Kodėl užstrigo naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas

Publikuota: 2017-03-20
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Viešųjų pirkimų direktyvą perkeliantis įstatymo projektas parengtas. Verslas ir perkančiosios organizacijos mokosi, o gal jau ir išmoko taikyti būsimas įstatymo nuostatas. Europos Komisija pradėjo procedūrą dėl pažeidimo (Direktyva turėjo būti perkelta praeitų metų balandį). Deja, įstatymo dar nėra. Įstatymo nėra dėl vienintelės priežasties – niekaip neapsisprendžiama kur padėti kablelį sakinyje: „Vidaus sandorius uždrausti negalima palikti“.Ypač didelės abejonės kyla dėl savivaldybių sudaromų vidaus sandorių su savomis įmonėmis. Neva jos turi savų argumentų.

Taip, šiandien galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas institucijoms (savivaldybėms, ministerijoms) leidžia sudaryti sutartis su savo įmonėmis neskelbiant viešojo pirkimo, jeigu yra įvykdytos dvi formalios sąlygos: sutartis sudaroma su įmone, kurią viešojo administravimo institucija vienintelė kontroliuoja ir valdo;iršiįmonė didžiąją dalį (bent 80 proc.) pajamų gauna ne iš rinkos, bet iš institucijos užsakymų.

Vidaus sandoris yra išimtis, o ne taisyklė. Nes tik laikantis teisės aktų reikalavimų atlikta konkurencinga procedūra – viešasis pirkimas – užtikrina efektyvų bei skaidrų viešųjų lėšų panaudojimą, sąžiningą konkurenciją.

Tačiau praktikoje vidaus sandoriai sudaromi dėl bet kokių prekių ar paslaugų teikimo, kurias pasiryžusios teikti valdžios institucijų įsteigtos įmonės. Pavyzdžiui, pagal Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis vidaus sandoriai yra sudaromi dėl komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų, kapinių priežiūros, šilumos gamybos, viešojo transporto, vejų šienavimo, gatvių apšvietimo, automobilių stovėjimo aikštelių valymo. Netgi baldų pirkimas, beglobių kačių ir šunų gaudymas, gyvatvorių karpymas, medžių genėjimas,automobilių remontas yra vidaus sandorių objektai. O juk tokius darbus galėtų atlikti konkurencingu būdu parinktas mažas bei vidutinis verslas – valstybė sutaupytų ar išleistų kitoms reikmėms verslumo skatinimui regionuose skiriamas milžiniškas lėšas. Deja, pasirenkama kita alternatyva – savų įmonių apsauga nuo konkurentų, jų plėtra bei įtakos regionuose didinimas.

Per 2015-2016 m. lėšos išleistos vidaus sandoriams viršija 277 mln. Eur. Daugiausiai išleidžia Kauno, Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Molėtų, Plungės ir Raseinių rajonų savivaldybės. Ir tai nėra galutinės sumos, nes Viešųjų pirkimų tarnyboje registruojami tik nauji vidaus sandoriai. Duomenys apie vidaus sandorių pratęsimus bei jų pagrindu išleidžiamas lėšas nėra kaupiami. Nėra kaupiami ir duomenys, kuriuos išleidžia gyventojai tiesiogiai mokėdami paslaugos teikėjui, gavusiam teisę teikti paslaugą gyventojams be konkurencingos procedūros.

Kodėl apskritai leidžiami vidaus sandoriai, jeigu tai pirkimas be konkurencijos? Preziumuojama, kad dvi formalios sąlygos keliamos vidaus sandoriams užtikrins nesuvaržytą konkurenciją. Be to, vidaus sandoriu siekiama dar ir sutaupyti viešojo pirkimo organizavimo išlaidas, paslaugos administravimo, sumažinti ginčų teismuose riziką. Deja,praktikoje prezumpcija neretai nepasitvirtina. O Lietuvoje vidaus sandoriais akivaizdžiai piktnaudžiaujama – už prekes ar paslaugos savai įmonei sumokama brangiau, nei analogiškas prekes ar paslaugas teikia rinka. Pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos 2015 m. atliktas atliekų sektoriaus tyrimas parodė šią tendenciją: gyventojai tose savivaldybėse, kurios sudaro vidaus sandorius moka už komunalines atliekas nuo 5 iki 100 procentų daugiau.

Išimtines teises veikti rinkoje turinti įmonė nesusiduria su konkurentų spaudimu. Jos praktiškai niekas negali paskatinti dirbti efektyviai, teikti kokybiškas paslaugas už optimaliausias kainas, investuoti į naujoves.Neefektyvias įmones tenka išlaikyti mums visiems – mokesčių mokėtojams.

Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad politinė korupcija ir rinkos konkurencingumas yra tiesiogiai susiję dalykai. Ypatingu konkurencingumu pasižyminčios rinkos išstumia korupciją, kai tuo tarpu rinkose su aukštais įėjimo barjerais korupcija klesti.

Monopolines teises turinti įmonė gali sau „leisti“ įdarbinti nebūtinai kompetentingus žmones, bet „tuos, kuriuos reikia“ įdarbinti. Įmonė, kurios nevaržo konkurentai, gali sau „leisti“ neefektyviai naudotis turtu, pavyzdžiui, konferencijų salę, žemės sklypus, įrangą suteikti naudotis „tam, kam reikia“; atlikti ne tik viešuosius darbus, bet ir „tuos, kuriuos reikia“ atlikti privatiems asmenims. Tokia įmonė gali daryti ir politinę įtaką, pavyzdžiui, prieš rinkimus sumažinti viešųjų paslaugų kainas, sudarydama geresnes sąlygas rinkimus laimėti jau esantiems valdžioje.

Konkurencijos tarybos praktikoje nagrinėti vidaus sandoriai, kuriais be konkurencijos buvo perkamos viešosios paslaugos gyventojams (pavyzdžiui, komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų, kapinių priežiūros, šilumos gamybos, viešojo transporto) pripažinti pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymą. Keli tokie Konkurencijos tarybos sprendimai jau yra patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Teismo pozicija: vidaus sandorio išimtimi negalima pateisinti konkurencijos apsaugos reikalavimų nesilaikymo.

Ši pozicija grindžiama dviem svarbiais2015 m. Konstitucinio Teismo sprendimais. Konstitucinis Teismas sprendė, ar įstatymų nuostatos, kuriose įtvirtintos savivaldybės galimybės neskelbiant konkurso sudaryti viešųjų paslaugų tiekimo sutartį su savivaldybės įmone, vienoje byloje dėl keleivių vežimo, kitoje – dėl atliekų naudojimo ir šalinimo– atitinka Konstituciją.

Konstitucinis Teismas pasakė, kad vertintos nuostatos pačios savaime Konstitucijai neprieštarauja. Tačiau, kas yra ypatingai svarbu ir kas, labai gaila, yra ignoruojama– tai šių nuostatų taikymo sąlygos. Anot Teismo, savivaldybės turi pareigą užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau jos neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl paslaugos teikėjo parinkimo būdo. Savivaldybės privalo laikytis konkurencijos principų ir atsižvelgti į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti paslaugas. O jeigu tokių ūkio subjektų yra – užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos lygios sąlygos konkuruoti.

Taigi, Teismo išvada aiški – savivaldybė turi teisę parinkti paslaugos teikėją ne konkurso būdu tik išimtiniu atveju, kai gyventojams būtinos paslaugos negali pasiūlyti rinka – kai konkurencingas būdas neužtikrina paslaugos kokybės, nepertraukiamumo ir prieinamumo. Tačiau šiai sąlygai įvykdyti nepakanka pasakyti, kad savas yra geriau vien tik dėl to, kad jis yra savas. Viešojo administravimo institucija turi remtis ne politiniais ar privačiais interesais, bet objektyviais ekonominiais argumentais. Be to, valdžios institucija savo sprendimus turi grįsti alternatyvų vertinimu, kuris parodytų, koks paslaugos teikėjo parinkimo būdas labiausiai atitiktų gyventojų lūkesčius.

Kaip vidaus sandorius reglamentuoja Europos Sąjungos teisė? Viešųjų pirkimų direktyva numato vidaus sandorių reglamentavimo galimybę. Tačiau kiekviena valstybė narė turi teisę apsispręsti savarankiškai dėl vidaus sandorių įteisinimo nacionalinėje teisėje.

Kokį kelią pasirinks Lietuva? Viešųjų pirkimų įstatymo projektas jau pakeliui į Seimo plenarinių posėdžių salę. Baimė, kad iš ES lėšų „atsinaujinusios ir minimaliomis maržomis dirbančios savos įmonės“ gali pralaimėti konkursuose, baimė dėl „dempingo iš užsienio, kuris monopolizuos rinką ir pakels kainas“ tvyro ore.

Ar laimės „SAVAS GERIAU“, nes jis yra tiesiog savas ir dėl jo baimintis nereikia? Ar bus išgirsti ir įvertinti teisiniai bei ekonominiai argumentai? Atsakymai į šiuos klausimus – jau netrukus.

Komentaro autorė – Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių prekybos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
Mineraliniai vandenys, UAB152.5929.698233
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Rimi Lietuva, UAB313.5461.7803.409
EUROVAISTINĖ, UAB206.2667221.539
Gintarinė vaistinė, UAB109.7263.621851
Nemuno vaistinė, UAB164.3477.1211.253
ACC Distribution, UAB180.158288130
AVAD Baltic, UAB166.4153.95819
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1 UAB „Sominis technology“ 4.149,7% Vilniaus
2 UAB „Topo grupė“ 3.107,8% Kauno
8 UAB „Aneroidas“ 1.240,4% Vilniaus
9 UAB „Garden paradise“ 1.146,0% Vilniaus
12 UAB „Metruna“ 1.083,6% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau