Lietuvos pramonės lyderiai – apie efektyviausius sprendimus

Publikuota: 2017-10-24

Tai buvo pirmieji metai, kai gamybininkai garsiai ištarė: nebepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Ir nebegalime plėstis tiek, kiek norėtume, nes nebebūtų, ką įdarbinti. Daugelis įmonių praėjusius metus vadina geriausiais savo istorijoje. Šiandien pristatome pramonės sektoriaus lyderius, kalbindami kuriuos, stengėmės sužinoti, kokie sprendimai sukūrė didžiausią pridėtinę vertę.

Pramonės sektoriaus lyderių rinkimuose dalyvauja bendrovės, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui ir patenka į didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą.

Pirmajame rinkimų etape buvo atrinktos įmonės, remiantis finansiniais kriterijais:

  • pardavimo pajamos 2016 m.;
  • pardavimo pajamų pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;
  • ikimokestinis pelnas 2016 m.;
  • ikimokestinio pelno pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;
  • pelningumas 2016 m.

Tai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, pramonės sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną aukščiau išvardytą kriterijų. Be to, atrinktos tik pelningai 2016 m. dirbusios bendrovės.

Balsavimas pradedamas spalio 24 d. Antrasis etapas pradedamas spalio 30 d.

Balsuoti galite čia

Pernai „Orlen Lietuva“, paskelbdama uždirbusi 214 mln. Eur ikimokestinio pelno, nurodė, jog „tai patys geriausi metai nuo 2006 m., kai bendrovę įsigijo „PKN Orlen“ grupė“.

Šiemet per 9 metų mėnesius įmonės grynasis pelnas augo 16% iki 165 mln. USD. Tokia pat dalimi augo ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (16% iki 203 mln. USD).

„Mes džiaugiamės pasiekę jau 165,4 mln. USD grynąjį pelną per pirmus devynis šių metų mėnesius“, – teigia Ireniuszas Fąfara, „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius.

Tokių rezultatų pasiekta nepaisant vykdytų gamyklos remonto darbų.

Pasak bendrovės vadovo, tai akivaizdžiai matomas investicijos į modernizavimą ir technologines kompetencijas rezultatas. Gamyklos pajėgumo panaudojimo rodiklis siekė 106%, o pardavimai buvo puikūs.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms – esant palyginti nedidelėms naftos ir augančioms degalų kainoms – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos apkrovimas buvo dešimtadaliu didesnis nei prieš metus.

Ilgametis ir nuoseklus darbas

Tautvydas Barštys, pagal 2016 m. pajamas lyderių lentelės 5 vietoje įsitvirtinusios AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius, tarp daugelio sėkmės priežasčių išskiria verslo valdymo modelį.

„Esame bendrovę suskirstę į aštuonis skirtingus verslus (Miltų bei jų produktų, Greitai paruošiamų makaronų, Augalininkystės, Kombinuotųjų pašarų ir premiksų, Ekstruduotų produktų, Veterinarinės farmacijos, Prekybos žaliavomis bei Kenkėjų kontrolės ir higienos prekių). Prie kiekvienų metų strategijos rengimo kiekvienam šiam verslui, dirba skirtingos specialistų komandos. Toks pats verslo modelis taikomas ir „KG Group“ paukštininkystės portfeliui“, - pabrėžia p. Barštys.

Tačiau, pasak jo svarbiausia – ilgametis ir nuoseklus darbas – tai didžiausia „Kauno grūdų“ ir visos įmonių grupės stiprybė.

Vertinant 2016 m. rezultatus, į pramonės lyderius iškilo medicininių kvėpavimo sistemų gamintoja UAB „Intersurgical“. Sigito Žvirblio, įmonės generalinio direktoriaus teigimu, tai tęstinių investicijų į naujas technologijas ir žmones rezultatas.

„Tokiai didelei įmonei, kaip mūsų, pasiekti staigių rezulatų nei per metus, nei per dvejus neįmanoma. Tai turi būti tęstinis procesas ir kompleksas investicijų į įrenginius, technologijas, žmones. Pastaruosius 6-7 metus nuolat investuojame, kasmet gamybos pajėgumas didinamas apie 10%, o tai ir naujos technologijos, ir nauji produktai ir inovacijų galimybės”, - vardina p. Žvirblis.

Jis atskleidžia, jog pernykštis daugiau nei 830% pelno augimas yra susijęs ir su didesnės pridėtinės vertės gaminių gamyba ir su valiutų kursų svyravimu.

Įvertinta sparta ir paprastumas

Padėklų ruošinių gamybos UAB „Juodeliai” praėjusiais metais ikimokestinio pelno taip pat uždirbo beveik 856% daugiau negu 2015 m. Andrius Zimnickas, „Juodelių“ vadovas geriausiu sprendimu įvardina įmonės atstovybių Vokietijoje bei Kinijoje atidarymą.

„Tai leido mums pagilinti ir pagreitinti pardavimo kanalų bei rinkų diversifikavimo procesą, taip pat užtikrinti žymiai sklandesnį klientų aptarnavimą. Tuo pačiu tai sudarė galimybę peržiūrėti įmonės vidinius procesus, kuomet į jos kolektyvą įsilieja visiškai kitos kultūros kolegos“ – atskleidžia p. Zimnickas.

Gelžbetonio ir metalo konstrukcijų UAB „Markučiai“ savo sėkmės receptu laiko paprastumą įgyvendinant sudėtingus sprendimus bei siekį sukurti klientams vertę, kuri didintų abipusį pasitikėjimą ir leistų palaikyti ilgalaikius santykius.

„Norint įgyvendinti didelio masto statybų projektus turi dirbti taip, kad užsakovams viskas būtų aišku, patogu bei paprasta, todėl didžiąją dalį savo projektų vykdome pagal „Design – build“ modelį, kai esame atsakingi už pastatų konstrukcijų projektavimą, gamybą, logistiką bei statybą. Siekdami kokybiško procesų valdymo projektų įgyvendinimo metu, visoje įmonės tiekimo grandinėje naudojame BIM – statinio informacinį modeliavimą, kurio dėka bendradarbiavimas tarp visų projekto dalyvių vyksta skaidriai ir efektyviai. Esame prisitaikę prie aukščiausių tarptautinių reikalavimų, tad sugebame dirbti užsienio ir Lietuvos projektuose bei projektuose, kur BIM yra taikomas pilna apimtimi“, – aiškina Audrius Tulaba, generalinis direktorius.

Toliau augina pajamas

Statistikos departamento duomenys rodo, kad apdirbamosios pramonės įmonės pirmąjį pusmetį pardavimo pajamas padidino 17%, iki 9,5 mlrd. Eur, tačiau ikimokestinis jų pelnas, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, sumenko 20,7%, iki 567 mln. Eur.

Nuostolingai dirbo tik vienas gamybos sektorius – odos ir odos dirbinių pramonė: pirmąjį pusmetį baigė turėdami 83.000 Eur nuostolį. Prastesni nei pernai yra gėrimų ir vaistų pramonės pelno rezultatai. Abu sektoriai pajamas nesmarkiai išaugino, tačiau ikimokestinis pirmojo 2017 m. pusmečio pelnas, palyginti su 2016 m. pusmečio pelnu, gėrimų pramonėje smuko beveik 89% (nuo 113 iki 12,7 mln. Eur), vaistų pramonėje – 73% (nuo 35 iki 9 mln. Eur). Tiesa, gėrimų pramonė 2016 m. pirmąjį pusmetį fiksavo beveik 100 mln. Eur ikimokestinio pelno, kurį gavo iš finansinės ir investicinės veiklos. Tad šis su tipine veikla nesusijęs rezultatas iškreipė ir sektoriaus, ir visos pramonės rezultatus.

Solidžiausią pelną ankstesniais metais uždirbusių chemijos produktų gamintojų ikimokestinis pelnas per pusmetį sumažėjo beveik penktadaliu – nuo 101 iki 77 mln. Eur, o maisto pramonės – nuo 57 iki 38 mln. Eur.

Pasak Indrės Genytės-Pikčienės, „Luminor“ banko vyriausiosios analitikės, apdirbamosios gamybos ūkinės veiklos pelnas šiemet, palyginti su pernai, smuko palyginti nedaug – 4,7%. O reikšmingą 21% apdirbamosios gamybos pelno prieš mokesčius smukimą lėmė finansinės ir investicinės veiklos rezultato eilutė.

„Nagrinėjant bendrą apdirbamosios pramonės pelno ir nuostolio ataskaitą, į akis krinta stipriai išaugusios veiklos sąnaudos – 28%. Smulkiau jas išskleidus matyti, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šoktelėjo 41% ir stipriai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną, palyginti su praėjusiais metais. Kadangi viena iš reikšmingesnių bendrųjų ir administravimo sąnaudų kategorijų yra valdymo ir aptarnavimo personalo darbuotojų atlyginimai, matome pavyzdį, kaip šias eilutes reikšmingai išpūtė Lietuvoje ypač ryški atlyginimų augimo tendencija“, – aiškina p. Genytė-Pikčienė.

Kitas svarbus veiksnys, didinantis pramonės įmonių sąnaudas, – žaliavų kainos. 2016 m. pradžioje fiksuotas energijos išteklių kainų dugnas ir daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, o šiemet daugelis žaliavų brango.

„Tačiau gamintojai, siekdami palaikyti savo produkcijos konkurencingumą, neskuba iškart kelti produkcijos kainų arba kelia jas nuosaikiau savo pelno sąskaita“, – atkreipia dėmesį analitikė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas sumažino taršos mokestį už metalines pakuotes 1

Seimas antradienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, kuriais mokestį už aplinkos...

Finansai
2018.12.18
SBA didina „Utenos trikotažo“ akcijų dalį 1

Pagrindinis AB „Utenos trikotažas“ akcininkas  SBA grupė padidino savo valdomą akcijų dalį bendrovėje...

Pramonė
2018.12.18
Vilniaus inovacijų pramonės parke – pirma 5 mln. Eur užsienio investicija

Viena perspektyviausių Suomijos inovatyvių bendrovių Suomijos „Experimentica Ltd.“, įsteigusi antrinę įmonę...

Pramonė
2018.12.17
3,6 mln. Eur – verslo klasteriams

Ūkio ministerija į verslo klasterius susibūrusioms įmonėms skiria 3,6 mln. Eur, kuriuos jos galėtų panaudoti...

Pramonė
2018.12.17
Baltarusijoje gali atsirasti pramonės lengvatinė zona

Tarptautinėms finansinėms organizacijoms Baltarusijai prognozuojant žemą ekonomikos augimo tempą, ieškoma...

Pramonė
2018.12.17
Pramonės įmonių vadovai: investicijos kitąmet augs, ypač mašinų ir įrangos sektoriuje 2

Investicijos apdirbamojoje pramonėje 2018 m., palyginti su 2017 m., išaugo – daugiausia investavo sporto,...

Pramonė
2018.12.17
„Utenos trikotažo“ gaminiu prekiaus garsi Paryžiaus konceptualios mados parduotuvė

Kryptis į ekologiją ir investicijos į laboratorinius tyrimus pasiteisino: „Utenos trikotažo“ sukurtas...

Pramonė
2018.12.17
„Achemos grupės“ valdybos narys N. Jasinavičius: galiu suteikti akcininkams tam tikrą vertę Premium 19

Kelias dešimtis įmonių valdančios UAB koncernas „Achemos grupė“ nepriklausomu valdybos nariu tapęs Nerius...

Pramonė
2018.12.17
Elektromobilių pramonės kliūtis: akumuliatorių stygiui slopinti – milijardai eurų ir nauji projektai Premium

Vokietijos koncernas „Daimler“ apsipirko akumuliatorių už 20 mlrd. Eur ir papildė milžiniškas sumas į...

Transportas
2018.12.16
Vėjo energetika: kokį indėlį naujoji strategija žada Lietuvos ekonomikai? 2

Per metus Lietuvos energetikos sektoriuje įvyko esminių pokyčių. Patvirtinę naująją Nacionalinę energetinės...

Energetika
2018.12.16
Jei ne mentoriai, kai kurie produktai nebūtų išvydę dienos šviesos Premium

Tinkamas mentorius padeda rasti savo vietą gyvenime, pasiryžti kurti verslą, o jau veikiančioms įmonėms gali...

Vadyba
2018.12.15
Mėnesio sandoris: KKR už 6,2 mlrd. Eur perka „Magneti Marelli“ 2

Automobilių koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ susitarė už 6,2 mlrd. Eur parduoti automobilių komponentų...

Rinkos
2018.12.15
„Yazaki“ planuoja 22% didesnę apyvartą 1

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pardavimo...

Pramonė
2018.12.14
„Ikea Industry Lietuva“: nuostolius lėmė investicijos 2

Medžio drožlių plokščių ir baldų UAB „IKEA Industry Lietuva“ pajamos dešimtadaliu išaugo, tačiau finansiniai...

Pramonė
2018.12.14
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
„Baltik vairo“ sprendimas, pakėlęs našumą 20% Premium 3

Dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ skelbia įspūdingus rezultatus: per finansinius metus, pasibaigusius...

Pramonė
2018.12.13
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – didžiausias ES 13

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Paskelbtas „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas

Paskelbtas trečias priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas – kvietimo suma siekia 32 mln. Eur.

Pramonė
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau