Pagal vienišių skaičių tapome antri Europoje: pokyčiai atveria galimybių

Publikuota: 2017-10-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per penkerius metus po vieną gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje ūgtelėjo nuo 31,7 iki 39,4% ir pagal vienišių skaičių mūsų šalis tapo antra Europoje. Prie tendencijos, kad ES vyrauja vieno asmens namų ūkiai, vis labiau prisitaiko gamintojai.

Europoje trečdalis visų namų ūkių pernai buvo vieno žmogaus, rodo rugsėjį paskelbti Eurostato duomenys. Pagal po vieną gyvenančių asmenų skaičių pirmauja Švedija (51,8%), antra – Lietuva. Tiesa, skirtingai nei Statistikos departamentas, Eurostatas nurodo, kad tokių namų ūkių mūsų šalyje – 43,3%. Toliau rikiuojasi Danija (42,6%), Suomija (41%) ir Vokietija (40,5%).

ES yra 220 mln. namų ūkių: 33% jų yra vieno asmens, 25% – poros be vaikų, 20% – poros su vaikais ir kiti namų ūkiai, pavyzdžiui, kai vaikus augina vienas tėvų ar seneliai.

Eurostatas nurodo, kad poros su vaikais (17%) ar poros be vaikų (14%) Lietuvoje sudaro mažiausią dalį, palyginti su kitomis ES šalimis. Suomijoje poros be vaikų sudaro 32% namų ūkių, Airijoje poros su vaikais – 28% ir tai didžiausi skaičiai ES.

Rugsėjį paskelbtame Statistikos departamento leidinyje „Namų ūkių biudžetai 2016“ skaičiuojama, kad vieno gyvenančio asmens vidutinės vartojimo išlaidos yra didžiausios, palyginti su kitais namų ūkio tipais, – 374,4 Eur per mėnesį. O, pavyzdžiui, poros su vaikais vidutinės vartojimo išlaidos kiekvienam ūkio nariui nesiekia 259 Eur.

Kiti poreikiai

Vienas gyvenantis asmuo, pasak statistikų, daugiau nei šeimos su vaikais ar be vaikų išleidžia pinigų ir maistui, ir sveikatos priežiūrai, ryšiams, alkoholiniams gėrimams, taip pat būstui apstatyti, namų apyvokos reikmėms.

Gamintojai vienišius vis dar traktuoja kaip nišą, ne kaip daugumą, tačiau jeigu statistika toliau keisis į tą pačią pusę, vieni gyvenantys asmenys taps dauguma Europoje.

Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė, sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena jau kurį laiką.

„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai reagavo rinka, siūlanti būsto įrengimo sprendimus, – ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – „Litexpo“ pranešime spaudai cituojama p. Gurinskienė.

Mažiau gamina, bet virtuvė svarbu

Daugėjant vienų gyvenančių asmenų, maisto pramonė seniai susizgribo ir perėjo prie mažesnės talpos pakuočių, mažus butus pradėjo siūlyti statybininkai. Pokyčiai visuomenėje atveria daugiau galimybių Lietuvos baldų gamintojams ir eksportuotojams.

„Kalbame apie Vakarų Europos šalį, kuri pripratusi prie aukštų standartų, kokybės, o finansiškai saugiai besijaučiantys žmonės investuoja į savo namų jaukumą. Vienas vokietis per metus statistiškai baldams atnaujinti išleidžia apie 400 Eur. O tai, kad vokiečiai miega ant lietuviškų lovų ar svečius priima ant Lietuvoje gamintų sofų, – jokia naujiena“, – sako Lietuvos biuro vadovė.

Tai, kad keičiasi Europos demografinė struktūra ir joje mažėja vaikų, taip pat lemia išlaidų paskirstymą būstui įrengti. Pavyzdžiui, vokiečiai anksčiau lėšas skirdavo vaiko kambariui įrengti, o dabar daugiau dėmesio skiria virtuvei.

„Matome dar vieną paradoksą – žmonės vis rečiau ruošia maistą ir valgo namuose, tačiau jiems labai svarbu, kaip įrengta virtuvė, kokia joje buitinė technika. Šis stereotipas ateina iš ankstesnių laikų, tačiau panašu, kad vieta, kur užsiplikai kavą ir pusryčiauji, vis dar yra namų širdis“, – atkreipia dėmesį p. Gurinskienė.

Į vienišius orientuojasi ir IKEA

Apžvalgininkai taip pat pabrėžia, kad nors vienu didžiausių pasaulyje baldų gamintojų tituluojama IKEA savo kataloguose bei būsto sprendimuose vis dar akcentuoja šeimą ir iš asortimento nešalina vaikų kambariui skirtų sprendimų, matyti, kad ir ji pamažu orientuojasi į gyvenančius po vieną.

Eurostato duomenimis, tendencija jauniems mokslus baigusiems žmonėms išsikelti iš tėvų namų ir pradėti atskirai gyventi Europoje matoma jau 60 metų, tačiau pasirinkimas ne kurti šeimą, o gyventi pavieniui populiarėja pastaruosius kelis dešimtmečius.

Pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės – vienas segmentas. Kita nemaža dalis yra pagyvenę žmonės, pagal statistikus, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme.

Mažiau būtinųjų išlaidų

Statistikos departamento teigimu, per pastaruosius ketverius metus labiausiai padidėjo Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai, būsto apstatymui, namų apyvokos įrangai ir kasdienei būsto priežiūrai bei išlaidos įvairioms prekėms ir paslaugoms, kurių didžiąją dalį sudaro asmeninės priežiūros prekės ir paslaugos.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2016 m. buvo 297,5 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 20,3%, arba 50,1 Eur per mėnesį.

Vartojimo išlaidų struktūra skiriasi namų ūkiuose, priklausančiuose įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms. Pavyzdžiui, pensininkų namų ūkiuose būtiniausios išlaidos (maistui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai) sudarė 76%, samdomųjų darbuotojų namų ūkiuose – 59%, o savarankiškai dirbančių asmenų šeimose – 42,8%.

Būtinųjų išlaidų dalis iš visų išlaidų nuo 2012 m. (namų ūkių tyrimas atliekamas kas 4 metus) sumažėjo daugiau nei 5%.

Beje, dirbančių savarankiškai namų ūkiuose išlaidos transportui, ryšiams, poilsiui ir kultūrai visose vartojimo išlaidose sudarė didesnę lyginamąją dalį nei kituose namų ūkiuose. O didžiausiomis pajamomis disponavusios pajamų kvintilinės grupės vidutinės vartojimo išlaidos siekė 487 Eur vienam asmeniui per mėnesį.

[infogram id=“d28b1733-5ade-4e53-8c78-2f469776adf1“ prefix=“ScE“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Namų ūkių iš vieno asmens dalis“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Garsioji muzikos instrumentų gamykla neatlaikė kinų konkurencijos

„Henri Selmer Paris“, Prancūzijos kompanija, gaminanti bene žinomiausius pasaulyje saksofonus ir kitus...

Pramonė
2018.01.21
Vaistų pramonę kamuoja aštri konkurencija ir žemos kainos Premium

Lietuvos vaistų pramonė turi potencialą augti, jeigu vienos didžiausių jos įmonių –„Sicor Biotech“ –...

Pramonė
2018.01.20
Pergalė tarptautiniame arbitraže – misija įmanoma Premium

Tarptautinis investicinis arbitražas Vašingtone nusprendė, kad Latvijos Respublika lietuvių bendrovei „E...

Verslo aplinka
2018.01.19
Įšalo „greiti pinigai“, skirti investiciniam projektui Premium

Net 34 savivaldybės laukia nuo 2018 m. pažadėtų skirti ES lėšų verslo infrastruktūrai pagerinti, tačiau jas...

Pramonė
2018.01.19
IKEA apsipirko Lietuvoje po tiekėjų investicijų Premium 7

Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė IKEA per pastaruosius 12 mėnesių valdomus miško plotus padidino...

Rinkos
2018.01.19
Kartono kainų šuolis brangina pakuotę

Pasaulinė įvairios pakuotės bei pramoninių produktų gamintoja „Sanoco“ pranešė nuo vasario 20 dienos...

Pramonė
2018.01.19
Šiaulių miestas – beveik laisvoji ekonominė zona Premium 8

Šiauliai pirmieji Lietuvoje taikys mokesčių lengvatas mieste investuojančiam verslui. Šiaulių LEZ...

Pramonė
2018.01.18
„Coca-Cola“: apie naują prekės ženklą, besikeičiantį vartojimą, sėkmės receptą Premium

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „The Coca-Cola Company“ 2018 m. pradeda su naujo prekės ženklo – paruoštos arbatos...

Rinkodara
2018.01.18
Maisto pramonė laužia ledus į Japoniją Premium

Lietuvos maisto eksportuotojams praėjusiais metais pagaliau pavyko pralaužti ledus į Japoniją.

Agroverslas
2018.01.18
„Freda“ Kauno LEZ stato fabriką: 240 naujų darbuotojų, 42 mln. Eur investicijų 5

SEB bankas ir Kauno baldų gamintoja AB „Freda“ susitarė dėl 26,9 mln. Eur paskolos, kuri skirta bendrovės...

Pramonė
2018.01.18
GE vadovybė brandina konglomerato išskaidymo planą Premium

Didžiausias JAV inžinerijos konglomeratas GE grįžo prie minties apie kompanijos išskaidymą. Idėją parduoti...

Pramonė
2018.01.17
„Vičiūnai-Rus“ žemę iš valstybės perėmė Sovietsko miestas 7

Sovietsko (Tilžės) valdžiai pavyko iš centrinės Rusijos institucijos prisiteisti žemės sklypus, ant kurių...

Pramonė
2018.01.17
Atsarginiai variantai – visad po ranka 4

Lietuvos įmonės, keletą pastarųjų metų aktyviai šturmavusios Švedijos rinką, rizikuoja susidurti su...

Pramonė
2018.01.17
Svyruojanti Švedijos krona: vieniems užsakymai, kitiems nuostoliai Premium

Švedijos rinka masina vis daugiau Lietuvos įmonių – per pastaruosius 5 metus eksporto vertė į šią šalį...

Pramonė
2018.01.17
„Grigeo“ vadovas apie krizę: ant to paties grėblio neužlipsime, bet ant grėbliuko - tikrai Premium

Pakilimai ir nuosmukiai yra neatsiejama verslo dalis. Nors krizės ne juokais sudrumsčia stabilią kasdienybę,...

Vadyba
2018.01.17
„Arvi“ tęsia investicijas Baltarusijoje 3

Dar nebaigusi vieno investicinio projekto Baltarusijos Lydos rajone, trąšų, pašarų, cukraus ir kalakutienos...

Pramonė
2018.01.16
Yra poreikis – naudokis proga 3

Ketvirtajai pramonės revoliucijai vis garsiau beldžiantis į gamybininkų duris, šie aktyviau imasi ieškoti...

Pramonė
2018.01.16
Gamybininkai atranda nišą: kuria automatizavimo sprendimus Premium 4

Lietuvos gamybininkai patys imasi kurti automatizavimo sprendimus – dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos...

Pramonė
2018.01.16
Siekia pažaboti emigraciją, bet kelia minimalius investicijų pritraukimo reikalavimus Premium 3

Artėjant savivaldos rinkimams, kilnūs tikslai blėsta net popieriuje, mat nuspręsta regionus matuoti pagal...

Pramonė
2018.01.16
Lenkija investuoja į atliekų perdirbimą Lietuvoje 2

Lenkijos turto valdymo bendrovė PFR TFI S.A., valdoma Lenkijos valstybinio plėtros fondo PFR (lenk. Polski...

Rinkos
2018.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau