Nauja viešųjų pirkimų era

Publikuota: 2017-05-04
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
Autorius  

Seimas patvirtino naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją bei priėmė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą tokiu būdu iš esmės pakeisdamas beveik dešimtmetį galiojusį viešųjų pirkimų (VP) reguliavimą. Naujasis reguliavimas įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. Tokiais pakeitimais, nors ir pavėluotai, buvo įgyvendintos Europos Sąjungos direktyvos 2014/24/ES ir 2014/25/ES.

Tarp pagrindinių naujojo reguliavimo privalumų – mažesnė administracinė našta. Pakeitimai numato ženklų palengvinimą tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams – Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Tai standartinė tiekėjo deklaracija, kuria patvirtinama, jog tiekėjas atitinka formaliuosius pirkimo reikalavimus. Tokia deklaracija leidžia tikrinti tik viešojo pirkimo laimėtojo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, taigi, tiekėjai sugaiš mažiau laiko rinkdami dokumentus pirkimui, o perkančioji organizacija – juos tikrindama.

Dar vienas privalumas – lankstesnės galimybės patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančiosioms organizacijoms naujajame įstatyme numatyta nemažai naujų galimybių glaudžiau bendradarbiauti su tiekėjais, tiksliau nustatyti poreikius bei vertinti pasiūlymus. Prie tokių galimybių naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme priskirtinos konsultacijos su rinkos dalyviais iki pirkimų procedūros pradžios, naujas VPų būdas – inovacijų partnerystė, bei papildomi pasiūlymų vertinimo kriterijai, pvz.: perkančiosioms organizacijoms sudarytos sąlygos atsižvelgti į gyvavimo ciklo sąnaudas, tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, kaip ekonominio naudingumo kriterijų. Taip pat aiškiau reglamentuotos VP sutarčių keitimo taisyklės, kurios buvo išplėtotos teismų praktikoje (dėl mažareikšmių pakeitimų, sutarties šalies pasikeitimo, papildomų darbų pirkimo ir kt.).

Trumpinamos VP procedūros – priimtas įstatymas sutrumpina VP skelbimo, pasiūlymo pateikimo bei kitus terminus. Taigi, perkančiosioms organizacijoms sudaromos prielaidos greičiau įsigyti joms būtinas prekes, paslaugas ar darbus. Terminų sutrumpinimas buvo galimas įpareigojant visus pirkimus bei visą komunikaciją tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų vykdyti elektroniniu būdu (išskyrus ypatingus atvejus). Nors tai nėra ypatingas reikalavimas Lietuvoje, kur jau seniai veikia gerai išvystyta VP sistema, visgi procedūrų terminų sutrumpinimas prisidės prie pirkimų supaprastinimo.

Naujos VP procedūros įneš nemažai sumaišties į jau nusistovėjusią tvarką. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) aktyviai rengėsi naujojo reguliavimo įsigaliojimui ir jau yra parengusi tiek kai kuriuos įgyvendinančiuosius aktus, tiek ir konsultacinę medžiagą, naujas reguliavimas neišvengiamai sukurs skirtingą jo aiškinimą ir taikymą tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų, o kartu ir teisminius ginčus. Kita vertus, nuo 2017 m. liepos 1 d. taip pat įsigalios ir Civilinio proceso kodekso pakeitimai, po kurių VP bylose mokamas žyminis mokestis taps priklausomu nuo viešojo pirkimo vertės ir svyruos nuo 300 EUR iki 3.000 EUR. Tai gali atbaidyti tiekėjus nuo ginčų inicijavimo.

Iki šiol perkančiosios organizacijos turėjo lanksčias galimybes nusistatyti, kokiu būdu bus perkamos prekės, paslaugos bei darbai, kurių vertė nesiekia tarptautinio pirkimo vertės. Naujuoju reguliavimo tokia teisė buvo panaikinta – supaprastinti pirkimai bus vykdomi pačiame įstatyme numatyta tvarka. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai klasikiniame sektoriuje bus vykdomi pagal VPT patvirtintas taisykles, o komunaliniame sektoriuje – pagal pačių perkančiųjų organizacijų patvirtintas taisykles. Antra, buvo ženkliai susiaurinta vidaus sandorių išimtis, kai perkančiosios organizacijos reikalingas prekes, paslaugas ar darbus įsigyja iš savo kontroliuojamų įmonių. Vidaus sandorius bus galima vykdyti tik iš kitų perkančiųjų organizacijų, o valstybės kontroliuojamoms įmonėms vidaus sandorius sudaryti apskritai uždrausta. Be to, vidaus sandoriai galės būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešojo pirkimo būdu nebūtų įmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Trečia, sugriežtinta tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tvarka. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai bus nustatomi pagal VPT patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, kuri perkančiosioms organizacijoms bus privaloma. Taigi, šiuo požiūriu pirkimų lankstumas ir pritaikymas perkančiųjų organizacijų poreikiams yra mažinimas. Kita vertus tokia sistema yra paranki tiekėjams, kuriems atsivers platesnės konkurencijos galimybės.

Naujasis VP įstatymas panaikina galimybę tam tikras paslaugas, kurių teikimu daugiausia suinteresuoti vietiniai tiekėjai (viešbučių, restoranų, kultūrinės, teisinės, švietimo ir kt. paslaugos) visais atvejais pirkti supaprastintu pirkimų būdu. Jį pakeitė socialinių ir kitų specialių paslaugų sąrašas. Priešingai nei anksčiau, šias paslaugas supaprastinta tvarka bus galima pirkti tik jeigu klasikinio sektoriaus pirkimo vertė neviršija 750.000 EUR, komunalinio sektoriaus – 1.000.000 EUR.

Nors naujasis VP įstatymas turi tam tikrų trūkumų, numatytos naujos galimybės, sutrumpintos ir supaprastintos procedūros yra ženklus žingsnis į priekį. Taip pat manytina, kad kai kurie esami trūkumai bus išspręsti VPT pateikus rekomendacijas, taip pat teismams išplėtojus oficialias naujų institutų aiškinimo taisykles. Kartu reikia tikėtis, kad naujasis VP reguliavimas bus stabilesnis nei iki šiol galiojęs (nuo 2006 m. VP įstatymas buvo iš esmės keistas net 30 kartų). Reguliavimo stabilumas leistų tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams prisitaikyti prie esamų procedūrų ir tai esmingai prisidėtų prie naujojo įstatymo sėkmingo taikymo.

Komentaro autorės – Gailė Juozapaitytė, advokatų kontoros TARK GRUNTE SUTKIENE teisininkė

Rasa Narbutaitė, advokatų kontoros TARK GRUNTE SUTKIENE vyr. teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių prekybos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
Mineraliniai vandenys, UAB152.5929.698233
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Rimi Lietuva, UAB313.5461.7803.409
EUROVAISTINĖ, UAB206.2667221.539
Gintarinė vaistinė, UAB109.7263.621851
Nemuno vaistinė, UAB164.3477.1211.253
ACC Distribution, UAB180.158288130
AVAD Baltic, UAB166.4153.95819
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1 UAB „Sominis technology“ 4.149,7% Vilniaus
2 UAB „Topo grupė“ 3.107,8% Kauno
8 UAB „Aneroidas“ 1.240,4% Vilniaus
9 UAB „Garden paradise“ 1.146,0% Vilniaus
12 UAB „Metruna“ 1.083,6% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau