Ateities sąvartynai – be plastiko

Publikuota: 2017-09-25
Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr.
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5%) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant BVP. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 mlrd. Eur, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. Eur. Būtent todėl ES plastiko pramonės asociacijai (EuPC) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius.

Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigijępažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė.

Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus.

Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90% antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPCbei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, įmonėms savo darbu pavykoprasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Pernai priimtasEuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsniųpereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojamagaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms.

Tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. Eur kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai.Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šiaulių pramoniniame parke – 2 nauji investuotojai Premium

Šiaulių miesto taryba patvirtino 2 įmonių sutartis dėl žemės nuomos ne aukciono tvarka Šiaulių pramoniniame...

Pramonė
09:09
Iš partnerystės su KTU skydinių namų statybos „Kriautė“ tikisi specialistų

Bendradarbiavimo sutartį su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetu...

Pramonė
08:02
Norvegai lašišą gali auginti Kaliningrade 15

Norvegijos investuotojai svarsto galimybę įsteigti žuvininkystės įmonę Kaliningrado srityje – projekto...

Pramonė
2018.07.22
Iš „Stigmos“ vadovo antikvarinių automobilių kolekcijos gimsta muziejus

Panevėžio plastiko ir gumos UAB „Stigma“ vadovo Alfredo Zigmanto planas miesto pakraštyje atidaryti...

Pramonė
2018.07.20
„Freda“ viršijo 100 mln. Eur apyvartą, uždirbo beveik 9 mln. Eur pelno 2

 Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“ praėjusiais metais uždirbo 8,945 mln. Eur grynojo pelno – 52,3% daugiau...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ pradėjo statyti gamyklą Kauno LEZ 23

Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės kompanija „Continental“ penktadienį pradėjo savo...

Pramonė
2018.07.20
„Orlen Lietuva“ antrojo ketvirčio EBITDA– 31 mln. USD 9

Nepaisant itin įtemptos makroekonominės padėties rinkoje, naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ antrąjį...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ augina susidomėjimą Kauno LEZ: rekordinė investicija gali būti ne vienintelė Premium 13

Šiandien Kauno LEZ skelbiama technologijų kompanijos „Continental“ gamyklos statybų pradžia. „Continental“...

Pramonė
2018.07.20
„Dominari“ vykstantys pokyčiai pridengti konfidencialumu Premium 4

Sparčiausiai Panevėžio apskrityje augusios ir „Metų gazele 2016“ tituluotos įmonės nebeliko: baldų UAB...

Pramonė
2018.07.20
„Starbucks“ ir „McDonald‘s“ skelbia konkursą ir žada solidų atlygį – dalyvauti gali kiekvienas

Du gigantai – „Starbucks“ ir McDonald‘s, suvienijo jėgas kovai su plastiko atliekomis – iki 2021 m.

Pramonė
2018.07.19
FNTT ir prokurorai perdavė teismui „Metrail“ bylą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui...

Verslo aplinka
2018.07.19
Austrijos „TGW Limited“ atidarė inžinerinių paslaugų centrą Kaune 4

Šiandien oficialiai atidarytas Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics...

Transportas
2018.07.19
Sezono įkarštyje Ukrainos gėrimų pramonėje – sumaištis 2

Skysto chloro ir druskos rūgšties gamybą nutraukusi „Dniproazot“ gamykla sukėlė sumaištį Ukrainos gėrimų...

Pramonė
2018.07.19
Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje 3

Lentvaryje įsikūrusioje „Retal Lithuania“ gamykloje iki lapkričio pabaigos bus įrengta beveik 1,4 megavato...

Pramonė
2018.07.18
Baigusi valstybės svarbos projektą „Lietpak“ norėtų įsigyti nuomojamą žemę 4

Investavusi 82,2 mln. Eur arba beveik 4 kartais daugiau nei buvo įsipareigojusi, pakavimo medžiagų UAB...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000 lyderiai ekspertų akimis: per mažai pramonės, o ypač – inovatyvios Premium 1

Lietuvos bendrovių TOP 1000 sąrašo viršūnėse – palyginti nedaug modernių pramonės įmonių, vos viena kita...

Pramonė
2018.07.18
INHUS Švedijoje įgyvendina ypatingą projektą: pasiruošimas truko metus

Vilniaus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų įmonei INHUS patikėta įgyvendinti ypatingos svarbos valstybinį...

Pramonė
2018.07.18
Ukmergės „Grosso Moda Lithuania“ verslo modelis – aukštų kainų klientai

Didmenine prekyba drabužiais užsiimanti Ukmergės UAB „Grosso Moda Lithuania“ ieško stambių ir patikimų...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
Pasikeitus garantinio tiekimo kainodarai siūlo iš naujo rinktis energijos tiekėją Rėmėjo turinys 1

Patvirtinus LR Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimus keičiasi garantinio energijos tiekimo...

Pramonė
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau