Trumpinant tiekimo grandines, Lietuvai – šansas tapti mažuoju Europos fabriku

Koronaviruso pandemija apnuogino globalios tiekimo grandinės priklausomybę nuo Kinijos. Liang Xiaopengo (SIPA/ „Scanpix“) nuotr.

Koronaviruso pandemija ne tik parodė, kad dauguma tiekimo grandinių veda į Kiniją, bet ir apnuogino su tuo susijusias rizikas. Vasarį į vieną šalies provincijų – Uhaną – įsimetęs virusas per kelias savaites paralyžiavo gamybą ir sujaukė tiekimo grandines visame pasaulyje.

Kam galėtų būti naudinga popandeminė tiekimo grandinės pertvarka.
Kodėl pasaulyje kalbama apie Rytų Europos ir Baltijos šalis.
Kokius konkurencinius Lietuvos pranašumus išskiria užsienio ekspertai.
Apie investicijų skatinimo plane numatytus nedidelius pinigus ir didelius tikslus.

Nors apie vietos gamintojų stiprinimą ir tiekimo grandinių trumpinimą kalbama jau kurį laiką, pandemija privertė žodžius keisti darbais – dabar jau atvirai deklaruojamos gamybos kraustynės iš Kinijos. Tai – šansas Lietuvai. Ekspertų ir verslo atstovų teigimu, tinkamai pasiruošusi ir laiku imdamasi veiksmų, Lietuva galėtų pritraukti reikšmingų investicijų, o gal net tapti mažąja Europos Kinija. Tiesa, tam reiktų ir greitų bei drąsių valstybės žingsnių, ir solidžios paramos – žadamų 21 mln. Eur, ekspertų teigimu, pakaktų tik geriems logistikos sprendimams.