10 priežasčių, kodėl žlunga maisto e. parduotuvės

Publikuota: 2017-06-22
Regis Duvignau („Reuters“) nuotr.
Regis Duvignau („Reuters“) nuotr.

Kol kas iš elektroninės prekybos maisto produktais uždirbti sekasi mažai kam. Tikimasi, kad tai – prekybos ateitis, todėl investuojama į technologinių sprendimų paieškas. Deja, šiuo metu dažniau regime nesėkmingus e. prekybos maisto prekėmis bandymus.

1. Dideli transporto kaštai

Iš tiesų efektyvios e. prekybos maisto produktais koncepcijos ieškoma visame pasaulyje: štai „Walmart“ pajungia darbuotojus, kurie išvežioja internetu užsakytas prekes pakeliui namo, kalbama ir apie dronus kaip prekių pristatymo galimybę. Labiausiai reikalingos technologijos, kurios prekių surinkimą ir pristatymą padarytų kuo mažiau išteklių ir sąnaudų reikalaujančiomis sritimis. Visi turi tą pačią problemą – prekių pristatymas yra pernelyg brangus.

Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje vairuotojui į rankas reikia mokėti 5–6 Eur per valandą, kurie su mokesčiais išauga iki 8–10 Eur per valandą. Tarkime, vienas kurjeris pristato mažiausiai porą siuntų per valandą. Siūlant prekes tomis pačiomis kainomis, kokios yra parduotuvėse, uždirbti nėra galimybių. Niujorke, Berlyne, kituose didmiesčiuose, kuriuose yra ir uždirbančių, ir savo laiką taupančių žmonių, e. parduotuvių klientai pasirengę už prekes mokėti daugiau nei fizinėje parduotuvėje, tačiau lietuviai vis dar labai skaičiuoja. Taigi, e. parduotuvėms nėra lengva sukurti efektyvią tiekimo grandinę.

2. Didelės rinkodaros išlaidos

Maisto prekes pristatančias e. parduotuves prislegia ne tik didžiulės prekių pristatymo išlaidos. Šiame versle neišvengiami dideli rinkodaros ir reklamos biudžetai. Kai kurios tarptautinės e. parduotuvės, siekdamos sudominti didesnę auditoriją, moka didelius honorarus garsenybėms, kad šios taptų e. parduotuvės ambasadorėmis. Taip pat reikalinga reklama dienraščiuose, interneto portaluose, pasiteisina lauko reklama.

3. Akcijas medžioja kiti prekybininkai, o ne galutiniai pirkėjai

Išmaniosios programėlės, leidžiančios daryti užsakymus internetinėse parduotuvėse dažnai atsiduria ne tik pirkėjų, bet ir kitų prekybininkų rankose. Daugelio produktų, tokių kaip sviestas ir pienas, pelno marža sudaro 4-5%, todėl jeigu e. parduotuvė šiems produktams pasiūlo 20% nuolaidą, apsipirkti skuba ir kiti prekybininkai.

4. Nuolaidų ištroškę, nelojalūs pirkėjai

Vartotojai yra gudrūs, jie apsiperka ten, kur jiems naudinga, mažai prisirišdami prie kurio nors vieno prekybininko, todėl prisijaukinti ir išlaikyti klientą e. parduotuvei yra labai sunku. Jeigu prekybininkas kiekvienam naujam vartotojui siūlo, pavyzdžiui, 20% nuolaidą pirmam apsipirkimui, klientai keliskart užsisako iš skirtingų šeimos narių telefono numerių, kad pasinaudotų nuolaida, nors prekės iš tiesų atvežamos tuo pačiu adresu.

5. Pernelyg skuba plėstis

Daugelis maisto prekybos startuolių pasikliauna vadinamąja GBF (angl. grow big fast) teorija, kurios esmė – kuo greičiau išplėsti savo verslą. Pastebėta, kad kur kas geresni rezultatai tų prekybininkų, kurie teritoriją užima palaipsniui, pradėdami nuo tankiausiai apgyvendintų vietovių, neskubėdami eiti į mažesnius miestus.

6. Apsipirkimas yra socialinė patirtis

Šeimos į prekybos centrus važiuoja ne tik apsipirkti, bet ir kartu praleisti laiko. Kai kurie vienišiai renkasi tam tikras parduotuves netgi turėdami lūkesčių užmegzti naujų pažinčių. Ši veikla visiškai nedera su elektronine apsipirkimų patirtimi.

7. Nori paliesti, įsitikinti kokybe

Egzistuoja nuomonė, kad pirkti vaisius ir daržoves e. parduotuvėje yra tas pat kaip išsirinkti dažų spalvą telefono ekrane. E. parduotuvės neturi tiek laiko ir pinigų, kad pateiktų klientui kiekvieno vaisiaus nuotrauką, tačiau net jei tai būtų padaryta, nuotoliniu būdu neįmanoma jo papurtyti ar paliesti, kad įvertintumei kokybę. Be to, kai kurie pirkėjai mieliau apsiperka parduotuvėje, kada jiems patogu, nei įsipareigoja laukti kurjerio nuo, pavyzdžiui, 19 val. iki 20 val. Rinkdamiesi mėsą kepsniui pirkėjai nori matyti, kaip ji atrodo. Lygiai taip pat ir žuvis – iš paveiksliuko neįmanoma įvertinti, ar ji kokybiška, todėl mėsos ir žuvies daugelis pirkėjų internetu neužsisako. Apskritai šviežumas yra labai svarbi aplinkybė. Ne kiekviena e. parduotuvė turi galimybes pristatyti kokybiškus šaldytus produktus.

8. Efektyviausios technologijos dar nerastos

Galime įsivaizduoti, kaip e. prekyba atrodys ateityje, galbūt savo monitoriaus ekrane matysime realias parduotuvės lentynas ir krausimės į virtualų krepšelį produktus kaip video žaidime. Kol apsipirkimas internete netaps greitesnis ir patogesnis žmonės rinksis fizines parduotuves. Taip pat prekybininkai ieško sprendimų, kaip technologiškai išspręsti užsakytų prekių surinkimą, kad jis reikalautų mažiau resursų.

9. Pirkėjai ieško naujovių

Daugelis maisto prekių e. parduotuvių siūlo klientams išsaugoti savo pirkinių ruošinius ir periodiškai pakartoti pirkimą. Tačiau tai nėra vertingas pasiūlymas, nes daugelis pirkėjų niekada neperka to paties, ką pirko praėjusį kartą. Žmonės mėgsta išbandyti naujus dalykus, keičiasi jų pomėgiai, niekas nenori to paties maisto kasdien. Fizinėje parduotuvėje pastebėti naujus produktus lengviau nei elektroninėje.

10. Skirtingi lūkesčiai

Prekybininkai norėtų, kad vartotojai sumokėtų papildomai už prie jų namų durų pristatytas prekes. Tačiau daugelis klientų ryšis apsipirkti internetu tik tuomet, jei jie bus įsitikinę, kad sutaupo. „Amazon“ ir kitos e. parduotuvės turi galimybių sumažinti kainas pasinaudodami trečiųjų šalių prekių pristatymo infrastruktūra, tačiau prekiaujant maistu reikia turėti sandėlį kone kiekviename mikrorajone (didžiuosiuose pasaulio miestuose), iš kurio prekės pas klientus išvežiojamos nuosavomis transporto priemonėmis, užtikrinančiomis reikiamos temperatūros palaikymą. Be to, klientai tikisi, kad prekių kainos bus ne didesnės nei kaimynystėje esančioje maisto prekių parduotuvėje.

Plačiau apie „Zzz.lt“ sprendimą nutraukti veiklą skaitykite čia.

Parengta pagal „Verslo žinių“, „Forbes“, FT publikacijas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių prekybos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Palink, UAB632.49911.3877.398
Sanitex, UAB480.50815.8031.147
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Rimi Lietuva, UAB313.5461.7803.409
EUROVAISTINĖ, UAB206.2667221.539
ACC Distribution, UAB180.158288130
Senukų prekybos centras, UAB351.69320.3483.767
EVD, UAB176.3937.132125
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1 UAB „Sominis technology“ 4.149,7% Vilniaus
2 UAB „Topo grupė“ 3.107,8% Kauno
8 UAB „Aneroidas“ 1.240,4% Vilniaus
9 UAB „Garden paradise“ 1.146,0% Vilniaus
12 UAB „Metruna“ 1.083,6% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau