Brūkšninis kodas – landa gudruoliams

Publikuota: 2017-07-14
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nemažai iečių įvairioms stovykloms teko sulaužyti, kol Lietuvoje pradėjo veikti gėrimų pakuočių užstato sistema. Mechanizmas jau įsuktas, gėrimų taros surenkama vis daugiau, tačiau dar išlenda nenumatytų problemų – šįkart dėl brūkšninio kodo: į taromatus gyventojai atiduoda universaliu brūkšniniu kodu pažymėtą ir gretimose šalyse pirktą tarą, taip pabrangina jos utilizavimą Lietuvoje.

Gėrimų pakuočių užstato sistema kelią Lietuvoje skynėsi gerą dešimtmetį – buvo metas, kai mūsų šaliai už stiklo pakuotės atliekų tvarkymo užduočių neatlikimą grėsė ES sankcijos. Aplinkos ministerija dar 2008 m. ryžosi imtis esminių sprendimų – paskelbė ketinanti įvesti gėrimų vienkartinių pakuočių užstatą. Tačiau tuomet kilo didžiulis gamintojų pasipriešinimas, neapsieita ir be lobizmo. Gamintojai tikino, kad užstato nereikia, o atliekas sutvarkyti įmanoma reformavus konteinerinę sistemą. Apie kokią reformą tada kalbėjo gamintojai, neaišku, tačiau pamiškės, pakelės, paežerės švaresnės netapo. Juolab kad konteinerinė sistema (tautoje žinoma „varpelių“ vardu) sudorodavo vos 20% PET ir 10% skardinių.

Ilgą laiką kaip pavyzdys buvo rodomos Skandinavijos šalys. Ten į specialius automatus žmonės meta panaudotą tarą ir čia pat gauna už ją pinigų – tokie automatai stovi ne tik dideliuose prekybos centruose, bet ir mažesnėse parduotuvėse. Galima buvo pasižvalgyti ir arčiau – tokią užstato sistemą senokai taiko ir estai.

Pagaliau 2016 m. civilizuotas gėrimų pakuočių tvarkymo būdas įgyvendintas Lietuvoje: daugumoje parduotuvių galima į taromatus mesti panaudotą tarą ir už gautą čekį apsipirkti joje arba pasiimti pinigus. Rezultatas džiugina. Lietuva išties tapo švaresnė, besimėtančių tuščių „bambalių“ ar skardinių jau, ko gero, nė su žiburiu nerastum. Pernai į užstato sistemą gyventojai atidavė 74% į rinką išleistų gėrimų pakuočių, šiemet planuojama surinkti ir perdirbti 90%.

Tačiau VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) susidūrė su šiokia tokia problema: įstaigos atstovai ragina gėrimų gamintojus ir importuotojus peržiūrėti į šalies rinką išleidžiamų pakuočių ženklinimą ir ant pakuočių naudoti tik unikalų, Lietuvai skirtą, brūkšninį kodą. Pasirodo, gyventojai, Latvijos ir Lenkijos pasienyje nusipirkę gėrimų, kurių pakuotės pažymėtos universaliu kodu, atiduoda juos į taromatus Lietuvoje. Ir, aišku, už kiekvieną pakuotę automatas išduoda 10 centų.

Daugelis gamintojų gėrimus ženklina tik Lietuvoje naudoti skirtu unikaliu brūkšniniu kodu, tačiau dalis produkciją visam regionui tiekiančių gamintojų gėrimų pakuotes ženklina kelių šalių užstato sistemų ženklais ir tarptautinėms rinkoms naudoja vieną universalų brūkšninį kodą. Tad universaliu kodu pažymėtos pakuotės patenka į užstato sistemą Lietuvoje. Rezultatas: dėl tokių „svetimų“ pakuočių sistema pabrangsta – surinkti ir sutvarkyti kiekvieną pakuotę kainuoja. Taip gali susidaryti tarifų skirtumai.

Diegiant užstato sistemą, gamintojams buvo leista naudoti universalius kodus, nes tik Lietuvai skirtas etiketes spausdinti ir klijuoti ant pakuočių gali kainuoti daugiau, atsirastų papildomų sandėliavimo išlaidų. Tačiau nuspręsta, kad tarifai už unikaliais kodais paženklintų pakuočių tvarkymą būtų nustatyti atskirai, – kad už ne Lietuvoje įsigytų pakuočių surinkimą ir sutvarkymą netektų mokėti gamintojams, kurie investavo į ženklinimą unikaliais kodais. USAD atstovai teigia, kad, priklausomai nuo pakuotės rūšies, skirtumas tarp jų tvarkymo tarifų gali būti iki 1 cento. Tarifai bus peržiūrėti rugpjūtį, įvertinus sistemos patiriamas išlaidas.

O kad būtų mažiau problemų ir painiavos, sistemos administratorius siūlo ant Lietuvoje naudojamų pakuočių naudoti tik unikalų, mūsų šaliai skirtą, brūkšninį kodą – tai padėtų sumažinti atvejų, kai taromatai pildomi gretimose šalyse pirktų gėrimų pakuotėmis. VŽ nuomone, kai užstato sistema taip ilgai ir sunkiai skynėsi kelią į gyvenimą, pradėjus jai veikti reikėtų užtikrinti ir jos skaidrumą, kad šioje srityje nebūtų lygesnių už lygius.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 1

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
08:29
„Novaturo“ apyvarta šiemet pasiekė 55 mln. Eur 1

Didžiausio Baltijos šalių kelionių operatoriaus „Novaturas“, akcijas kotiruojančio Vilniaus ir Varšuvos...

Į stovyklą priimtų tūkstančius vaikų, bet teorinė parama netenkina Premium 2

Vaikų vasaros stovyklų skaičius, per kelerius metus išaugęs nuo 700 iki 1.100, pernai stabilizavosi, ir...

„Icor“ įmonei leista įsigyti degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę

Konkurencijos taryba leido koncerno „Icor“ netiesiogiai kontroliuojamai UAB „Citenga“ įsigyti degalinių...

Statyba ir NT
2018.06.13
„City Service“ ketina išmokėti 9,8 mln. Eur dividendų

Koncerno „Icor“ valdoma nekilnojamojo turto priežiūros įmonė „City Service“, pernai uždirbusi 6,151...

Vilniečiai už šiukšles pradeda mokėti dvinarę rinkliavą 6

Sostinės gyventojams šią savaitę paštu bus išsiųsti pranešimai apie mokėjimus už komunalinių atliekų tvarkymą...

Pajūrio verslininkams nepavyko sudominti pasaulio futbolo čempionato aistruolių 6

Klaipėdos ir Neringos verslininkams nepavyko sudominti į Karaliaučiaus sritį vyksiančių pasaulio futbolo...

Už ne laiku išvežtas atliekas sostinės vežėjams žada baudas 1

Vilniaus m. savivaldybė pradeda pažeidimų procedūrą prieš visus tris sostinėje dirbančius komunalinių atliekų...

LPK: pakuočių atliekų tvarkymo sistema krizėje, būtini skubūs valdžios sprendimai

Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema...

Verslas pajūryje: užsidirba ir iš raktų perdavimo Premium 1

Kuo daugiau gyventojų įsigyja pajūryje antrą būstą, tuo paslaugų sektoriui geriau: vietos verslininkai būsto...

Teismas: „Forum Cinemas“ privalo sumokėti 1,4 mln. Eur baudą už kartelį

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi pripažino, kad kino teatrus...

D. Dargis kartu su „Civinity“ eina į komercinio NT įrengimo ir priežiūros verslą 1

Domo Dargio, NT plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ vadovo, asmeniškai kontroliuojama įmonė kartu su pastatų...

Statyba ir NT
2018.06.04
„Mano gilė“ kratosi ambicijų mokėjimų rinkoje 12

Nauja „Lietuvos energijos“ strateginė kryptis konsoliduoti komercines veiklas atneš pokyčių ir į „Gilę“,...

Energetika
2018.06.04
Lietuvos azartinių lošimų įstaigų pajamos šiemet smuko 5%

Lietuvos azartinių lošimų įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį iš lošimų veiklos gavo 22,691 mln. Eur bendrųjų...

Viešuosiuose pirkimuose – tikslios kainos barjeras Premium 2

Perkančiosios organizacijos, planuodamos pirkimus, nuo šiol turi būti tikslios kaip laikrodis – pagal naują...

Verslo aplinka
2018.05.31
Alytus: ką pamatyti ir kodėl tarpukariu jį taip mėgo Kauno ponios 2

Pasiūlius į savaitgalio turistinį maršrutą įtraukti Alytų, ne vienas gūžtelėtų pečiais – ką ten veikti.

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau