8 mln. Eur vertės „Klaipėdos baldų“ atsinaujinimas: fabrike dūzgia nauja širdis

Publikuota: 2017-05-04

Koncerno SBA valdoma AB „Klaipėdos baldai“ užbaigė 1,5 metų trukusias 8 mln. Eur investicijas į gamybos pajėgumų modernizavimą ir plėtrą. Įgyvendinta technologinė plėtra uostamiesčio baldų fabriko gamybos apimtis leis didinti iki 30%.

Vidas Mišeikis, „Klaipėdos baldų“ generalinis direktorius, sako, jog pilnai naujus gamybinius pajėgumus išnaudoti tikimasi 2018 m. Skaičiuojama, kad maksimaliai išnaudojant gamybinį pajėgumą per metus būtų galima pagaminti produkcijos už 90 mln. Eur. Pernai „Klaipėdos baldų” apyvarta siekė 68 mln. Eur ir buvo 16% didesnė nei 2015 m. Per pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovės pardavimai išaugo 3% ir siekė 17 mln. Eur.

Anot p. Mšeikio, tiek praėjusių metų, tiek šio ketvirčio rezultatai viršijo visus lūkesčius, nes šiuo laikotarpiu fabrike buvo įgyvendinamas esminis technologijų atnaujinimas ir plečiami gamybos pajėgumai.

„Įgyvendinti suplanuotas investicijas nestabdant gamybos buvo didžiulis iššūkis, tačiau, kaip rodo ir rezultatai, mes jį puikiai įveikėme. Pavyko iš esmės atsinaujinti ne tik nestabdant gamybos, bet net ir palaipsniui didinant jos apimtis“, – pažymi „Klaipėdos baldų“ vadovas.

Trečdaliu padidino gamybos pajėgumus

Šiuo metu apie 90% „Klaipėdos baldų” produkcijos sudaro Švedijos koncernui IKEA gaminamos komodos. Likusią dalį – taip pat šiam koncernui gaminamos lentynos bei kitiems pirkėjams tiekiamos įvairios komplektuojamosios detalės.

Jei iki šiol per metus Klaipėdos fabrike buvo pagaminama apie 2,5 mln. vnt. komodų, tai po atliktų investicijų į gamybos pajėgumų plėtrą, jų bus galima gaminti daugiau nei 3 mln. vnt.

Anot p. Mišeikio, baigtas įgyvendinti 8 mln. Eur fabriko atnaujinimo projektas yra viena ženkliausių investicijų į gamybos plėtrą per pastarąjį dešimtmetį.

„Iki šiol investicijos paprastai būdavo skiriamos efektyvumui, našumui didinti, tačiau į bendrų gamybos apimčių didinimą investuota nebuvo labai seniai. Stebėdami rinkoje vykstančius pokyčius pamatėme, kad norėdami išlikti konkurencingi privalome didinti ne tik efektyvumą, bet ir gamybos apimtis, ką ir apsispręsta daryti dar 2015 m. pabaigoje“, – nurodo jis.

Asortimentas padvigubėjo

22.000 kv. m ploto „Klaipėdos baldų“ fabrikas veikia Klaipėdos miesto pašonėje, todėl teko rasti sprendimus, kaip trečdaliu padidinti gamybos apimtis neplečiant pačios gamyklos ploto.

„Tai buvo nemenkas iššūkis, kurį įgyvendinti pavyko investicijas nukreipus į pažangesnes, greitesnes technologijas, procesų automatizavimą ir technologinių gamybos srautų optimizavimą“, – sako p. Mišeikis.

nuotrauka::1nocropleft

1,5 metų trukęs atsinaujinimo projektas buvo įgyvendinamas dviem etapais. Pirmojo metu fabrike įdiegta nauja technologija, leidusi „Klaipėdos baldams“ įžengti į dažytų gaminių rinką.

Jei anksčiau uostamiesčio fabrike buvo gaminami tik natūraliu lukštu faneruoti baldai, tai investavus į naują dažymo technologinę liniją pernai čia pradėta ir dažytų baldų gamyba.

Ponas Mišeikis skaičiuoja, jog įsisavinus naują technologiją gaminamos produkcijos asortimentas padidintas daugiau nei du kartus – nuo 28 gaminių iki 60-ies. Šiuo metu dažyti gaminiai sudaro apie 30% „Klaipėdos baldų” produkcijos.

Fabriko širdis – nauja kalibravimo linija

Antrasis investicinis etapas apėmė technologijų linijų pritaikymą didesnėms gamybos apimtims ir naujos įrangos diegimą. Didžiausios investicijos buvo nukreiptos į fabriko širdies – kalibravimo linijos – atnaujinimą. „Klaipėdos baldų“ gamykloje iš viso veikia trys kalibravimo linijos, iš kurių dvi liko senosios, o į trečioji pakeista visiškai nauja. Į jos įrengimą investuota daugiau nei 3,5 mln.Eur.

Ponas Mišeikis pasakoja, jog prie kalibravimo linijos įrengimo fabrike prisidėjo septyni skirtingi įrangos gamintojai iš įvairių Europos šalių: „Sprendimai, kuriuos įdiegėme šioje linijoje yra unikalūs pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, norint išvystyti reikiamą greitį ir tikslumą linijoje esantys mazgai nenaudoja jokio variklio, cilindro ar kito įprasto mechanizmo – judesiui suteikti pasitelkta magnetinio lauko jėga.“

Pašnekovas sako, jog naujoji linija – naujovė baldų pramonėje, o uostamiesčio gamykla ją įsidiegė viena pirmųjų pasaulyje.

„Įprastai kalibravimo linijos greitis yra 20-25 ciklai per minutę, mūsų linijos greitis yra dvigubai greitesnis – 40-45 ciklai per minutę“, – nurodo p. Mišeikis.

Siekia išlaikyti balansą

Šiuo metu „Klaipėdos baldų“ fabrike baigiami lakavimo linijų automatizacijos derinimo ir paleidimo darbai. Juos užbaigus, visas įmonės gaminamas detales į liniją tiek ir nuo jos nuims robotai. Skaičiuojama, kad pilnai automatizavus šį procesą bendras lakavimo linijų produktyvumas padidės trečdaliu.

Ponas Mišeikis sako, kad atnaujinant fabriką automatizuota nemažai gamybos operacijų, tačiau pažymi, jog ateities siekis nėra tapti pilnai automatizuota gamykla.

„Žmonės buvo, yra ir bus svarbūs. Pasaulyje yra gamyklų, kurios gamina panašų produktą, ir yra ženkliai automatizuotos, dirba su keturis kartus mažesniu žmonių kiekiu nei mes, tačiau paskutiniu metu matome, jog jos praranda konkurencingumą. Visų pirma dėl nesugebėjimo kontroliuoti gaminių kokybės, nes šiuo metu rinkoje dar nėra patikimų automatinių kokybės sistemų. Antras dalykas – lankstumas. Jei klientas pageidauja bent minimaliai keisti produktą, kai visa gamyba automatizuota, tai padaryti labai brangu ir imlu laikui. Dėl šių priežasčių mes siekiame išlaikyti balansą“, – teigia pašnekovas.

infogr.am::ab_klaipedos_baldai_apyvarta

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Garsioji muzikos instrumentų gamykla neatlaikė kinų konkurencijos

„Henri Selmer Paris“, Prancūzijos kompanija, gaminanti bene žinomiausius pasaulyje saksofonus ir kitus...

Pramonė
2018.01.21
Vaistų pramonę kamuoja aštri konkurencija ir žemos kainos Premium

Lietuvos vaistų pramonė turi potencialą augti, jeigu vienos didžiausių jos įmonių –„Sicor Biotech“ –...

Pramonė
2018.01.20
Pergalė tarptautiniame arbitraže – misija įmanoma Premium

Tarptautinis investicinis arbitražas Vašingtone nusprendė, kad Latvijos Respublika lietuvių bendrovei „E...

Verslo aplinka
2018.01.19
Įšalo „greiti pinigai“, skirti investiciniam projektui Premium

Net 34 savivaldybės laukia nuo 2018 m. pažadėtų skirti ES lėšų verslo infrastruktūrai pagerinti, tačiau jas...

Pramonė
2018.01.19
IKEA apsipirko Lietuvoje po tiekėjų investicijų Premium 7

Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė IKEA per pastaruosius 12 mėnesių valdomus miško plotus padidino...

Rinkos
2018.01.19
Kartono kainų šuolis brangina pakuotę

Pasaulinė įvairios pakuotės bei pramoninių produktų gamintoja „Sanoco“ pranešė nuo vasario 20 dienos...

Pramonė
2018.01.19
Šiaulių miestas – beveik laisvoji ekonominė zona Premium 8

Šiauliai pirmieji Lietuvoje taikys mokesčių lengvatas mieste investuojančiam verslui. Šiaulių LEZ...

Pramonė
2018.01.18
„Coca-Cola“: apie naują prekės ženklą, besikeičiantį vartojimą, sėkmės receptą Premium

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „The Coca-Cola Company“ 2018 m. pradeda su naujo prekės ženklo – paruoštos arbatos...

Rinkodara
2018.01.18
Maisto pramonė laužia ledus į Japoniją Premium

Lietuvos maisto eksportuotojams praėjusiais metais pagaliau pavyko pralaužti ledus į Japoniją.

Agroverslas
2018.01.18
„Freda“ Kauno LEZ stato fabriką: 240 naujų darbuotojų, 42 mln. Eur investicijų 5

SEB bankas ir Kauno baldų gamintoja AB „Freda“ susitarė dėl 26,9 mln. Eur paskolos, kuri skirta bendrovės...

Pramonė
2018.01.18
GE vadovybė brandina konglomerato išskaidymo planą Premium

Didžiausias JAV inžinerijos konglomeratas GE grįžo prie minties apie kompanijos išskaidymą. Idėją parduoti...

Pramonė
2018.01.17
„Vičiūnai-Rus“ žemę iš valstybės perėmė Sovietsko miestas 7

Sovietsko (Tilžės) valdžiai pavyko iš centrinės Rusijos institucijos prisiteisti žemės sklypus, ant kurių...

Pramonė
2018.01.17
Atsarginiai variantai – visad po ranka 4

Lietuvos įmonės, keletą pastarųjų metų aktyviai šturmavusios Švedijos rinką, rizikuoja susidurti su...

Pramonė
2018.01.17
Svyruojanti Švedijos krona: vieniems užsakymai, kitiems nuostoliai Premium

Švedijos rinka masina vis daugiau Lietuvos įmonių – per pastaruosius 5 metus eksporto vertė į šią šalį...

Pramonė
2018.01.17
„Grigeo“ vadovas apie krizę: ant to paties grėblio neužlipsime, bet ant grėbliuko - tikrai Premium

Pakilimai ir nuosmukiai yra neatsiejama verslo dalis. Nors krizės ne juokais sudrumsčia stabilią kasdienybę,...

Vadyba
2018.01.17
„Arvi“ tęsia investicijas Baltarusijoje 3

Dar nebaigusi vieno investicinio projekto Baltarusijos Lydos rajone, trąšų, pašarų, cukraus ir kalakutienos...

Pramonė
2018.01.16
Yra poreikis – naudokis proga 3

Ketvirtajai pramonės revoliucijai vis garsiau beldžiantis į gamybininkų duris, šie aktyviau imasi ieškoti...

Pramonė
2018.01.16
Gamybininkai atranda nišą: kuria automatizavimo sprendimus Premium 4

Lietuvos gamybininkai patys imasi kurti automatizavimo sprendimus – dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos...

Pramonė
2018.01.16
Siekia pažaboti emigraciją, bet kelia minimalius investicijų pritraukimo reikalavimus Premium 3

Artėjant savivaldos rinkimams, kilnūs tikslai blėsta net popieriuje, mat nuspręsta regionus matuoti pagal...

Pramonė
2018.01.16
Lenkija investuoja į atliekų perdirbimą Lietuvoje 2

Lenkijos turto valdymo bendrovė PFR TFI S.A., valdoma Lenkijos valstybinio plėtros fondo PFR (lenk. Polski...

Rinkos
2018.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau