Kas tai? Veiklos sukaktis

Iš kartos į kartą: duona, su kuria užaugome

Publikuota: 2017-09-06

„Vilniaus duonai“ pelnytai priklauso ne vienas garbingas titulas: tai turtingą istoriją turinti Lietuvos pramonės įmonė, šalies duonos rinkos lyderė, kasdien iškepanti ketvirtadalį milijono duonos gaminių, ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse, kurios duona atsiduria ne tik ant lietuvių stalo.

Valgydama jos kepamą duoną užaugo ne viena lietuvių karta: įmonės ruginės duonos kepimo tradicijos siekia net 1882 m. Tais metais Vilniuje pastatyta didžiausia lietuviškose gubernijose veikianti mūrinė kepykla laikoma „Vilniaus duonos“ ištakomis. Per daugiau nei šimtą metų patyrusi ne vieną radikalų ekonominį ir politinį pokytį, pergyvenusi karus ir sukrėtimus, „Vilniaus duona“ vis dar kepa ruginę ir kvietinę duoną kasdieniam stalui. Jos gaminiai jau senokai tapę ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos duona. Dar daugiau – kompanijai vadovaujantis Gražvydas Jukna įsitikinęs, kad gilias šaknis turinčios ruginės duonos tradicijos yra didelė mūsų šalies vertybė, ir tik laiko bei pastangų klausimas, kada lietuviškos duonos žvaigždė sužibs ir kitose pasaulio dalyse.

Su p. Gražvydu susitinkame naujame sostinės rajone įsikūrusiame „Vilniaus duonos“ biure, dvelkiančiame modernumu. Kalbame apie didžiausią kepyklą Baltijos šalyse, automatizuotus ir robotizuotus jos cechus, iš kurių daugiau nei 80 pavadinimų ruginių ir kvietinių duonos gaminių kasdien išvažiuoja ne tik į visus Lietuvos kampelius, bet ir Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, kitas šalis. Ir kartu šnekame apie daugiau nei šimtą metų skaičiuojančią įmonę, tebekepančią tokią pat duoną, kokią valgė mūsų tėvai ir seneliai. Duoną, kurios net nesinori vadinti „produktu“: jos atsiradimas vis dar neįmanomas be žmogaus prisilietimo ir net šiais moderniais laikais yra apgaubtas kone alchemijos ūko.

Moderni, automatizuota, bet kartu gilias šaknis ir tradicijas puoselėjanti įmonė. Kas visgi yra „Vilniaus duonos“ stiprybė – inovacijos ar senosios duonos kepimo technologijos?

Didžiausia mūsų stiprybė yra lietuviškos ruginės duonos kepimo tradicijos, kurias „Vilniaus duona“, kaip seniausia, daugiausia žinių turinti lietuvių kepėja, yra pasiryžusi puoselėti ir skleisti toliau. Lietuviška ruginė duona yra unikali, autentiška, neaptinkama niekur kitur pasaulyje – netgi tose šalyse, kuriose auginami rugiai, kepama duona nuo mūsiškės skiriasi tiek skoniu, tiek ir kitomis savybėmis. Gamybos automatizavimas, moderni įranga, robotai kepyklose ir kitos inovacijos yra be galo svarbu, tai neišvengiama kiekvienam gamybininkui, norinčiam išlikti konkurencingu. Tačiau aš visada sakau: be žmogaus prisilietimo duonos neiškepsi.

O kaip XXI amžiaus pramonės pagalbininkai – robotai, automatai, programinė įranga?..

Mašinos gali – ir turi – pakeisti žmones ten, kur reikia sunkaus fizinio darbo – tarkime, Vilniaus kepykloje robotas kilnoja sunkias kepimo formas. Kvietiniai gaminiai Vilniuje pakuojami specialiai įrengtame kambaryje, kurio oras išvalytas nuo bet kokių bakterijų ir yra švaresnis nei operacinėje. Pakavimas, raikymas, kepimas – visur, kur įmanoma, kliaujamės moderniomis technologijomis ir inovacijomis.

Tačiau yra daugybė procesų, ypač duonos gimimo pradžioje, kur žmogaus niekas nepakeis: prie tešlos kubilo iki šiol budi meistras, nuolat stebintis procesą, vertinantis, ko dar trūksta, kada laikas jau šauti duoną į krosnį. Tai pajautimo, patirties klausimas, aparatūra čia nepadės. Todėl kai manęs klausia, kur slypi „Vilniaus duonos“ kepamos duonos paslaptis, atsakau: visumoje. Receptuose, žmonėse, įrengimuose. Neužtenka vienos kurios nors dalies – net žinodami tikslų receptą, tokios pat duonos neiškepsite. Ir man labai džiugu mūsų kepyklose matyti veidus žmonių, dirbančių čia jau daugelį metų.

Garo jėgos pagrindu veikiančią kepyklą nuo šiuolaikinės įmonės skiria 135 metai. Kokius svarbiausius istorinius momentus išskirtumėte?

Pradėti, žinoma, reiktų nuo 1882 m. – šiai datai turėtume būti dėkingi už tai, kad davė pradžią „Vilniaus duonai“. O kiti svarbiausi pokyčiai, suformavę dabartinį kompanijos veidą, įvyko jau šiame šimtmetyje. Išskirčiau 2002 m., žyminčius ribą tarp senovinio sukirpimo ir šiuolaikinės, efektyvios bendrovės. Reikšmingi buvo ir pernykščiai metai, kuomet atidarėme visiškai naują kepyklą Vilniuje, kuri su savo moderniomis technologijomis kilstelėjo „Vilniaus duoną“ į pasaulinio masto industrijos žaidėjų lygą. Ir, be abejo, šie jubiliejiniai metai, verčiantys naują kompanijos istorijos puslapį.

Kaip senų laikų, toli nuo vakarietiškų metodų ir vertybių gyvavusi įmonė transformavosi į modernią, konkurencingą, efektyviai dirbančią bendrovę?

2002 m. „Vilniaus duoną“ įsigijęs suomių koncernas VAASAN perėmė anų laikų palikimą: įmonę su primityviais procesais, daug rankų darbo, milžinišku automobilių ūkiu ir 1500 darbuotojų. Šiandien kompanijoje dirba kiek daugiau nei 400 žmonių, o duonos kepame ne mažiau nei tuomet. Tai iškalbingas tuo laiku vykusių procesų liudijimas: buvo išgryninta pagrindinė veiklą, kad galėtume susitelkti į tai, ką gebame geriausiai – kepti duoną.

Pradėję keistis ir toliau ėjome šiuolaikiško, efektyvaus duonos kepimo link, restruktūrizavome kepyklas. Atnaujinta Panevėžio kepykla dabar yra ruginių gaminių bazė, o vietoje sostinės centre buvusių keturių kepyklų Vilniaus pakraštyje pastatyta nauja, kurioje kvietiniai duonos gaminiai kepami ne tik Lietuvai ir Baltijos šalims, bet ir Švedijai, Danijai, Suomijai. Didžiulį postūmį „Vilniaus duonai“ davė ir įsiliejimas į vieną didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje – „Lantmännen“. Mums pasisekė, kad turime tokius šeimininkus: sutampa mūsų vertybės, kasdienis darbas kokybės labui. Tai šimtametes tradicijas ir ilgai puoselėtus veiklos procesus turintis švediškas žemės ūkio kooperatyvas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Sinergija yra: jie žino, kaip auginti, o mes išmanome, kaip kepti.

Kaip bėgant laikui keitėsi „Vilniaus duonos“ gaminiai, jų receptūra – koks čia naujovių ir tradicijų balansas?

Receptų iš XIX amžiaus tikrai nėra – tais sunkiais laikais duona buvo skirta pasisotinti, apie skonį niekas nekalbėjo. Tačiau turime autentiškų duonos gaminių, kurių receptūroms – 50 ar 60 metų. Pavyzdžiui, duona „Rugelis“ ar „Vilniaus“ yra praktiškai tokia, kokia buvo tik pradėjus ją kepti, ir iki šiol daugybė žmonių be jos neįsivaizduoja savo dienos.

Kiti receptai – padiktuoti šiandieninių realijų, pavyzdžiui, gaminiai vien iš ruginių miltų, bemieliai. Atidžiai stebime, kurlink eina vartotojas, kaip skiriasi kartų pomėgiai. Jaunimas renkasi bandeles, batonus, o anksčiau balta duona būdavo išskirtinai šventinis maistas. Taip atsirado sumuštinių duonos, skrudinimo duonos – produktai jaunam, skubančiam, greit užkąsti norinčiam žmogui. Kasmet į rinką išleidžiame 10-15 naujų gaminių, džiaugiamės, jeigu prigyja bent vienas ar du. Lietuvis labai prisirišęs prie savo duonos ir ją keičia retai, todėl neišvengiamai turime stebėti naujų vartotojų poreikius. Iš viso šiandien kepame daugiau kaip 80 pavadinimų gaminius.

Kuris iš jų populiariausias?

Jau ne vienerius metus geriausiai parduodamas produktas, akivaizdžiai lenkiantis kitus – „Sostinės batonas“. Jį rasite praktiškai bet kurioje parduotuvėje visoje Lietuvoje. Tačiau pastaraisiais metais stebime aiškų ruginės duonos atgimimą: jos pardavimai auga dviženkliais skaičiais, o tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, šių metų pavasarį ruginė duona populiarumu pirmą kartą nurungė kvietinę. Tai istorinis lūžis, reikšmingas pokytis, susijęs su visame pasaulyje stiprėjančia sveikatingumo, ekologijos, pilnavertės mitybos tendencija. Jeigu žvelgtume į „Vilniaus duonos“ eksportuojamus produktus, žinoma, kol kas paklausiausia kvietinė duona, o ruginę vežame į šalis, kur gyvena daug lietuvių ir Rytų europiečių. Tačiau aiškiai matome ir kitą tendenciją – lietuviška ruginė duona vis dažniau atranda savo vietą ir ant užsienio šalių vartotojų stalo. Stengiamės populiarinti ruginę duoną pasaulyje, pasakoti apie jos išskirtinumą, nes labai tikime jos ateitimi. Duona visais laikais buvo mitybos pamatas: tai vienas iš naudingiausių, daugybę mineralų, vitaminų ir maisto medžiagų turinčių kasdienių produktų.

Retai kada susimąstome, kad tokio, atrodytų, kasdienio produkto kelias iki parduotuvių lentynos yra ne toks jau paprastas. Kaip gimsta duona?

Tam, kad žmonės kasdien turėtų šviežios duonos, dirbame be sustojimo 24 valandas, 365 dienas per metus. Kepame Naujųjų metų naktį, per Kalėdas, Velykas, visas kitas šventes – tai nepertraukiamas procesas. Kaip dirba „Vilniaus duona“? Iki trečios valandos popiet surinkę užsakymus iš visos Lietuvos skaičiuojame, kiek, ko ir kur reikės iškepti. Tada maišoma tešla ir kepama duona, naktį ji jau būna paruošta, supakuota ir ryte išvažiuoja į prekybos taškus visoje Lietuvoje. Ir taip kasdien, nepertraukiamai, be išeiginių ir šventinių dienų – net įmonės organizuojamose šventėse niekada nebūna visų iki vieno darbuotojų, nes kažkam juk reikia kepti.

Ir nė sykio nesate sustabdę gamybos?

Žinoma, gali pasitaikyti įvairiausių neprognozuojamų dalykų, stichinių nelaimių, bet man sunku net įsivaizduoti situaciją, kad kurią nors dieną neišvežtume duonos – pirkėjai labai greitai tą pastebėtų. Turime ne tik planą B, bet ir planą C, ir D, o šiandieniniai mūsų pajėgumai leidžia visai kritiniu atveju kompensuoti sustojusią gamybą grupės įmonėse už Lietuvos ribų. Bet, tikiuosi, to niekada neprireiks.

Kuo šiandien gyvena „Vilniaus duona“?

Šiuos metus įvardinčiau kaip dar vieną lūžio tašką kompanijos istorijoje. Mes, kaip seniausias kepėjas Lietuvoje, imamės iniciatyvos „Lietuvoje užauginta duona“. Nedaug kas žino, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje auginamų rugių pasėlių kiekis sumažėjo tris kartus ir tai turėjo įtakos visiems duonos kepėjams Lietuvoje. 2007 metais rugiais apsėta 73 tūkst. hektarų, o 2017 m. - 25 tūkst. hektarų. Tačiau lietuviai ruginės duonos valgo vis daugiau. Todėl priklausomai nuo derliaus, kai kuriais metais kone trečdalis duonos gamybai reikalingų miltų būna pagaminti iš importinių grūdų. Jeigu nieko nedarysime, situacija tik blogės.

Mes norime išsaugoti lietuviškas rugių auginimo tradicijas, skatinti tradicinių veislių atkūrimą. Negalime leisti, kad rugius Lietuvoje ištiktų linų likimas. Todėl nuo šių metų rugsėjo ruginę duoną kepsime tik išimtinai iš lietuviškų grūdų sumaltų miltų. Tam, kad jų nepritrūktume, pasirašome sutartį su bendrove „Malsena“, kuri iš atrinktų ūkininkų supirks būtent mums augintus grūdus. Tikime, kad tai įvertins ir vartotojai, kuriems pasiūlysime specialiu iniciatyvos ženklu pažymėtus, nacionalinį pasididžiavimą skatinančius ruginius gaminius.

Taigi 2017 m. žymės kiek kitokios, aiškų vertybinį stuburą susiformavusios „Vilniaus duonos“ pradžią. Esame įsitikinę, kad verslas pasmerktas žlugti, jeigu jame nėra prasmės, persmelkiančios visą veiklą. O mes turime ambicingų planų, norime skleisti ruginės duonos tradiciją pasaulyje ir gyvuoti dar šimtą metų.

FOTOGALERIJA "Vilniaus duona": iš kartos į kartą (7 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslo gelbėjimas ar tyčinis bankrotas – kartais tik interpretacijos reikalas Premium 1

Norėdami išgelbėti su sunkumais susidūrusią įmonę vadovai neretai pirmiausia stengiasi atsiskaityti su tais...

Baldų gamintojus kelia pačių kurti produktai Premium

AB „Kauno baldai“, minkštųjų baldų gamintoja, jau keleri metai didina pardavimus, didesnių jų tikimasi ir...

Pramonė
06:00
„CEBIT 2018“ transformuojasi į technologijų festivalį, įdomų kiekvienam Rėmėjo turinys

Viena didžiausių technologijų ir skaitmenizacijos parodų pasaulyje „CEBIT“ keičia ne tik konferencijos laiką,...

Pramonė
06:00
Lietuvos gynybos pramonės įmonės Vašingtone tikisi naujų sandorių

Antradienį Vašingtone vyksiančiame Baltijos šalių ir JAV verslo forume dalyvaus dvi dešimtys Lietuvos įmonių,...

Pramonė
2018.04.03
Euro zonos gamybos sektoriaus apsukos kovą lėtėjo

Euro zonos gamybos sektoriaus apsukos kovą, trečią mėnesį iš eilės, toliau lėtėjo. Regione kiek išsikvėpus...

Pramonė
2018.04.03
„MG Baltic“ supirkinės „Gubernijos“ akcijas

Koncernui „MG Baltic“ priklausanti įmonė „MV Group production“ ketina teikti privalomą siūlymą įsigyti...

Rinkos
2018.04.03
Gimsta dar vienas Kinijos milžinas: ketinama sujungti dvi didžiausias laivų statyklas

Kinijos vyriausybė ruošia planą, pagal kurį dvi dabartinės didžiausios šalies laivų statyklos bus sujungtos...

Pramonė
2018.04.03
Perkantiems elektrinį dviratį suomiams – 400 Eur subsidija

Suomijos transporto ministerija kiekvienam elektrinio dviračio pirkėjui žada kompensuoti po 400 Eur. Panašias...

Transportas
2018.04.02
Gamina tai, ką Lietuvoje parduoti uždrausta

Vilniaus optinių prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gamina skaitmeninius naktinio matymo...

Pramonė
2018.04.02
Estija nedalyvaus „Expo 2020“ – verslas nemato prasmės 3

Estija, skirtingai nei Lietuva, neprisistatys pasaulinėje parodoje „Expo 2020“, kuri po dvejų metų vyks...

Verslo aplinka
2018.04.01
Karkasinius namus Šveicarijoje surenka robotai

Grupė Šveicarijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos inžinierių sukūrė schemą, pagal kurią savarankiškai...

Pramonė
2018.04.01
Pas partnerius į Vilnių iš Kauno keliavo per Graikiją 1

Kuo naujesnė idėja, tuo sunkiau gali rasti būdų jai įgyvendinti, taip pat – atrasti ir tinkamų partnerių. Vis...

Pramonė
2018.04.01
Ar tikrai verslas valdžiai priešas? 3

Jei pavyktų perkrauti valdžios ir verslo santykius ir atversti juose naują puslapį, išloštų visi, o...

Pramonė
2018.03.31
„Utenos trikotažas“ dividendų nemokės 1

AB „Utenos trikotažas“ valdyba nusprendė neskirti lėšų dividendų už 2017 m. akcininkams išmokėjimui dėl...

Rinkos
2018.03.30
Verslo pirkimų Kinijoje ypatumai Premium 1

Kinija yra niuansų ir beprotiško verslumo šalis, kurioje „gamykla“ gali atsirasti per vieną dieną, o...

Technologijos
2018.03.30
Į Lietuvą – dvigubai galingesnis TUI srautas 5

Praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 528,3 mln. Eur ir,...

Verslo aplinka
2018.03.30
Kauno LEZ reikmėms išperka dar 143 ha Premium 10

Sparčiai investuotojais užsipildanti Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) iki šių metų pabaigos galės...

Pramonė
2018.03.30
„Aconitum“ savininkės R. Balanaškienės portretas: iš televizijos į farmaciją 6

„Kartais manęs paklausia, ar aš nebijau, juk galbūt atskleidžiu komercines paslaptis. Tuomet sakau – nebijau,...

Laisvalaikis
2018.03.30
„Hellos“ viceprezidentas apie savivaldžių automobilių ateitį: ji ateis net po mirtinų incidentų Premium 4

Martinas Meggle, Lietuvoje investuojančios „Hellos“ viceprezidentas, atsakingas už elektronikos inžinerijos...

Transportas
2018.03.30
Viešieji pirkimai užsienyje: kas padeda laimėti  Premium

Lietuvos įmonės dalyvauti užsienio viešųjų pirkimų konkursuose nesiveržia – joms paprasčiau ir pigiau teikti...

Verslo aplinka
2018.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau