Ekspozicijoje – šviesi laiko tėkmė pagal Juozą Ruzgą

Jaukių šviesų apsuptyje pristatomos keturios balto marmuro skulptūras, o K. Sirvydo skvere esančių pastatų ansamblį vakarais puošia netikėtos menininko darbų projekcijos. Ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė“ veiks iki rugsėjo 7 d. Projekcijos demonstruojamos ekspozicijos metu kas vakarą 21 val.

1961 m. J. Ruzgas padovanojo Lietuvai undinėlę. Taip vadinama Nidoje pastatyta bronzinė skulptūra „Svajoklė“, parimusi Lietuvos kontūrus primenančio baseinėlio viduryje. Po daugybės metų, 2014 m., skulptorius įgyvendino vieną iš savo didžiųjų svajonių – Nidoje pastatė trijų metrų bronzinę skulptūrą „Neringa“, vaizduojančią mitologinę milžinę ant jūros bangos.

Kupinas idėjų

Menininkas turi daugybę idėjų, kurios laukia, kada bus įgyvendintos. Viena iš didžiausių, ilgiausiai brandintų – skulptūra „Santaka“, kurią J. Ruzgas svajoja pastatyti Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Iki šiol prikurta daugybė šios skulptūros variantų, vaizduojančių dviejų jėgų pasipriešinimą, o kartu ir sąjungą-santuoką. Viena „Santakos“ variacija šiuo metu stovi Visuomenės harmonizavimo parke Prienų rajone, Vaizgakiemyje.

Skulptūrą „Vaivorykštė“, simbolizuojančią draugystės tiltą tarp Kauno ir Vilniaus, menininkas norėtų matyti stovinčią šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. J. Ruzgo namuose savo naujų namų laukia ir bronzinė „Gunda“. Ją menininkas įsivaizduoja Druskininkų ar Birštono kurortuose.

Vis dėlto geriausiai J. Ruzgą pažįsta kauniečiai. Menininkas savo gimtajam miestui sukūrė net trylika monumentalių darbų: „Perkūnas“ (1967), „Plaz­ma“ (1972), „Šiluma“ (1973), „Skalbėjėlė“ (1976–1978), „Mūsų vandenys“ (1978), „Palangos Juzė“ (1978), „Mer­kurijus“ (1983), „Undinė“ (1984), „Mergaitė su balandžiu“ (1985), „Ieva“ (1987), „Hermis“ (1994), „Vytautas Didysis“ (1997), „Gabija“ (2006).

Pagrindinės menininko kūrybos temos – moters kūno paslaptys, darbo ir buities siužetai, mitiniai ir istoriniai motyvai.

„Mano kūryboje dominuoja romantizmas. Kurdamas siekiu gėrio ir grožio. Harmonijos idealą randu gamtoje: čia spalvos, formos ir struktūros nuostabiai dera. Menininko paskirtis – idėją, mintį, emociją perteikti taip, kad kūrinys taptų ilgaamžis“, – teigia p. Ruzgas.

Domina ir kinas

Menininko kūrybos kelyje – ne tik smulkiosios plastikos darbai, monumentalioji skulptūra, kalto vario reljefai, bet ir fotografija, kinas. Jis sukūrė pirmą Lietuvoje mėgėjišką filmą „Stipendija juokiasi“ (1956), pirmasis įamžino lietuviškos estrados bandymus filme „Kartais pavasarį“ (1957), sukūrė istorinį dokumentinį filmą „Po Sausio 13-osios“ (1998). Bet svarbiausia, kad 1956–1960 metais veikęs J. Ruzgo įkurtas kino-foto mėgėjų būrelis tapo reikšmingu Vilniaus dailės akademijos istorijoje – tai buvo Fotografijos ir medijos meno katedros (įkurta 1994 m.) užuomazga. Menininkas taip pat buvo pirmosios Lietuvos televizijos komandos narys, televizijos dailininkas ir operatorius. Šiuo metu jis tikisi baigti filmą „Jie išgelbėjo pasaulį“ apie lietuvius, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Filmui medžiagą autorius renka jau 20 metų. (VŽ)