Po šv. Velykų – džiazo atlaidai Birštone

Publikuota: 2016-03-19
Liudas Mockūnas, vadinamas vienu įdomiausių šalies džiazo atlikėjų, ko gero, yra dažniausiai Birštono festivalio scenoje grojantis muzikantas. 
Kazio Lazausko/Birštono džiazo festivalio nuotr.
Liudas Mockūnas, vadinamas vienu įdomiausių šalies džiazo atlikėjų, ko gero, yra dažniausiai Birštono festivalio scenoje grojantis muzikantas. Kazio Lazausko/Birštono džiazo festivalio nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Balandžio 1–3 d. vyks 19-asis Birštono džiazo festivalis, pradėtas rengti prieš 36 metus. „Kai prieš festivalį iškabini 200 archyvinių fotografijų, pamatai, kaip laikas bėga: matai bičiulį – liekną ir su plaukais, matai ant tėvų muzikantų kelių sėdinčius vaikus, kurie patys dabar groja šiame festivalyje“, – sako jo rengėjas Zigmas Vileikis, VŽ „Savaitgaliui“ pristatęs šių metų renginį.

Zigmas Vileikis, Birštono kultūros centro direktorius, Lietuvos džiazo federacijos narys, Kultūros centrų tarybos prie Kultūros ministerijos narys, kalbėdamas apie Birštono džiazo festivalį, kurį su šviesaus atminimo muzikologu Liudu Šalteniu jiedu pradėjo rengti 1980 m., vis mėgdavo cituoti muzikologą Olegą Sotnikovą, kadaise pasakiusį: „Atsiverti „Šerloką Holmsą“ ir skaitai – penktadienį, 19 val., iš miestelio išvažiuoja traukinys. Pasirodo, jis ir mūsų laikais tą pačią valandą iš tos pačios stoties išvažiuoja. Taip ir Birštonas – daugelį metų prasideda tuo pačiu laiku: paskutinį kovo savaitgalį, penktadienį, 19 val., tradiciniais šaukiniais.“

Šiemet pirmą kartą per 36 metus ši taisyklė buvo sulaužyta ir festivalis iš kovo paskutinio savaitgalio perkeltas į pirmąjį balandžio.

„Prieš dvejus metus planuodamas šį festivalį ir pats neatkreipiau dėmesio, kad Velykos šiemet – paskutinį kovo savaitgalį, taigi sutampa su festivaliu. Sovietmečiu taip yra buvę. Tuomet partijos sekretorius Jonas Mintaučkis pasakė: gerai, draugas Vileiki, bus naujos tradicijos“, – juokiasi p. Zigmas. – „Paprotino“ jį šveicaras, Birštono džiazo bičiulis, bosininkas Herbie Kopfas. Jis paklausė, ar festivalis tikrai vyks per Velykas.

Aš suklusau. Skambinu mūsų monsinjorui, klausiu, klebone, kaip darome. O šis tiesiai: ir tau bus blogai, ir man. Kiti irgi tą patį pasakė, ir nutarėme festivalį rengti per Atvelykį“, – dėsto p. Zigmas.

Nacionalinio džiazo linija

Tiesą sakant, ši istorija – tik žvakutės ant torto. Nes jokio skirtumo, tą ar kitą savaitgalį festivalis vyks, – nuo to jo idėja kiek įmanoma plačiau pristatyti nacionalinio džiazo panoramą nekinta. Todėl būtent šį, o ne kurį nors kitą Lietuvoje rengiamą džiazo festivalį šiemet pasirinko stebėti penkių didžiųjų Vokietijos džiazo festivalių prodiuseriai, tikėdamiesi jame pajusti „lietuvišką tvaiką“.

Paklaustas, kas naujo numatyta šiemet, p. Zigmas sako, kad naujos, visiškai niekur negirdėtos bus 10 iš 16-os Birštono kultūros namų scenoje skambėsiančių programų.

„Kad ir kaip būtų, Birštono festivalis yra vienintelis, kuriame išgirsi ištisą Lietuvos atlikėjų plejadą: visų amžiaus grupių, visų žanrų ir stilių, įvairiausių kombinacijų grupių, – kalba festivalio rengėjas. – Kartais kas nors pareiškia: jei nėra amerikiečių – ne festivalis. O mes niekada ir nesiveržėme jų turėti. Išlenda užsieniečių kai kuriuose projektuose, bet mes akcentuojame ne juos, o lietuvius, Lietuvos žydus, Lietuvos ukrainiečius, Lietuvos rusus.“

Kita vertus, priduria p. Zigmas, tai, kad Birštone groja tiek daug iš mokslų užsieniuose grįžusio ar ten dar besimokančio jaunimo, galima vadinti reiškiniu – jokio kito Lietuvos džiazo festivalio scenoje to nepamatysi.

„Nei Vilniaus, nei Kauno festivaliams lietuviai nėra pagrindiniai. O man reikia kviesti muzikantus iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, reikia apimti Lietuvą. Privalai tai daryti dėl džiazo sklaidos“, – kalba festivalio rengėjas. Knieti pridurti, kad „muzikantai iš Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos“ nereiškia prastesni – Europos džiazo scenose mūsų šalies atlikėjai vertinami lygiai taip pat puikiai.

Dėl minėtosios „džiazo sklaidos“ šiemet projektų vėl bus įvairiausių. Festivalio svetainėje www.birstonasjazz.lt skelbiamoje programoje rasi didžiumos šiuo metu Lietuvoje „veikiančių“ džiazo atlikėjų pavardes: nuo veteranų Vladimiro Tarasovo, Vladimiro Čekasino, Olego Molokojedovo, Petro Vyšniausko iki jaunosios kartos atstovų Jievaro Jasinskio, Girmantės Vaitkutės, Marijos Grabštaitės ir t. t.

Kai tarsteliu, kad skamba įspūdingai, p. Zigmas gūžteli: „Iš esmės tęsiame savo tradiciją: jaunystė, stiprybė ir branda.“

Birštonas amžinai

Birštone metai iš metų nesikeičia ne vien idėja. Nesikeičia ir klausytojai, bent trečdalis jų tikrai: atvažiuoja tie patys, kurie važiavo prieš 30 metų, ir perkasi bilietus į tas pačias vietas. Tiesa, dabar atvažiuoja su suaugusiais vaikais ir anūkais, nors, sako p. Zigmas, salė – ne guminė ir vietų joje nepadaugėjo.

Gražu tai, kad kone tradicija tapo festivalio dienomis į namus grįžti svetur išvykusiems birštoniečiams. Emigrantų, anot pašnekovo, miestelyje yra iš kiekvieno namo.

„Mano paties sūnus dirba Belgijoje, išvažiavęs jau 18 metų. Šiemet padejavau, kad miestas skyrė mažiau lėšų nei ankstesniais metais, ir jo įmonė pervedė 1.500 Eur į festivalio paramos fondą. Už tiek pinigų jis nusipirko vieną vietą“, – juokiasi p. Zigmas.

Apie biudžetą

Prakalbus apie pinigus, klausiu, kaip festivalis konstruoja savo biudžetą.

„Verslo žinioms“ visuomet rūpi pinigai“, – tarsteli pašnekovas, tačiau kortas praskleidžia: festivalio biudžetą jis dalija į tris dalis. Viena dalis – miesto, nes tai Birštono džiazo festivalis, kita dalis – Kultūros tarybos ir rėmėjų, trečioji – už bilietus.

„Šįsyk, ačiū Vilniui, čia viskas gerai. Iš bilietų savo dalį susirinksime, jau dabar į kelis koncertus jų nebėra, o miestas šiemet festivalį šiek tiek „paspaudė“ – kitais metais skirdavo 16.000 Eur, o šiemet – 8.000 Eur, – kalba p. Vileikis. – Miestas plėtrai paėmęs daug paskolų, tad biudžetininkams tenka pasispausti.“

Pašnekovo manymu, Kultūros taryba pasielgė giliamintiškai, ir festivalių rengėjai tapo pamaloninti: „Vilnius Mama jazz“ skirta 25.000 Eur, Antano Gusčio „Vilnius jazz“ – 24.000 Eur, Birštono festivaliui – 21.000 Eur (prieš dvejus metus – 14,4 Eur), Klaipėdos pilies džiazo festivaliui – 15.000 Eur. Festivalis „Kaunas jazz“ vėl pateko į 19-os tęstinių renginių, kurie finansuojami trejus metus be konkurso, sąrašą.

„Mano galva, tai tinkamas požiūris, turint galvoje, kad Birštono festivalis vyksta kartą per dvejus metus. Juolab žinant, kad komercijos mes čia tikrai nevystome“, – sako p. Zigmas.

Jis skaičiuoja, kad prieš 2 m. bilietas į trijų dienų visus koncertus kainavo 76 Eur, dabar – 86 Eur, nors, sako, „per dvejus metus viskas pabrango labiau nei 10 Eur, – ir muzikantų honorarai, ir jų nakvynės išlaidos“.

Aiškumo dėlei p. Vileikis vardija skaičius: Birštono džiazo festivalio sąmata yra 65.000 Eur, tokią pačią sumą jo vadovaujamas Birštono kultūros centras per metus gauna visiems renginiams, kurių čia daug vyksta.

Arba – 65.000 Eur Klaipėdos miestas skiria gruodžio kalėdiniams renginiams.

Už ištikimybę idėjai

Kitas dalykas, aiškina pašnekovas, visų didžiųjų mūsų festivalių koncertus sudaro viena arba dvi pozicijos, o Birštone kiekvienas koncertas jungia tris keturis projektus.

„Vien rinkodara remiantis, vakariniame koncerte galėtų dalyvauti dvi grupės, ir žmonių būtų pilna. Bet čia suveikia nacionalinio festivalio statuso suvokimas. Galėčiau ko nors nekviesti, pvz., Artūro Noviko, bet joks kitas festivalis jo neims, arba jeigu ims, niekada nesuteiks pagrindinės scenos, – kalba p. Zigmas. – Mano misija kitokia. Nors sveikas protas sako, kad vietoj 16 pozicijų per akis užtektų 10 ar net 8, matyt, likau iš tų, kuriems įdomu, kad Lietuvos džiazo scena būtų aprėpta, kad festivalyje pagrotų jauni žmonės, kad maišytųsi visokie žanrai.“

Kad ir ką sveikas protas p. Zigmui sakytų, visiems aišku, kad ir šiemet, ir po dvejų metų festivalis bus toks, koks buvo ir yra: kiekvienąsyk stebinami projektai ir jam session, ypatinga aura, nuotaika ir energija.

Juk ne už gražias akis jo rengėjas prieš 8 metus gavo LTV akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“, kurią sumanė Edita Mildažytė, nominaciją „Už ištikimybę idėjai. Ir tada, kai sekasi, ir tada – kai ne“.

FOTOGALERIJA Birštono džiazo festivalis (12 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau