
9 UAB „Garden paradise“ 1.146,0% Vilniaus
12 UAB „Metruna“ 1.083,6% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau