Kas tai? Veiklos sukaktis

Iš kartos į kartą: duona, su kuria užaugome

Publikuota: 2017-09-06

„Vilniaus duonai“ pelnytai priklauso ne vienas garbingas titulas: tai turtingą istoriją turinti Lietuvos pramonės įmonė, šalies duonos rinkos lyderė, kasdien iškepanti ketvirtadalį milijono duonos gaminių, ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse, kurios duona atsiduria ne tik ant lietuvių stalo.

Valgydama jos kepamą duoną užaugo ne viena lietuvių karta: įmonės ruginės duonos kepimo tradicijos siekia net 1882 m. Tais metais Vilniuje pastatyta didžiausia lietuviškose gubernijose veikianti mūrinė kepykla laikoma „Vilniaus duonos“ ištakomis. Per daugiau nei šimtą metų patyrusi ne vieną radikalų ekonominį ir politinį pokytį, pergyvenusi karus ir sukrėtimus, „Vilniaus duona“ vis dar kepa ruginę ir kvietinę duoną kasdieniam stalui. Jos gaminiai jau senokai tapę ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos duona. Dar daugiau – kompanijai vadovaujantis Gražvydas Jukna įsitikinęs, kad gilias šaknis turinčios ruginės duonos tradicijos yra didelė mūsų šalies vertybė, ir tik laiko bei pastangų klausimas, kada lietuviškos duonos žvaigždė sužibs ir kitose pasaulio dalyse.

Su p. Gražvydu susitinkame naujame sostinės rajone įsikūrusiame „Vilniaus duonos“ biure, dvelkiančiame modernumu. Kalbame apie didžiausią kepyklą Baltijos šalyse, automatizuotus ir robotizuotus jos cechus, iš kurių daugiau nei 80 pavadinimų ruginių ir kvietinių duonos gaminių kasdien išvažiuoja ne tik į visus Lietuvos kampelius, bet ir Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, kitas šalis. Ir kartu šnekame apie daugiau nei šimtą metų skaičiuojančią įmonę, tebekepančią tokią pat duoną, kokią valgė mūsų tėvai ir seneliai. Duoną, kurios net nesinori vadinti „produktu“: jos atsiradimas vis dar neįmanomas be žmogaus prisilietimo ir net šiais moderniais laikais yra apgaubtas kone alchemijos ūko.

Moderni, automatizuota, bet kartu gilias šaknis ir tradicijas puoselėjanti įmonė. Kas visgi yra „Vilniaus duonos“ stiprybė – inovacijos ar senosios duonos kepimo technologijos?

Didžiausia mūsų stiprybė yra lietuviškos ruginės duonos kepimo tradicijos, kurias „Vilniaus duona“, kaip seniausia, daugiausia žinių turinti lietuvių kepėja, yra pasiryžusi puoselėti ir skleisti toliau. Lietuviška ruginė duona yra unikali, autentiška, neaptinkama niekur kitur pasaulyje – netgi tose šalyse, kuriose auginami rugiai, kepama duona nuo mūsiškės skiriasi tiek skoniu, tiek ir kitomis savybėmis. Gamybos automatizavimas, moderni įranga, robotai kepyklose ir kitos inovacijos yra be galo svarbu, tai neišvengiama kiekvienam gamybininkui, norinčiam išlikti konkurencingu. Tačiau aš visada sakau: be žmogaus prisilietimo duonos neiškepsi.

O kaip XXI amžiaus pramonės pagalbininkai – robotai, automatai, programinė įranga?..

Mašinos gali – ir turi – pakeisti žmones ten, kur reikia sunkaus fizinio darbo – tarkime, Vilniaus kepykloje robotas kilnoja sunkias kepimo formas. Kvietiniai gaminiai Vilniuje pakuojami specialiai įrengtame kambaryje, kurio oras išvalytas nuo bet kokių bakterijų ir yra švaresnis nei operacinėje. Pakavimas, raikymas, kepimas – visur, kur įmanoma, kliaujamės moderniomis technologijomis ir inovacijomis.

Tačiau yra daugybė procesų, ypač duonos gimimo pradžioje, kur žmogaus niekas nepakeis: prie tešlos kubilo iki šiol budi meistras, nuolat stebintis procesą, vertinantis, ko dar trūksta, kada laikas jau šauti duoną į krosnį. Tai pajautimo, patirties klausimas, aparatūra čia nepadės. Todėl kai manęs klausia, kur slypi „Vilniaus duonos“ kepamos duonos paslaptis, atsakau: visumoje. Receptuose, žmonėse, įrengimuose. Neužtenka vienos kurios nors dalies – net žinodami tikslų receptą, tokios pat duonos neiškepsite. Ir man labai džiugu mūsų kepyklose matyti veidus žmonių, dirbančių čia jau daugelį metų.

Garo jėgos pagrindu veikiančią kepyklą nuo šiuolaikinės įmonės skiria 135 metai. Kokius svarbiausius istorinius momentus išskirtumėte?

Pradėti, žinoma, reiktų nuo 1882 m. – šiai datai turėtume būti dėkingi už tai, kad davė pradžią „Vilniaus duonai“. O kiti svarbiausi pokyčiai, suformavę dabartinį kompanijos veidą, įvyko jau šiame šimtmetyje. Išskirčiau 2002 m., žyminčius ribą tarp senovinio sukirpimo ir šiuolaikinės, efektyvios bendrovės. Reikšmingi buvo ir pernykščiai metai, kuomet atidarėme visiškai naują kepyklą Vilniuje, kuri su savo moderniomis technologijomis kilstelėjo „Vilniaus duoną“ į pasaulinio masto industrijos žaidėjų lygą. Ir, be abejo, šie jubiliejiniai metai, verčiantys naują kompanijos istorijos puslapį.

Kaip senų laikų, toli nuo vakarietiškų metodų ir vertybių gyvavusi įmonė transformavosi į modernią, konkurencingą, efektyviai dirbančią bendrovę?

2002 m. „Vilniaus duoną“ įsigijęs suomių koncernas VAASAN perėmė anų laikų palikimą: įmonę su primityviais procesais, daug rankų darbo, milžinišku automobilių ūkiu ir 1500 darbuotojų. Šiandien kompanijoje dirba kiek daugiau nei 400 žmonių, o duonos kepame ne mažiau nei tuomet. Tai iškalbingas tuo laiku vykusių procesų liudijimas: buvo išgryninta pagrindinė veiklą, kad galėtume susitelkti į tai, ką gebame geriausiai – kepti duoną.

Pradėję keistis ir toliau ėjome šiuolaikiško, efektyvaus duonos kepimo link, restruktūrizavome kepyklas. Atnaujinta Panevėžio kepykla dabar yra ruginių gaminių bazė, o vietoje sostinės centre buvusių keturių kepyklų Vilniaus pakraštyje pastatyta nauja, kurioje kvietiniai duonos gaminiai kepami ne tik Lietuvai ir Baltijos šalims, bet ir Švedijai, Danijai, Suomijai. Didžiulį postūmį „Vilniaus duonai“ davė ir įsiliejimas į vieną didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje – „Lantmännen“. Mums pasisekė, kad turime tokius šeimininkus: sutampa mūsų vertybės, kasdienis darbas kokybės labui. Tai šimtametes tradicijas ir ilgai puoselėtus veiklos procesus turintis švediškas žemės ūkio kooperatyvas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Sinergija yra: jie žino, kaip auginti, o mes išmanome, kaip kepti.

Kaip bėgant laikui keitėsi „Vilniaus duonos“ gaminiai, jų receptūra – koks čia naujovių ir tradicijų balansas?

Receptų iš XIX amžiaus tikrai nėra – tais sunkiais laikais duona buvo skirta pasisotinti, apie skonį niekas nekalbėjo. Tačiau turime autentiškų duonos gaminių, kurių receptūroms – 50 ar 60 metų. Pavyzdžiui, duona „Rugelis“ ar „Vilniaus“ yra praktiškai tokia, kokia buvo tik pradėjus ją kepti, ir iki šiol daugybė žmonių be jos neįsivaizduoja savo dienos.

Kiti receptai – padiktuoti šiandieninių realijų, pavyzdžiui, gaminiai vien iš ruginių miltų, bemieliai. Atidžiai stebime, kurlink eina vartotojas, kaip skiriasi kartų pomėgiai. Jaunimas renkasi bandeles, batonus, o anksčiau balta duona būdavo išskirtinai šventinis maistas. Taip atsirado sumuštinių duonos, skrudinimo duonos – produktai jaunam, skubančiam, greit užkąsti norinčiam žmogui. Kasmet į rinką išleidžiame 10-15 naujų gaminių, džiaugiamės, jeigu prigyja bent vienas ar du. Lietuvis labai prisirišęs prie savo duonos ir ją keičia retai, todėl neišvengiamai turime stebėti naujų vartotojų poreikius. Iš viso šiandien kepame daugiau kaip 80 pavadinimų gaminius.

Kuris iš jų populiariausias?

Jau ne vienerius metus geriausiai parduodamas produktas, akivaizdžiai lenkiantis kitus – „Sostinės batonas“. Jį rasite praktiškai bet kurioje parduotuvėje visoje Lietuvoje. Tačiau pastaraisiais metais stebime aiškų ruginės duonos atgimimą: jos pardavimai auga dviženkliais skaičiais, o tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, šių metų pavasarį ruginė duona populiarumu pirmą kartą nurungė kvietinę. Tai istorinis lūžis, reikšmingas pokytis, susijęs su visame pasaulyje stiprėjančia sveikatingumo, ekologijos, pilnavertės mitybos tendencija. Jeigu žvelgtume į „Vilniaus duonos“ eksportuojamus produktus, žinoma, kol kas paklausiausia kvietinė duona, o ruginę vežame į šalis, kur gyvena daug lietuvių ir Rytų europiečių. Tačiau aiškiai matome ir kitą tendenciją – lietuviška ruginė duona vis dažniau atranda savo vietą ir ant užsienio šalių vartotojų stalo. Stengiamės populiarinti ruginę duoną pasaulyje, pasakoti apie jos išskirtinumą, nes labai tikime jos ateitimi. Duona visais laikais buvo mitybos pamatas: tai vienas iš naudingiausių, daugybę mineralų, vitaminų ir maisto medžiagų turinčių kasdienių produktų.

Retai kada susimąstome, kad tokio, atrodytų, kasdienio produkto kelias iki parduotuvių lentynos yra ne toks jau paprastas. Kaip gimsta duona?

Tam, kad žmonės kasdien turėtų šviežios duonos, dirbame be sustojimo 24 valandas, 365 dienas per metus. Kepame Naujųjų metų naktį, per Kalėdas, Velykas, visas kitas šventes – tai nepertraukiamas procesas. Kaip dirba „Vilniaus duona“? Iki trečios valandos popiet surinkę užsakymus iš visos Lietuvos skaičiuojame, kiek, ko ir kur reikės iškepti. Tada maišoma tešla ir kepama duona, naktį ji jau būna paruošta, supakuota ir ryte išvažiuoja į prekybos taškus visoje Lietuvoje. Ir taip kasdien, nepertraukiamai, be išeiginių ir šventinių dienų – net įmonės organizuojamose šventėse niekada nebūna visų iki vieno darbuotojų, nes kažkam juk reikia kepti.

Ir nė sykio nesate sustabdę gamybos?

Žinoma, gali pasitaikyti įvairiausių neprognozuojamų dalykų, stichinių nelaimių, bet man sunku net įsivaizduoti situaciją, kad kurią nors dieną neišvežtume duonos – pirkėjai labai greitai tą pastebėtų. Turime ne tik planą B, bet ir planą C, ir D, o šiandieniniai mūsų pajėgumai leidžia visai kritiniu atveju kompensuoti sustojusią gamybą grupės įmonėse už Lietuvos ribų. Bet, tikiuosi, to niekada neprireiks.

Kuo šiandien gyvena „Vilniaus duona“?

Šiuos metus įvardinčiau kaip dar vieną lūžio tašką kompanijos istorijoje. Mes, kaip seniausias kepėjas Lietuvoje, imamės iniciatyvos „Lietuvoje užauginta duona“. Nedaug kas žino, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje auginamų rugių pasėlių kiekis sumažėjo tris kartus ir tai turėjo įtakos visiems duonos kepėjams Lietuvoje. 2007 metais rugiais apsėta 73 tūkst. hektarų, o 2017 m. - 25 tūkst. hektarų. Tačiau lietuviai ruginės duonos valgo vis daugiau. Todėl priklausomai nuo derliaus, kai kuriais metais kone trečdalis duonos gamybai reikalingų miltų būna pagaminti iš importinių grūdų. Jeigu nieko nedarysime, situacija tik blogės.

Mes norime išsaugoti lietuviškas rugių auginimo tradicijas, skatinti tradicinių veislių atkūrimą. Negalime leisti, kad rugius Lietuvoje ištiktų linų likimas. Todėl nuo šių metų rugsėjo ruginę duoną kepsime tik išimtinai iš lietuviškų grūdų sumaltų miltų. Tam, kad jų nepritrūktume, pasirašome sutartį su bendrove „Malsena“, kuri iš atrinktų ūkininkų supirks būtent mums augintus grūdus. Tikime, kad tai įvertins ir vartotojai, kuriems pasiūlysime specialiu iniciatyvos ženklu pažymėtus, nacionalinį pasididžiavimą skatinančius ruginius gaminius.

Taigi 2017 m. žymės kiek kitokios, aiškų vertybinį stuburą susiformavusios „Vilniaus duonos“ pradžią. Esame įsitikinę, kad verslas pasmerktas žlugti, jeigu jame nėra prasmės, persmelkiančios visą veiklą. O mes turime ambicingų planų, norime skleisti ruginės duonos tradiciją pasaulyje ir gyvuoti dar šimtą metų.

FOTOGALERIJA "Vilniaus duona": iš kartos į kartą (7 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
10 UAB „Dominari Sofa“ 1.139,2% Panevėžio
13 UAB „LiTak-Tak“ 1.042,4% Vilniaus
16 UAB „Vėjų spektras“ 989,3% Klaipėdos
20 UAB „Vilniaus pakuotė“ 883,9% Vilniaus
25 UAB „Litenergoservis“ 788,0% Vilniaus

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Panevėžio energija, AB39.4962.645529
Celsis, UAB36.3371.640285
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau