Pagal vienišių skaičių tapome antri Europoje: pokyčiai atveria galimybių

Publikuota: 2017-10-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per penkerius metus po vieną gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje ūgtelėjo nuo 31,7 iki 39,4% ir pagal vienišių skaičių mūsų šalis tapo antra Europoje. Prie tendencijos, kad ES vyrauja vieno asmens namų ūkiai, vis labiau prisitaiko gamintojai.

Europoje trečdalis visų namų ūkių pernai buvo vieno žmogaus, rodo rugsėjį paskelbti Eurostato duomenys. Pagal po vieną gyvenančių asmenų skaičių pirmauja Švedija (51,8%), antra – Lietuva. Tiesa, skirtingai nei Statistikos departamentas, Eurostatas nurodo, kad tokių namų ūkių mūsų šalyje – 43,3%. Toliau rikiuojasi Danija (42,6%), Suomija (41%) ir Vokietija (40,5%).

ES yra 220 mln. namų ūkių: 33% jų yra vieno asmens, 25% – poros be vaikų, 20% – poros su vaikais ir kiti namų ūkiai, pavyzdžiui, kai vaikus augina vienas tėvų ar seneliai.

Eurostatas nurodo, kad poros su vaikais (17%) ar poros be vaikų (14%) Lietuvoje sudaro mažiausią dalį, palyginti su kitomis ES šalimis. Suomijoje poros be vaikų sudaro 32% namų ūkių, Airijoje poros su vaikais – 28% ir tai didžiausi skaičiai ES.

Rugsėjį paskelbtame Statistikos departamento leidinyje „Namų ūkių biudžetai 2016“ skaičiuojama, kad vieno gyvenančio asmens vidutinės vartojimo išlaidos yra didžiausios, palyginti su kitais namų ūkio tipais, – 374,4 Eur per mėnesį. O, pavyzdžiui, poros su vaikais vidutinės vartojimo išlaidos kiekvienam ūkio nariui nesiekia 259 Eur.

Kiti poreikiai

Vienas gyvenantis asmuo, pasak statistikų, daugiau nei šeimos su vaikais ar be vaikų išleidžia pinigų ir maistui, ir sveikatos priežiūrai, ryšiams, alkoholiniams gėrimams, taip pat būstui apstatyti, namų apyvokos reikmėms.

Gamintojai vienišius vis dar traktuoja kaip nišą, ne kaip daugumą, tačiau jeigu statistika toliau keisis į tą pačią pusę, vieni gyvenantys asmenys taps dauguma Europoje.

Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė, sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena jau kurį laiką.

„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai reagavo rinka, siūlanti būsto įrengimo sprendimus, – ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – „Litexpo“ pranešime spaudai cituojama p. Gurinskienė.

Mažiau gamina, bet virtuvė svarbu

Daugėjant vienų gyvenančių asmenų, maisto pramonė seniai susizgribo ir perėjo prie mažesnės talpos pakuočių, mažus butus pradėjo siūlyti statybininkai. Pokyčiai visuomenėje atveria daugiau galimybių Lietuvos baldų gamintojams ir eksportuotojams.

„Kalbame apie Vakarų Europos šalį, kuri pripratusi prie aukštų standartų, kokybės, o finansiškai saugiai besijaučiantys žmonės investuoja į savo namų jaukumą. Vienas vokietis per metus statistiškai baldams atnaujinti išleidžia apie 400 Eur. O tai, kad vokiečiai miega ant lietuviškų lovų ar svečius priima ant Lietuvoje gamintų sofų, – jokia naujiena“, – sako Lietuvos biuro vadovė.

Tai, kad keičiasi Europos demografinė struktūra ir joje mažėja vaikų, taip pat lemia išlaidų paskirstymą būstui įrengti. Pavyzdžiui, vokiečiai anksčiau lėšas skirdavo vaiko kambariui įrengti, o dabar daugiau dėmesio skiria virtuvei.

„Matome dar vieną paradoksą – žmonės vis rečiau ruošia maistą ir valgo namuose, tačiau jiems labai svarbu, kaip įrengta virtuvė, kokia joje buitinė technika. Šis stereotipas ateina iš ankstesnių laikų, tačiau panašu, kad vieta, kur užsiplikai kavą ir pusryčiauji, vis dar yra namų širdis“, – atkreipia dėmesį p. Gurinskienė.

Į vienišius orientuojasi ir IKEA

Apžvalgininkai taip pat pabrėžia, kad nors vienu didžiausių pasaulyje baldų gamintojų tituluojama IKEA savo kataloguose bei būsto sprendimuose vis dar akcentuoja šeimą ir iš asortimento nešalina vaikų kambariui skirtų sprendimų, matyti, kad ir ji pamažu orientuojasi į gyvenančius po vieną.

Eurostato duomenimis, tendencija jauniems mokslus baigusiems žmonėms išsikelti iš tėvų namų ir pradėti atskirai gyventi Europoje matoma jau 60 metų, tačiau pasirinkimas ne kurti šeimą, o gyventi pavieniui populiarėja pastaruosius kelis dešimtmečius.

Pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės – vienas segmentas. Kita nemaža dalis yra pagyvenę žmonės, pagal statistikus, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme.

Mažiau būtinųjų išlaidų

Statistikos departamento teigimu, per pastaruosius ketverius metus labiausiai padidėjo Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai, būsto apstatymui, namų apyvokos įrangai ir kasdienei būsto priežiūrai bei išlaidos įvairioms prekėms ir paslaugoms, kurių didžiąją dalį sudaro asmeninės priežiūros prekės ir paslaugos.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2016 m. buvo 297,5 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 20,3%, arba 50,1 Eur per mėnesį.

Vartojimo išlaidų struktūra skiriasi namų ūkiuose, priklausančiuose įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms. Pavyzdžiui, pensininkų namų ūkiuose būtiniausios išlaidos (maistui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai) sudarė 76%, samdomųjų darbuotojų namų ūkiuose – 59%, o savarankiškai dirbančių asmenų šeimose – 42,8%.

Būtinųjų išlaidų dalis iš visų išlaidų nuo 2012 m. (namų ūkių tyrimas atliekamas kas 4 metus) sumažėjo daugiau nei 5%.

Beje, dirbančių savarankiškai namų ūkiuose išlaidos transportui, ryšiams, poilsiui ir kultūrai visose vartojimo išlaidose sudarė didesnę lyginamąją dalį nei kituose namų ūkiuose. O didžiausiomis pajamomis disponavusios pajamų kvintilinės grupės vidutinės vartojimo išlaidos siekė 487 Eur vienam asmeniui per mėnesį.

[infogram id=“d28b1733-5ade-4e53-8c78-2f469776adf1“ prefix=“ScE“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Namų ūkių iš vieno asmens dalis“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
10 UAB „Dominari Sofa“ 1.139,2% Panevėžio
13 UAB „LiTak-Tak“ 1.042,4% Vilniaus
16 UAB „Vėjų spektras“ 989,3% Klaipėdos
20 UAB „Vilniaus pakuotė“ 883,9% Vilniaus
25 UAB „Litenergoservis“ 788,0% Vilniaus

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB46.9146.73852
Vilniaus energija, UAB151.0582.87241
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau