Šalies gamybos sektorius – atgal į ateitį?

Publikuota: 2017-05-15
Antanas Sagatauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Antanas Sagatauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Analizuojant šalies gamybos sektoriaus rodiklius, į akis krenta dabartinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Gamyklų konvejeriai ir gamybos linijos paskutinį sykį tokia apimtimi buvo apkrauti kone prieš 10 metų, 2008-aisiais. Po krizės šiam lygiui atsigauti prireikė daugiau kaip trejų metų, vėliau panaudojimas augo kur kas nuosaikiau. Galiausiai – praėjusių metų pabaigoje jis pasiekė ir nežymiai viršijo ankstesnį rekordą.

Kitas gamybos sektoriui svarbus rodiklis – tai darbo sąnaudų indeksas. Apdirbamosios gamybos sektoriuje situacija šiuo atžvilgiu po krizės ilgą laiką buvo palankesnė nei kituose sektoriuose. Vis dėlto praėjusių metų viduryje gamybininkų darbo sąnaudų augimas prisivijo šalies vidurkį, kuris šiuo metu jau viršija 2008-ųjų rodiklius.

Nesunku prognozuoti, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir besitęsiančios demografinės problemos toliau skatins vidutinio užmokesčio augimą šalyje. Tai — gera žinia dirbantiesiems, tačiau įmonėms tai turėtų skambėti kaip įspėjimas. Kaip rodo dešimtmečio senumo patirtis, pradėjus smarkiai didėti atlyginimams ir iki minimalios ribos sumažėjus darbo jėgos pasiūlai, darbo sąnaudų kreivė gamybos sektoriuje gali šauti į viršų.

Pastaruosius ketvertą metų gamybininkų pajamos iš produkcijos eksporto išlieka stabilios. Todėl vargu ar eksporto apimtis dar įmanoma padidinti pakėlus gaminamos produkcijos kainą. Mūsų šalies gamintojai konkuruoja ne vien tarpusavyje, bet ir su kitais Europos bei pasaulio gamintojais, iš kurių ne visi susiduria su brangstančiomis darbo sąnaudomis. Be to, daugelis Vakarų šalių įmonių gali pasigirti ir didesniu efektyvumu, kurį lemia modernesni ir labiau automatizuoti gamybos procesai.

Norint pasiekti proveržį eksporto srityje, Lietuvos verslui šiuo metu trūksta bent dviejų dalykų – didesnių gamybinių pajėgumų ir tokių produkcijos kainų, kuriomis jie galėtų konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tad šalies įmonėms vertėtų ieškoti vidinių resursų savo produkcijos patrauklumui didinti investuojant į automatizuotus procesus ir efektyvesnę gamybą.

Čia galima kalbėti dar apie vieną rodiklį, kuris labai skiriasi nuo situacijos prieš dešimtmetį – tai įmonių įsiskolinimo lygis. Gamybos įmonių įsiskolinimas yra smarkiai sumažėjęs, o pinigų rezervai priešingai – išaugę. Tai rodo gerą finansinę šalies įmonių sveikatą, be to, sąlygos verslo plėtros finansavimui skolintomis lėšomis taip pat yra palankios.

Kaip gamybos sektoriaus pavyzdį, kuriam investicijos turėtų didžiausią poveikį, galima paminėti su grūdų perdirbimu susijusias pramonės šakas. Šiuo metu Lietuva eksportuoja du trečdalius visų šalyje užauginamų grūdų, nors ES valstybės vidutiniškai eksportuoja tik apie dešimtadalį viso grūdų kiekio. Turime lengvai prieinamos žaliavos, kurios mūsų maisto pramonė, pašarų gamybos įmonės ir grūdų į specializuotus produktus perdirbėjai pilnai neišnaudoja. Investicijos į šiuos sektorius padėtų sukurti daugiau pridėtinės vertės šalies viduje.

Viena iš priežasčių, kodėl įmonės delsia investuoti į gamybos atnaujinimą ir modernizavimą – įmonės vis dar stengiasi maksimaliai išnaudoti turimus gamybos pajėgumus. Vis dėlto investicijų atidėliojimo laikas eina į pabaigą ir vis daugiau gamybos įmonių turės rinktis – ar investuoti į plėtrą ir produktyvumą, ar užleisti eksporto rinkas pajėgesniems žaidėjams.

Komentaro autorius — Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
10 UAB „Dominari Sofa“ 1.139,2% Panevėžio
13 UAB „LiTak-Tak“ 1.042,4% Vilniaus
16 UAB „Vėjų spektras“ 989,3% Klaipėdos
20 UAB „Vilniaus pakuotė“ 883,9% Vilniaus
25 UAB „Litenergoservis“ 788,0% Vilniaus

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Norvelita, UAB159.36511.101832
Baltic Agro, UAB156.4153.013109
SICOR Biotech, UAB191.791101.975219
Orion Global pet, UAB186.215-4.667119
Neo group, UAB362.04016.458166
Limedika, UAB152.4612.480221
Achema, AB562.58373.4461.164
Lifosa, AB412.68772.583956
ORLEN Lietuva, AB3.729.628199.4341.331
SBA baldų kompanija, UAB318.8536.89159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB49.3162.19840
Vilniaus energija, UAB170.7463.095869
INTER RAO Lietuva, AB157.51018.81527
Kauno energija, AB60.7335.184495
Enerty, UAB46.8841.4338
Elektrum Lietuva, UAB80.59055421
Energijos tiekimas, UAB72.2902.40615
Litgrid, AB83.4804.172235
Lietuvos energijos gamyba, AB203.0973.889428
Lietuvos dujų tiekimas, UAB226.927-36.93297
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau