Kaimo kerštas miestams – taip galima pavadinti Žemės įstatymo pataisas

Publikuota: 2017-10-10
Žygimanto Gedvilos („15min.lt“) nuotr.
Žygimanto Gedvilos („15min.lt“) nuotr.
LR Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Praėjusį trečiadienį Žemės ūkio ministro iniciatyva paskelbta ekstremali padėtis Lietuvos kaime dėl liūčių sukeltų ūkininkų nuostolių. Dangaus nesukontroliuosi. Grūdų derlius šiemet bus 5%, o pupų – net 80%. mažesnis nei pernai. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kaip buvęs ir esamas ūkininkas, ryžtingai stoja ūkininkų pusėn. Tuo tarpu šį ketvirtadienį ekstremalią padėtį teks skelbti miestų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Bet šį kartą – ne dangaus sukeltą, o paties ministro ir „valstiečių“ Seimo narių.

„Kaimo kerštas miestams, sutirštinant spalvas“ – taip būtų galima pavadinti šią savaitę „valstiečių“ planuojamą priimti valstybinės žemės gigantišką apmokestinimą ir statybas stabdantį įstatymą. Kaip dalgiu per kojas naujasis įstatymas sustabdys miestų apleistų teritorijų atgimimą, kvartalinę renovaciją ir buvusių gamyklų pavertimą miesto visuomeninėms erdvėmis. Robinhudiškas „valstiečių“ noras surinkti pinigus iš miestiečių išvarys milžiniškas investicijas į priemiesčius ir kaimus. Investiciniai projektai miestuose gerokai pabrangs, sustos ilgam, o žemės sklypų kaina patirs neapibrėžtumo žemės drebėjimą. Klausimas, ar tai vykdoma sąmoningai, ar tiesiog nesuvokiama. Tikėkime gera valia ir nesuvokimu, todėl paaiškinkime, kas nutiks ketvirtadienį.

Atsiradus privačiai nuosavybei, žeme šalyje galima buvo naudotis keliais būdais: nusipirkti aukcione, išsinuomoti aukcione arba privatizavus pastatą, susiformuoti valstybinės žemės sklypą naudojimui ne aukciono būdu. Taip sklypai ne aukciono būdu daugiabučių namų, gamyklų ir visų kitų pastatų savininkams atiduoti nemokamai, o savivaldybėms suteikta teisė kasmet nustatyti žemės nuomos mokestį.

1990-ųjų pradžioje padaryta milžiniška įstatymų spraga: valstybinė žemė 99-iems metams išdalinta iš esmės nemokamai ir be aiškių taisyklių, kiek žemės turi būti priskirta prie pastato. Kraštutiniais atvejais tuo pasinaudoję dešimtys apskričių administracijų, o vėliau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žemėtvarkininkai milžiniškus nemokamus valstybinės žemės sklypus formavo net prie sandėliukų ar prie betono nuolaužų. Tačiau dauguma atvejų sklypai suformuoti būtiniems namų, biurų, gamyklų, sandėlių poreikiams ir todėl į juos atėjo lauktos investicijos. Taip Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo išnuomota 178.000 ha žemės ir sudaryta per 100.000 nuomos sutarčių.

Ilgainiui NT rinkoje privatūs sklypai ir sklypai su valstybinės žemės nuomos sutartimis susilygino kainomis. Iš pirmųjų savininkų juos už rinkos kainą perpirko antrieji Lietuvos ir užsienio investuotojai savo planams. Nemokamai atiduota valstybės žemė milijardinius pelnus sunešė pirmiesiems savininkams, bet ne valstybei.

Po 25 metų susivokusi valstybė tuos pačius įstatymus pradėjo skaityti kitaip, ir nuo tos dienos pradėjo kilti chaosas miestų investiciniuose projektuose.

Pirmasis smūgis suduotas užpernai, kai NŽT pradėjo vienašališkai nutraukti arba nebepratęsti valstybinės žemės nuomos sutartis. Net Kauno mero „Vičiūnai“ nupirkę dvidešimtmetį merdėjusį viešbučio „Respublika“ monolitą, staiga suprato, kad pirko ne teisę naudotis žeme, o bevertį betono gabalą. Bėga antri metai, kai prokuratūra ir teismai gainioja investuotojus valstybės vardu nutraukdama jų nuomos sutartis. Joks kvailys nemokėtų už žemę milijoninių sumų, jei būtų žinojęs būsimą valstybės sabotažą. O dėl ŽŪM ir NŽT veiksmų kvailiais virto tūkstančiai Lietuvos valstybinės žemės nuomos sutarčių savininkų.

Antrasis ir lemiamas smūgis Lietuvos miestams bus greičiausiai suduotas ateinantį ketvirtadienį priimant Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio Žemės įstatymo pakeitimus. Rekonstruojant pastatus arba keičiant žemės paskirtį kiekvienas investuotojas privalės susimokėti 20% sklypo vertės. Kodėl 20%, kodėl ne 5, kodėl ne 50% – atsakymo nežino net iniciatoriai. Aišku viena – tai sustabdys tiek kvartalinę renovaciją, tiek apleistų miestų teritorijų atgimimą. Miestų žemės kaina – didelė. Gyventojams tai bus šoko mokestis. O investuotojai jau kartą sumokėję rinkos kainą už perparduotus sklypus, antrą kartą valstybei sumokėti dažnai tiesiog nebepajėgs. Visai kas kita kaime, kur žemė yra pigi lyginant su statybų kaina. Staigus valstybės noras pasipinigauti sustabdys ir visą pridėtinės vertės kūrimą, ir gerokai didesnį ekonomikos ciklą tolesniuose statybos etapuose. Miestų NT rinką užlies štilius ir ekstremali padėtis.

Iniciatyvos, kurios iš esmės sustabdo vieną ar kitą ekonominį sektorių, negali būti priimamos be modeliavimo ir skaičiavimų. Tačiau valstybinė žemė privalo duoti grąžą valstybei. Tai ne kartą akcentavo ir Valstybės kontrolė. Tad kaipgi kaip pamaitinti vilką ir išlaikyti avį sveiką? Tai spręstų trys siūlymai besiblaškančiai Žemės ūkio ministerijai:

Pirmiausia valstybė turi garantuoti, kad visa faktiškai naudojama žemė yra įteisinta. Šiandien nemaža dalis pastatų vis dar nesusiformavę sklypų, bet faktiškai naudoja juos savo reikmėms. Todėl valstybė turi užsiimti iniciatyviu sklypų suformavimu aplink privačius statinius, ypač miestų teritorijose. Suformavus sklypą atsiranda ir mokestinė prievolė.

Būtina panaikinti žemės sklypo formavimo subjektyvumą. Ligi šiol beveik vienasmeniais ir visiškai subjektyviais sprendimais NŽT darbuotojai ir formuoja, ir atima žemę iš pastatų savininkų. Tik per viešą teritorijų planavimą ir detaliųjų planų derinimą įmanoma objektyviai suplanuoti sklypo dydį privatiems pastatams.

Valstybė turi skatinti valstybinės žemės nuomininkus išsipirkti žemę nuosavybėn. Skatinimą būtina atlikti per savivaldybių nustatomus žemės nuomos mokesčius, nes šiandien privačiai ir nuomotai žemei mokesčiai jie yra beveik tolygūs. Tie, kurie įsigijo žemę, ir tie, kurie ją gavo nemokamai, pastatomi į vienodą padėtį. Pirmą žingsnį turi atlikti Vyriausybė savo nutarimu patvirtindama savivaldybėms augančią žemės nuomos mokesčių progresiją.

Prezidentas Kazys Grinius, vienas iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų, dar iki tampant valstybės vadovu 1905 m. tekste „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“ rašė: „Žemė turi prigulėti tam, kas ją dirba ir iki jis ją dirba.“ Tekste buvo svarstoma, kaip žemę iš dvarininkų perduoti valstiečiams. Po 1990-ųjų vykdyta žemės reforma mažai bendro turi su logika ir socialiniu teisingumu. Tad K. Griniaus mintis turi būti pritaikyta – kartą išnuomota valstybinė žemė turi būti intensyviai naudojama. Tačiau šiandieninis kairuoliškas ir robinhudiškas noras arba atimti, arba apmokestinti neperlipamais mokesčiais valstybinę žemę atves mus tik į stagnaciją ir ekstremalią padėtį miestuose. To būtų galima išvengti vykdant ne vienadienę keršto, o ilgalaikę dialogo politiką.

Komentaro autorius – Seimo Liberalų sąjungos frakcijos narys, Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Panevėžio savivaldybė už 3,8 mln. eurų ketina atnaujinti Senvagės teritoriją 1

Panevėžio miesto savivaldybė imasi viešųjų pirkimų rengdamasi atnaujinti centrinę miesto dalį – Senvagę ir...

Verslo aplinka
2018.08.18
Egipto viešbučiams gresia prarasti žvaigždutes

Egipte nuspręsta šalyje veikiančius viešbučius iš naujo klasifikuoti pagal tarptautinius Pasaulinės turizmo...

12 daugiausia renovacijos projektų vykdančių bendrovių 2

Šiuo metu šalyje vykdomi 530 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos darbus atlieka apie 150 statybos...

Statyba ir NT
2018.08.18
Už per aukštą daugiabutį Užupyje iš architekto atėmė atestatą 17

Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisija panaikino architekto Henriko Štaudės...

Statyba ir NT
2018.08.17
Kartelio tarp 8 statybos įmonių neaptiko

Konkurencijos taryba teigia neradusi įrodymų, kad 8 statybų bendrovės ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė...

Statyba ir NT
2018.08.17
„INVL Baltic Real Estate“ grynosios nuomos pajamos augo 57% 2

Šių metų pirmąjį pusmetį investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ skaičiavo...

Statyba ir NT
2018.08.17
Vilniuje atidaromas dar vienas viešbutis: darbuotojus surinko netradiciškai Premium 12

Sostinės rinką papildo dar vienas viešbutis – Rinktinės gatvėje, priešais buvusį Žalgirio stadioną, duris...

Statyba ir NT
2018.08.17
Kaune atidarytas naujas įvažiavimas į Vilniaus-Klaipėdos greitkelį 10

Kaune atverta Ašigalio gatvės jungtis su Vilniaus-Klaipėdos greitkeliu. Tikimasi, kad įvažiavimas sumažins...

Transportas
2018.08.16
Už buvusią VŠT būstinę aukcione pasiūlyta 2,18 mln. Eur

Už Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) buvusią būstinę sostinės centre...

Statyba ir NT
2018.08.16
Į priekį juda VCUP planas išsiplėsti ir rinkai pasiūlyti biurų 8

Šeštus metus Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) rengiamas planas pasistatyti biurų priestatą...

Statyba ir NT
2018.08.16
Pateikė Vilniaus teismų būstinės architektūrinę viziją 34

Visuomenės derinimui pateiktas būsimas Nacionalinės teismų administracijos pastatas.

Statyba ir NT
2018.08.16
Rengia detalųjį planą Vilniaus stoties teritorijai gaivinti 3

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti 30 ha stoties teritorijos detalųjį planą. Pagal viziją, ją norima...

Statyba ir NT
2018.08.16
„Hanner“ rekonstruoja sostinės Rinktinės gatvę: darbų apimtis viršija 1 mln. Eur 14

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ rekonstruoja šalia buvusio Žalgirio stadiono...

Statyba ir NT
2018.08.16
Išduotų statybos leidimų antrąjį ketvirtį sumažėjo 5,7% 2

2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, Lietuvoje iš viso išduotų statybos leidimų...

Statyba ir NT
2018.08.16
Naujoji Zelandija draus pardavinėti būstus užsieniečiams

Naujosios Zelandijos parlamentas uždraudė užsieniečiams pardavinėti jau pastatytus namus. Tokiu žingsniu...

Statyba ir NT
2018.08.16
„Quadrum“ plėtotoja imtųsi naujo projekto, laukia savivaldybės žingsnio Premium 11

Verslo centro „Quadrum“ Vilniuje plėtotoja į paskutinį korpusą investuoja 25 mln. Eur ir teigia laukianti...

Statyba ir NT
2018.08.16
Kaune statys uždarą futbolo stadioną 15

Kauno m. savivaldybė planuoja netrukus pradėti statyti uždarą futbolo aikštyną. Preliminari projekto vertė –...

Statyba ir NT
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Nebaigtą statyti Kauno viešbutį „Britanika“ perėmė nauji savininkai 5

Nebaigtą statyti ir apleistą Kauno viešbutį „Britanika“ perėmė nauji savininkai. 

Statyba ir NT
2018.08.14
Operos ir baleto teatro rekonstrukcijoje nusikaltimo nerado 2

Neradus nusikalstamos veiklos požymių, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir...

Statyba ir NT
2018.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau