Galvos skausmas turizmo verslui – kur rasti gidų

Publikuota: 2017-02-25
Lietuvoje brangstant pragyvenimui, po truputį brangsta ir gidų paslaugos. 2016 m. jų įkainiai didėjo keliais procentais, skaičiuoja turizmo specialistai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje brangstant pragyvenimui, po truputį brangsta ir gidų paslaugos. 2016 m. jų įkainiai didėjo keliais procentais, skaičiuoja turizmo specialistai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gausėjant Lietuvą aplankančių užsienio turistų srautams, auga gidų paslaugų paklausa. Specialistų teigimu, rusiškai ar angliškai kalbančių gidų Lietuvos didmiesčiuose ar kurortuose pakanka. Tačiau mokančiųjų vokiečių, italų, prancūzų, švedų ar, pavyzdžiui, kinų kalbų stinga vis labiau.

„Darbo gidams tikrai yra. Nors yra tam tikrų problemų, kurių patiria šalis reklamuodamasi užsienyje, pastaraisiais metais turizmas į Lietuvą vis tiek auga. Tačiau bėda, kad pačių gidų ima trūkti, nes nemažai šia veikla užsiimančiųjų yra pagyvenę žmonės, – jie patyrę, bet jau ne tokie aktyvūs. O jaunimas, nors baigia gidų kursus, neretai šia veikla neužsiima, nes, pavyzdžiui, pamato, kad gal nėra itin kompetentingi ar panašiai“, – pasakoja Linas Daubaras, 500 gidų vienijančios Lietuvos gidų sąjungos prezidentas.

Tuos, kurie ieško papildomų uždarbio šaltinių, p. Daubaras tiesiai šviesiai agituoja svarstyti galimybę imtis teikti gidų paslaugas.

Esą nors darbas sezoninis, nes gidai dažniausiai užsakymų turi tik turizmo sezono metu – sausį–gegužę, tai vienas iš būdų papildomai užsidirbti.

„Jei gerai dirbi, pajamos neblogos, už 3 valandų ekskursiją Vilniaus ar Kauno senamiestyje gidui mokama 50–60 Eur, o dirbant dienomis atlygis sudaro 100 Eur už dieną. Per kelis mėnesius trunkantį sezoną galima užsidirbti apie 4.000 Eur. Tiesa, šios sumos yra iki mokesčių, iš jų dar reikia susimokėti mokesčius už verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą“, – pasakoja p. Daubaras.

Tiesa, gido veikla užsiimantiems dažnai tai nėra pagrindinis pajamų šaltinis, mat žiemą gidams darbo smarkiai sumažėja, tad nemažai jų turi ir kitų darbų.

„Pavyzdžiui, gidais dažnai dirba mokytojai – su turistinėmis grupėmis dirba per vasaros ar pavasario atostogas, kai mokyklose pamokų nėra. Dažniausiai gidus samdo agentūros, turai planuojami metus į priekį, tad susiplanuoti darbotvarkę gidas gali gerokai iš anksto“, – dėsto p. Daubaras.

Norint imtis gido veiklos, Lietuvoje pakanka turėti aukštąjį bet kokios srities išsilavinimą, baigti 250 val. trukmės gidų kursus, kainuojančius apie 300 Eur, ir gauti gido pažymėjimą.

Trūksta, bet ne bet kokių

Tiesa, ne visose Lietuvos vietovėse gidams yra darbo. Gidų sąjungos vadovo teigimu, gidų paslaugos paklausios ten, kur atvyksta daugiausia turistų, – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

„Taip pat Druskininkuose nėra blogai, o kituose miestuose darbo nedaug“, – aiškina p. Daubaras.

Be to, paklausa priklauso nuo to, kokia kalba ekskursijas gali vesti gidas. Rusiškai, angliškai kalbančių gidų pakanka, tačiau kalbančių vokiškai trūksta.

Pasak p. Daubaro, mokančių vokiškai gidų stygius pasijuto maždaug prieš metus, kai Vokietija iškopė į pirmą vietą pagal atvykstančių į Lietuvą užsienio turistų skaičių.

„Taip pat atsiranda ekskursijų, vedamų retesnėmis kalbomis, pavyzdžiui, vietnamiečių, paklausa“, – teigia p. Daubaras.

Turisto portretas keičiasi

Kęstutis Ambrozaitis, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos valdybos pirmininkas ir UAB „Lithuanian Tours“ generalinis direktorius, vardija, kokiomis retesnėmis kalbomis kalbančių gidų trūksta: prancūzų, italų, ispanų, Skandinavijos šalių, Azijos šalių kalbomis – kinų, japonų.

„Anksčiau į Lietuvą iš Švedijos, kitų Šiaurės Europos šalių važiuodavo didmiesčių gyventojai, puikiai mokantys angliškai, tad turizmo firmos išsiversdavo su angliškai kalbančiais gidais. Dabar vis daugiau atvažiuoja ir iš provincijos, mažesnių miestelių, jie jau nori pasakojimą girdėti gimtąja švedų, norvegų ar danų kalba, o mokančių šias kalbas gidų Lietuvoje yra labai mažai. Taip pat pastaraisiais metais daugėja turistų iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos – Pietų Europos gyventojai neretai prastai kalba angliškai, todėl Lietuvoje didėja ir prancūzų, italų, ispanų kalbas mokančių gidų poreikis“, – vardija jis. O štai kiniškai kalbančiųjų, anot jo, trūksta seniai – bene keletą metų.

„Šiuo metu sparčiai daugėja turistų ir iš Japonijos, Korėjos, tad šiomis kalbomis kalbančių gidų trūkumas irgi vis labiau juntamas“, – nurodo jis.

Pasak p. Ambrozaičio, užsienio turistus Lietuvon vežančios firmos kol kas randa išeičių spręsti retomis kalbomis kalbančių gidų stygiaus problemą.

„Tiesa, sprendimas – brangus, tad ir kelionė pabrangsta: samdome žmones, kurių šiaip nesamdytume: patyrusius gidus, kurie dirba itin retai ir už darbą prašo daug, arba – pradedančiuosius gidus. Taigi problema yra ir, manau, organizacijos, rengiančios gidus, turėtų atkreipti dėmesį į žmones, mokančius retesnių kalbų“, – pasakoja jis.

Paslaugų laisvė apkarto

Gidų paslaugų Lietuvoje paklausa didėja, o gidų trūksta, tačiau konkurencija šiame versle irgi nemaža. Ponas Daubaras teigia, kad tikras galvos skausmas Lietuvos gidų sąjungai yra užsieniečiai gidai, atvykstantys į Lietuvą dirbti iš kitų ES šalių.

„Mūsų, palyginti su gidais užsieniečiais, konkurencinės sąlygos yra nelygios, juk mes, norėdami dirbti, turime išlaikyti egzaminus, lankyti tobulinimosi kursus, gauti gido pažymėjimą, o gidui užsieniečiui, atvykusiam iš kitų šalių, – tarkim, Portugalijos ar Italijos, – tereikia pateikti mūsų Turizmo departamentui dokumentą, rodantį, kad jis yra gidas savo šalyje, ir departamentas jam privalo išduoti laikiną leidimą teikti gido paslaugas Lietuvoje. Taigi užsieniečiui nereikia baigti jokių mokymų apie Lietuvą ar pan.“ – pasakoja jis.

Pašnekovas aiškina, kad pusėje ES šalių, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, gido profesija net nereglamentuota, tai reiškia, kad norint dirbti gidu tose šalyse nereikia gauti jokios akreditacijos, baigti mokymų, gauti pažymėjimus ar pan. Likusioje 14-oje ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje, gido darbas reglamentuojamas, taigi tenykščiai gidai, kaip ir mūsiškiai, turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus, norėdami dirbti tą darbą.

„Tačiau net jei gidas turi, pavyzdžiui, Slovėnijos akreditaciją, argi jis ką nors žino apie Lietuvą ir gali apie ją papasakoti taip pat gerai, kaip specialų parengimą privalantys įgyti Lietuvos gidai“, – klausia p. Daubaras.

Jis įsitikinęs – būtina suvienodinti sąlygas vietiniams gidams ir užsieniečiams.

„Negerai, kad užsieniečiai be jokių papildomų mokymų gauna teisę dirbti gidais Lietuvoje“, – mano jis.

Gidų sąjungos duomenimis, per turistinį sezoną užsienio gidams Lietuvos departamentas išduoda apie 200 laikinų leidimų.

„Tie gidai paima nemažą dalį mūsų uždarbio. Ypač daug sezono metu Lietuvoje dirba gidų iš Lenkijos, taip pat Latvijos“, – kalba p. Daubaras.

Svetur dirba ir lietuviai

Tačiau Valstybinis turizmo departamentas (VTD) apie planus keisti sąlygas gidams – užsieniečiams nekalba.

„Negalima sakyti, kad gidai-užsieniečiai atima iš Lietuvos gidų duoną. Lietuva yra ES narė ir jai, kaip ir kitoms ES, galioja Profesinės kvalifikacijos pripažinimo direktyvos 2005/36/EB nuostatos, numatančios, kad vienoje valstybėje narėje įsisteigęs paslaugos teikėjas gali laikinai arba kartais teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, pateikęs deklaraciją tos šalies kompetentingai institucijai. Valstybės narės individualiai nusprendžia, kurios profesijos kiekvienoje šalyje yra reglamentuojamos. ES valstybėse narėse, kuriose gido profesija yra reglamentuojama, t. y. kuriose valstybė yra nustačiusi kvalifikacinius reikalavimus gidas, yra privalomi gidų kursai ir egzaminai. Kursų trukmė kai kuriose šalyse siekia ir 2 metus, Lietuvoje minimali gidų kursų programa yra 250 val.“, – aiškina Gerda Butkuvienė, VTD atstovė.

Ji priduria, kad Lietuvos gidai irgi naudojasi galimybėmis laikinai dirbt kitose šalyse. VTD žiniomis, Lietuvos teikia gidų paslaugas tokiose ES šalyse, kaip Italija, Austrija ir pan.

Šiuo metu VTD gido pažymėjimus yra išdavęs 4.213 asmenų. Kasmet išduodama apie 200–250 naujų gidų pažymėjimų.

FOTOGALERIJA Turistai Vilniuje (20 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1 UAB „Sominis technology“ 4.149,7% Vilniaus
2 UAB „Topo grupė“ 3.107,8% Kauno
8 UAB „Aneroidas“ 1.240,4% Vilniaus
9 UAB „Garden paradise“ 1.146,0% Vilniaus
12 UAB „Metruna“ 1.083,6% Klaipėdos

10 didžiausių prekybos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Sanitex, UAB542.92015.2521.125
Rivona, UAB378.9005.994884
Norfos mažmena, UAB408.9228.5693.385
MAXIMA LT, UAB1.524.42383.82817.234
Rimi Lietuva, UAB288.3244353.500
EUROVAISTINĖ, UAB198.2861.0301.511
Nemuno vaistinė, UAB147.9254.1641.224
ACC Distribution, UAB189.8073.728133
Senukų prekybos centras, UAB319.99516.1413.626
EVD, UAB170.1187.046127
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau