„Vičiūnų“ kelias: nuo maisto importo „Žigulių“ bagažinėje iki Europos žuvies pramonės grando

Publikuota: 2017-06-13
„Vičiūnų“ įmonių grupės fabrikai Plungėje.
„Vičiūnų“ įmonių grupės fabrikai Plungėje.

Viena didžiausių Europoje žuvies ir surimi produktų gamintoja „Vičiūnų grupė“ nuo veiklos pradžios skaičiuoja 25-erius metus. Šiandien 7.500 darbuotojų įmonė produkciją tiekia į 60 šalių, jos pardavimais rūpinasi 17 Europoje veikiančių platinimo kompanijų. Su Šarūnu Matijošaičiu, kuris prieš dvejus metus perėmė „Vičiūnų grupės“ valdymą, kalbamės apie įmonės veiklos pradžią, plėtros vingius, kokių verslo pamokų išmoko bei kaip japoniškas produktas surimi surado nišą mūsų šalyje ir užsienyje.

– Nuo ko prasidėjo „Vičiūnų“ veikla?

– Įmonės veikla prieš 25-erius metus prasidėjo nuo maisto produktų importo į Lietuvą ir prekybos. Tuomet iš fabriko Estijoje prekes veždavo lengvojo automobilio bagažinėje. Pradėję prekiauti maisto produktais, natūralu, lankėmės pas produkcijos gamintojus, pradėjome patys gilintis į technologijas. Vienas dalykas – tik platinti produkciją, visai kitas lygis – ją patiems ir gaminti. Taip žengėme į gamybą. Pirmiausia įsigijome fabriką Estijoje, tada papildomai reikėjo kitų paslaugų – transporto, sandėliavimo, našesnės gamybos ir platesnio pardavimų tinklo. Iš to palaipsniui atsirado „Vičiūnų grupės“ įmonės, o pirmoji – mūsų surimi gamykla 1994 m. atidaryta Plungėje, ji ir tebėra visos grupės gamybos stuburas. Vėliau naujos įmonės radosi kasmet, tai mano tėčio ir partnerių nuopelnai.

nuotrauka::1 left nocrop

– Kodėl bendrovė nusprendė prekiauti, o po to ir gaminti būtent surimi produktus, kurie Lietuvoje prieš keliasdešimt metų nebuvo žinomi?

– Surimi – Azijos šalyse gimęs sveikas produktas, kurį sudaro du pagrindiniai ingredientai: žuvies ir kiaušinio baltymas. Japonijoje, kuri garsėja sveika mityba ir ilgaamžiais, šis produktas vartojamas šimtmečius. Lietuvoje surimi taip pat išpopuliarėjo, nes tokiam produktui nebuvo konkurencijos.

Tiesa, reikia pripažinti, kad įvedant į rinką nematytus maisto produktus reikia šviesti pirkėjus, informuoti apie produktus, jų gamybą, sudėtį, naudą organizmui. Pavyzdžiui, Vokietijoje, remiantis klaidinga informacija, plito gandas, kad surimi ar žuvies piršteliai yra gaminami iš žuvų atliekų, nors sąžiningų gamintojų pagrindinis surimi ingredientas – žuvies mėsa. Daug bendravome su klientais ir partneriais, nuolat vykdėme kampanijas ir degustacijas, kad paneigtume šį klaidingą stereotipą. Rezultatas – per 6 metus 10 kartų išaugę surimi pardavimai ir mūsų dominavimas milžiniškoje Vokietijos rinkoje.

– Kodėl atsirado poreikis turėti savo gaminių platinimo įmones?

– Augant gaminamos produkcijos kiekiams, natūraliai atsirado poreikis plėstis į kitas šalis, dabar eksportuojame daugiau kaip 98% gaminių. Taip išaugus, savo produkcijai pristatyti laiku ir tiksliai pagal grafikus įkūrėme platinimo bei prekybos bendroves, t. y. kontroliuojame visą verslo grandinę – nuo gamybos iki pristatymo galutiniam klientui. Taip galime skrupulingai suplanuoti ir transporto kaštus, ir pristatymo terminus, o svarbiausia – garantuoti kokybę.

Kai per metus pagamini daugiau kaip 150.000 t 3.000 pavadinimų maisto produktų ir juos partneriams privalai pristatyti tiksliai pagal grafiką bei atsiranda įpareigojimai didžiausiems prekybos tinklams, – privalai užsitikrinti sklandų veiklos procesą, turėti tinkamą struktūrą. Samdomos logistikos įmonės ne visada laiku pristatydavo prekes. Turint verslo procesus savo rankose paprasčiau sukontroliuoti veiklą, esi lankstesnis. Taip pat svarbu, kad įmonės transporto užimtumas, išvežiojant mūsų produkciją po Europos šalis, yra apie 95 ar net 100%.

Tiesa, užsienyje samdome ir distribucijos partnerius. Tačiau tose šalyse, kur partnerių teikiamos paslaugos netenkina, įkuriame savo įmones.

– Kokie kriterijai lemia pasirenkant eksporto šalį ar valstybę, kurioje nusprendžiate atidaryti įmonę?

– Kiekviena šalis yra unikali. Vienoj gyventojai nevalgo mėsos, kitoj – mažiau žuvies. Kadangi turime platų produktų asortimentą, ieškome, ką konkrečioje šalyje galime parduoti. Priklausomai nuo siekių sprendžiame, ar kurti gamybos bei platinimo įmonę. Baltijos šalyse, Rusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Austrijoje natūraliai pradėjome verslą, t. y. iš plėtros paskatų, o kitos rinkos atsirado užmezgus ryšius su partneriais, pavyzdžiui, parodose. Įmonėje neturime atskiro padalinio, kuris tirtų rinkas. Už šią veiklą atsakingi regionų vadovai.

Galima išskirti glaudų mūsų pardavėjų, dirbančių skirtingose šalyse, ir fabrikų bendradarbiavimą. Vietoje esantys pardavėjai greitai gali perduoti informaciją apie užsakymą, o fabrikai turi lanksčias gamybos galimybes. Todėl dažnai įgyjame pranašumą ten, kur kiti dideli tiekėjai tiesiog nespėja sureaguoti į klientų operatyvius pageidavimus ir negali užtikrinti staigaus pageidaujamos produkcijos pristatymo.

Eksportuojame į 60 pasaulio šalių. Gaminame produktus didiesiems prekybos tinklams ir su jų prekių ženklais. Užsienyje prekybos centre pamačius krabų lazdeles su to prekybos tinklo ženklu didelė tikimybė, kad tai – „Vičiūnų grupės“ fabriko produkcija. Tarptautiniai prekybos tinklai, kuriems tiekiame šią produkciją, audituoja „Vičiūnų“ fabrikus, dažnai – be perspėjimo. Kokybės kartelė ten – palubėse, tokia privalo būti ir mūsų produkcija.

Beje, gaminame ir judaizmo religijos kanonus atitinkančius košerinius produktus, turime ir Halal sertifikatą, pagal kurį gaminame islamo religijos reikalavimus atitinkančius maisto produktus – savo gaminius galime tiekti viso pasaulio rinkoms.

Vis dėlto strateginis ilgalaikis tikslas – stiprinti „Viči“ prekės ženklo pozicijas visame pasaulyje. To paskutiniais metais kryptingai ir siekiame.

– Kodėl esate labiau linkę gaminti su savo prekės ženklu?

– Kadangi „Viči“ – tai mūsų vizitinė kortelė, tarsi savotiškas kokybės garantas tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Tačiau niekada neturėjome plano likti tik su savo prekės ženklu. Tai irgi susiję su verslo rizikos diversifikacija. Visada racionalu gaminti ir kažkam, bet tik ne vienam klientui. Pavyzdžiui, kai kurie Lietuvos baldininkai dirba tik vienam klientui – IKEA, su kuriuo verslo susitarimas gali nutrūkti ir tada baldininkai liks be vienintelio pajamų šaltinio.

– Pastaraisiais metais grupės tiekiamų prekių krepšelis gerokai išsiplėtė. Ir ne tik nuosava produkcija. Kodėl?

– Skaičiuojant pasauliniu mastu, „Vičiūnų grupės“ asortimentas siekia kelis tūkstančius prekių. Prekiaujame ne tik žuvies produktais – surimi, šaldyta žuvimi, lašiša ir silke, – bet ir mūsų pagamintais koldūnais, jūros gėrybėmis, duona, šaldytomis daržovėmis ar ledais. Lietuvoje ir užsienyje platiname pasaulinių kompanijų „Nestle“, „McCain“, „Hortex“, „Dujardin“ ir kitų produkciją (sūrius, bulves, ledus) – jie tinka prie „Vičiūnų“ prekių krepšelio. Be to, tai garantuoja mūsų platinimo bendrovių šimtaprocentinį apkrovimą.

– Per 25-erius metus įmonė ir jos produkcija įvertinta daugybe apdovanojimų? Kurie jums vertingiausi?

– Mūsų tikslas – nesusikoncentruoti ties vienu produktu, tad visą laiką ieškome inovacijų ir pateikiame pirkėjams naujų gaminių. Suprantama, „Viči“ ir kiti mūsų produktai yra pelnę šimtus apdovanojimų visame pasaulyje. Vis tik svarbiausias – Briuselyje skiriamas žuvies pasaulio Oskaras, kasmet čia vykstančioje didžiausioje pasaulyje industrijos parodoje „Seafood Expo Global“ prieš 15 m. Sveikiausio gaminio titulą pelnė snieginio krabo lazdelės. Vėliau jos susilaukė išskirtinio pripažinimo daugelyje rinkų.

O šiemet surimio užkandis „Jūros perlai“ Briuselyje laimėjo Patogiausio produkto kategorijoje. Esame vienintelė šalies įmonė, gavusi šį žinomiausią industrijos apdovanojimą – laikome tai dideliu įvertinimu Lietuvai.

Tokie įvertinimai, kartu su ilgamečiu įdirbiu, lemia, jog „Vičiūnų“ produkciją pripažįsta ir didieji pasaulio tinklai, kurie kviečia į konkursus ir įsileidžia į savo lentynas.

nuotrauka::2

– Be minėtų veiklų kompanija žinoma ir nekilnojamojo turto rinkoje...

– Taip, nekilnojamojo turto įsigijome tik įkūrę įmonę. Tačiau pradžioje jo nedaug turėjome ir nereikėjo skirti daug išteklių valdymui. Kai 1998 m. rinką ištiko Rusijos krizė, pajamos iš nekilnojamojo turto padėjo įmonei išlikti. Tuo metu turėjome kelis didžiulės vertės nekilnojamojo turto objektus – sklypą netoli Vilniaus centro, Kauno centre didelį pastatą, – kuriuos pardavėme, o gautos lėšos labai pagelbėjo įmonei išsilaikyti.

40 % produkcijos vežame į Rytų rinkas, tad atsirado poreikis ten turėti nekilnojamojo turto. Rusijos Kaliningrado srityje, Sovetske, pastatėme didžiulį surimi ir kitos produkcijos fabriką. Šiame fabrike ir gaminama produkcija visoms Rytų rinkoms.

– Ko išmoko įmonės išorinės ir vidinės krizės?

– Kiekvienas sukrėtimas užgrūdina ir paskatina veikti atsargiau, labiau apgalvotai ateityje. Po sukrėtimų įmonė pradeda strategiškai dėlioti savo veiksmus, išskirdama rizikas, investicines kryptis, produktų portfelio išskaidymą. Pavyzdžiui, valdome nekilnojamąjį turtą, kuris yra finansinės saugos rezervas. Pinigų bankuose nelaikome, nes patys matėme, kaip bankų griūties metu nukentėjo įmonės. Viską esame investavę į prekes, verslo plėtrą, nekilnojamąjį turtą.

– Ar įmonės tikslai skirtingose šalyse skiriasi?

– Tikslai visose rinkose yra panašūs – akcentuojame „Viči“ prekinio ženklo, kokybiškų produktų asortimento plėtrą. Siekiame toliau didinti įmonės žinomumą, kokybiško gamintojo reputaciją. Pradžioje reikėjo įrodinėti galimiems klientams, kad „Vičiūnai“ – patikimas tiekėjas. Prireikė nemažai laiko, bet dabar mumis visiškai pasitiki didieji partneriai ir Rytuose, ir Vakaruose. Tai leidžia lengviau siekti pagrindinio strateginio tikslo – didinti rinkos dalį Vakarų Europoje, Rusijoje, taip pat plėstis į tokias didelės perkamosios galios Azijos šalis kaip Japonija, JAE ar Honkongas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Axis Industries“ grupės apyvarta augo, bet pelnas smuko 14 kartų 5

Koncerno „Icor“ valdoma pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti „Axis Industries“ praėjusiais metais...

Pramonė
2018.07.02
Pramonininkai sinchronizacijos projektui pasiruošę

Lietuvos pramonininkai nėra labai patenkinti, kad tik jiems tenka mokėti už kai kuriuos strateginius...

Energetika
2018.07.02
Migracijos politika turkmėniškai: iki 40 m. uždrausta išvykti iš šalies 14

Turkmėnija išsprendė migracijos problemą, uždrausdama gyventojams, nesulaukusiems 40 metų, išvykti iš šalies.

Pramonė
2018.06.30
Kova dėl medienos aštrės – „Kronospan“ Rygoje investuoja 100 mln. Eur

Tarptautinei medienos perdirbimo milžinei priklausanti „Kronospan Riga“ Latvijoje į medžio drožlių ir medžio...

Pramonė
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 6

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

„Intersurgical“ užims visą „Smart“ parką, per kelis etapus sukurs 1.500 darbo vietų Premium 7

Visagino taryba kitą savaitę ne aukciono tvarka perduos maždaug 8 ha žemės sklypą „Smart“ parke regioninės...

Pramonė
2018.06.29
Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

Austrų „Pago“ prieš „Gubernijos“ „Pago Pago ginger beer“ 1

Tarptautinės „Eckes-Granini Group“ valdoma austrų sulčių gamintoja „Pago International Gesellschaf“...

Pramonė
2018.06.28
„Vilniaus baldų“ grynasis pelnas sumažėjo 32%

Baldų gamybos AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. finansinių metų devynių mėnesių pardavimo pajamos išaugo 7,8%,...

Pramonė
2018.06.27
Sabaliauskas: „Independence“ yra „boxeris“, bet už jį moka ne visi Premium 11

Verslininkai pasirengę mokėti už kovą su klimato kaita ir atsijungti nuo Maskvos valdomos elektros sistemos.

Energetika
2018.06.27
„BusinessEurope“: ES ekonomikos augimas pasiekė piką, po kurio ims lėtėti

Europos pramonės ir darbdavių organizacijas vienijančios verslo organizacijos „BusinessEurope” 2018 m.

Pramonė
2018.06.27
Kaip paveiktų Lietuvą visuotinis prekybos karas Premium

Jeigu prasidėjęs prekybos karas taptų visuotinis, pasaulio ekonomikos lauktų „užtemimas“, perspėja...

Verslo aplinka
2018.06.27
„Sicor Biotech“ konkurencija JAV apyvartą nusmukdė 21%, pelną – 61% Premium

Mažėjanti biotechnologinės farmacijos UAB „Sicor Biotech“ gaminamo produkto kaina ir įmonei nepalankus euro...

Pramonė
2018.06.27
Pirmąkart paskelbė „Chanel“ ataskaitą: apyvarta beveik 10 mlrd. USD

Per savo 108 metų istoriją mados namai „Chanel“ pirmąkart paskelbė metinę ataskaitą: per 2017 m. mados namų...

Pramonė
2018.06.26
Baltarusijoje – 615 lietuviško kapitalo įmonių 2

Baltarusijos statistikos tarnyba suskaičiavo užsienio investicijas šalyje: daugiausia įmonių įsteigta su...

Pramonė
2018.06.26
Šiaulių baldų gamintoja „Vilmers“ pirmoji pasaulyje išbando „Pramonė 4.0“ įrengimą Premium 2

Šiaulių minkštųjų baldų gamybos UAB „Vilmers“ pirmoji pasaulyje bando skaitmeninę baldinių audinių sukirpimo...

Pramonė
2018.06.26
Skelbiamas „Auditas pramonei LT“ kvietimas – galės pasinaudoti ir stambios įmonės 1

Skatindama įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą, Ūkio ministerija skelbia kvietimą pasinaudoti...

Pramonė
2018.06.25
Lietuvos įmonė pradeda klinikinius tyrimus kovai su vėžiu 2

Biotechnologijų UAB „Froceth“, vienintelė Lietuvoje turinti leidimą gaminti pažangios terapijos vaistinius...

Pramonė
2018.06.25
Lietuvos bankas prognozuoja toliau augsiant algas, perspėja dėl prekybos karų

Nors Lietuvos ūkio augimas lėtėja, darbo užmokestis toliau auga dėl darbo rinkoje išliekančios įtampos.

Verslo aplinka
2018.06.25
Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta pasiekė 1 mlrd. Eur

Klaipėdos LEZ praėjusiais metais fiksavo šuolį – pradėti 7 nauji investicijų bei plėtros projektai, LEZ...

Pramonė
2018.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau