Kaimo kerštas miestams – taip galima pavadinti Žemės įstatymo pataisas

Publikuota: 2017-10-10
Žygimanto Gedvilos („15min.lt“) nuotr.
Žygimanto Gedvilos („15min.lt“) nuotr.
LR Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Praėjusį trečiadienį Žemės ūkio ministro iniciatyva paskelbta ekstremali padėtis Lietuvos kaime dėl liūčių sukeltų ūkininkų nuostolių. Dangaus nesukontroliuosi. Grūdų derlius šiemet bus 5%, o pupų – net 80%. mažesnis nei pernai. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kaip buvęs ir esamas ūkininkas, ryžtingai stoja ūkininkų pusėn. Tuo tarpu šį ketvirtadienį ekstremalią padėtį teks skelbti miestų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Bet šį kartą – ne dangaus sukeltą, o paties ministro ir „valstiečių“ Seimo narių.

„Kaimo kerštas miestams, sutirštinant spalvas“ – taip būtų galima pavadinti šią savaitę „valstiečių“ planuojamą priimti valstybinės žemės gigantišką apmokestinimą ir statybas stabdantį įstatymą. Kaip dalgiu per kojas naujasis įstatymas sustabdys miestų apleistų teritorijų atgimimą, kvartalinę renovaciją ir buvusių gamyklų pavertimą miesto visuomeninėms erdvėmis. Robinhudiškas „valstiečių“ noras surinkti pinigus iš miestiečių išvarys milžiniškas investicijas į priemiesčius ir kaimus. Investiciniai projektai miestuose gerokai pabrangs, sustos ilgam, o žemės sklypų kaina patirs neapibrėžtumo žemės drebėjimą. Klausimas, ar tai vykdoma sąmoningai, ar tiesiog nesuvokiama. Tikėkime gera valia ir nesuvokimu, todėl paaiškinkime, kas nutiks ketvirtadienį.

Atsiradus privačiai nuosavybei, žeme šalyje galima buvo naudotis keliais būdais: nusipirkti aukcione, išsinuomoti aukcione arba privatizavus pastatą, susiformuoti valstybinės žemės sklypą naudojimui ne aukciono būdu. Taip sklypai ne aukciono būdu daugiabučių namų, gamyklų ir visų kitų pastatų savininkams atiduoti nemokamai, o savivaldybėms suteikta teisė kasmet nustatyti žemės nuomos mokestį.

1990-ųjų pradžioje padaryta milžiniška įstatymų spraga: valstybinė žemė 99-iems metams išdalinta iš esmės nemokamai ir be aiškių taisyklių, kiek žemės turi būti priskirta prie pastato. Kraštutiniais atvejais tuo pasinaudoję dešimtys apskričių administracijų, o vėliau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žemėtvarkininkai milžiniškus nemokamus valstybinės žemės sklypus formavo net prie sandėliukų ar prie betono nuolaužų. Tačiau dauguma atvejų sklypai suformuoti būtiniems namų, biurų, gamyklų, sandėlių poreikiams ir todėl į juos atėjo lauktos investicijos. Taip Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo išnuomota 178.000 ha žemės ir sudaryta per 100.000 nuomos sutarčių.

Ilgainiui NT rinkoje privatūs sklypai ir sklypai su valstybinės žemės nuomos sutartimis susilygino kainomis. Iš pirmųjų savininkų juos už rinkos kainą perpirko antrieji Lietuvos ir užsienio investuotojai savo planams. Nemokamai atiduota valstybės žemė milijardinius pelnus sunešė pirmiesiems savininkams, bet ne valstybei.

Po 25 metų susivokusi valstybė tuos pačius įstatymus pradėjo skaityti kitaip, ir nuo tos dienos pradėjo kilti chaosas miestų investiciniuose projektuose.

Pirmasis smūgis suduotas užpernai, kai NŽT pradėjo vienašališkai nutraukti arba nebepratęsti valstybinės žemės nuomos sutartis. Net Kauno mero „Vičiūnai“ nupirkę dvidešimtmetį merdėjusį viešbučio „Respublika“ monolitą, staiga suprato, kad pirko ne teisę naudotis žeme, o bevertį betono gabalą. Bėga antri metai, kai prokuratūra ir teismai gainioja investuotojus valstybės vardu nutraukdama jų nuomos sutartis. Joks kvailys nemokėtų už žemę milijoninių sumų, jei būtų žinojęs būsimą valstybės sabotažą. O dėl ŽŪM ir NŽT veiksmų kvailiais virto tūkstančiai Lietuvos valstybinės žemės nuomos sutarčių savininkų.

Antrasis ir lemiamas smūgis Lietuvos miestams bus greičiausiai suduotas ateinantį ketvirtadienį priimant Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio Žemės įstatymo pakeitimus. Rekonstruojant pastatus arba keičiant žemės paskirtį kiekvienas investuotojas privalės susimokėti 20% sklypo vertės. Kodėl 20%, kodėl ne 5, kodėl ne 50% – atsakymo nežino net iniciatoriai. Aišku viena – tai sustabdys tiek kvartalinę renovaciją, tiek apleistų miestų teritorijų atgimimą. Miestų žemės kaina – didelė. Gyventojams tai bus šoko mokestis. O investuotojai jau kartą sumokėję rinkos kainą už perparduotus sklypus, antrą kartą valstybei sumokėti dažnai tiesiog nebepajėgs. Visai kas kita kaime, kur žemė yra pigi lyginant su statybų kaina. Staigus valstybės noras pasipinigauti sustabdys ir visą pridėtinės vertės kūrimą, ir gerokai didesnį ekonomikos ciklą tolesniuose statybos etapuose. Miestų NT rinką užlies štilius ir ekstremali padėtis.

Iniciatyvos, kurios iš esmės sustabdo vieną ar kitą ekonominį sektorių, negali būti priimamos be modeliavimo ir skaičiavimų. Tačiau valstybinė žemė privalo duoti grąžą valstybei. Tai ne kartą akcentavo ir Valstybės kontrolė. Tad kaipgi kaip pamaitinti vilką ir išlaikyti avį sveiką? Tai spręstų trys siūlymai besiblaškančiai Žemės ūkio ministerijai:

Pirmiausia valstybė turi garantuoti, kad visa faktiškai naudojama žemė yra įteisinta. Šiandien nemaža dalis pastatų vis dar nesusiformavę sklypų, bet faktiškai naudoja juos savo reikmėms. Todėl valstybė turi užsiimti iniciatyviu sklypų suformavimu aplink privačius statinius, ypač miestų teritorijose. Suformavus sklypą atsiranda ir mokestinė prievolė.

Būtina panaikinti žemės sklypo formavimo subjektyvumą. Ligi šiol beveik vienasmeniais ir visiškai subjektyviais sprendimais NŽT darbuotojai ir formuoja, ir atima žemę iš pastatų savininkų. Tik per viešą teritorijų planavimą ir detaliųjų planų derinimą įmanoma objektyviai suplanuoti sklypo dydį privatiems pastatams.

Valstybė turi skatinti valstybinės žemės nuomininkus išsipirkti žemę nuosavybėn. Skatinimą būtina atlikti per savivaldybių nustatomus žemės nuomos mokesčius, nes šiandien privačiai ir nuomotai žemei mokesčiai jie yra beveik tolygūs. Tie, kurie įsigijo žemę, ir tie, kurie ją gavo nemokamai, pastatomi į vienodą padėtį. Pirmą žingsnį turi atlikti Vyriausybė savo nutarimu patvirtindama savivaldybėms augančią žemės nuomos mokesčių progresiją.

Prezidentas Kazys Grinius, vienas iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų, dar iki tampant valstybės vadovu 1905 m. tekste „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“ rašė: „Žemė turi prigulėti tam, kas ją dirba ir iki jis ją dirba.“ Tekste buvo svarstoma, kaip žemę iš dvarininkų perduoti valstiečiams. Po 1990-ųjų vykdyta žemės reforma mažai bendro turi su logika ir socialiniu teisingumu. Tad K. Griniaus mintis turi būti pritaikyta – kartą išnuomota valstybinė žemė turi būti intensyviai naudojama. Tačiau šiandieninis kairuoliškas ir robinhudiškas noras arba atimti, arba apmokestinti neperlipamais mokesčiais valstybinę žemę atves mus tik į stagnaciją ir ekstremalią padėtį miestuose. To būtų galima išvengti vykdant ne vienadienę keršto, o ilgalaikę dialogo politiką.

Komentaro autorius – Seimo Liberalų sąjungos frakcijos narys, Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslo Švedijoje ypatumai: užsakovas už žioplumą gali bausti skaudžiai

Statybos darbų užsakymą Švedijoje gavusioms įmonėms iš anksto džiaugtis nereikėtų: rinkos senbuvis aiškina,...

Statyba ir NT
2018.04.22
BDAR: kokius namų darbus turi atlikti viešbučiai

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje ir kitose ES valstybėse įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos...

(Ne)visuotinis NT mokestis: nuo vertės ar nuo ploto? 7

Atrodo, sulaukėme dar vieno nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jeigu Seimas pritars NT mokesčio bazės...

Statyba ir NT
2018.04.21
„Grotthuss“ viešbutis plečiasi dvigubai 2

Sostinės senamiestyje, Ligoninės g., įsikūręs „boutique“ tipo viešbutis kelių plėtros etapų metu kambarių...

Statyba ir NT
2018.04.21
Britų statybininkai pritrūko plytų

Jungtinės Karalystės statybos bendrovėms plytų tenka laukti ilgiau nei metus, o jų kainos kyla kaip ant...

Statyba ir NT
2018.04.21
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Daugiabučių atnaujinimo kompensacijoms skirs daugiau lėšų

Daugiabučių namų modernizavimui šiemet bus skirta didesnė Klimato kaitos specialiosios programos (KKSP) lėšų...

Statyba ir NT
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Į Lietuvą ateina naujas viešbučių ženklas Premium

Lietuvos viešbučių rinką papildys naujas prekės ženklas – „Clarion“. Tai bus antrasis Skandinavijos tinklo...

Statyba ir NT
2018.04.20
Teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones Nacionalinio stadiono konkurse 2

Koncesijos konkurso dėl Nacionalinio stadiono procedūros galės vykti toliau – teismas panaikino anksčiau...

Statyba ir NT
2018.04.19
Atidarytas pirmasis Lietuvoje „Marriott“ viešbutis 15

Vilniuje, buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje, atidarytas 199 kambarių viešbutis „Courtyard by Marriott...

Statyba ir NT
2018.04.19
Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, todėl nuo minimalios algos negydo Premium

Šiemet įsigaliojęs reikalavimas viešųjų pirkimų pasiūlymus vertinti ir pagal tai, kiek teikėjo mokami...

Statyba ir NT
2018.04.19
Vilniuje pradėta „Decathlon“ parduotuvės statyba 9

Pietinėje Vilniaus dalyje vystomame „VNO verslo ir prekybos parke“ pradėta pirmojo objekto statyba – 5.000...

Statyba ir NT
2018.04.19
TV bokštui rekonstruoti reikės 12 mln. Eur, svarsto pritraukti privačių lėšų Premium 2

Po kelerių metų tylos apie Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukciją parengti priešprojektiniai pasiūlymai.

Statyba ir NT
2018.04.19
Apleistas pajūrio teritorijas atgaivino „Inreal“ grupės investicijos Rėmėjo turinys 2

Nekilnojamojo turto bendrovių grupė „Inreal“ per penkerius metus po krizės Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje...

Statyba ir NT
2018.04.19
Savivaldybė kaltina „Vilniaus nacionalinį stadioną“ konkurso vilkinimu 5

Vilniaus miesto savivaldybė piktinasi, kad nacionalinio stadiono komplekso konkursą stabdo iš jo pašalinto...

Statyba ir NT
2018.04.18
Lietuvos bankui nepatiko NT mokestis antram būstui 7

Lietuvos banko (LB) vertinimu, Vyriausybės pasiūlytas antrojo gyvenamosios paskirties NT apmokestinimas yra...

Statyba ir NT
2018.04.18
KT atrėžė Vyriausybei dėl „Vijūnėlės“: neteikiame teisinių konsultacijų 6

Konstitucinis Teismas (KT) atmetė Vyriausybės prašymą išaiškinti, kaip turi būti įgyvendinamas prieš beveik...

Statyba ir NT
2018.04.18
RC: naujos statybos butai Vilniuje per ketvirtį atpigo 3,1% 2

Šių metų pirmąjį ketvirtį naujos statybos butai Vilniuje buvo atpigę 3,1%, palyginti su praėjusių metų...

Statyba ir NT
2018.04.18
Nesėkmės visąlaik kainuoja: Andrius Janukonis apie avantiūrą JAV, bankrotą Ispanijoje ir kanapes Premium 12

Prieš trejus metus Andrius Janukonis, „Icor“ grupės vadovas ir vienas iš trijų akcininkų, pasakojo apie bene...

Statyba ir NT
2018.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau