Ar ir toliau ramiai lauksime griūties su aukomis?!

Publikuota: 2017-10-02
Nuotr. - autoriaus
Nuotr. - autoriaus
Laisvai samdomas verslo vystymo ir valdymo konsultantas

Rūpinimasis kokybe statybų sektoriuje – vienas nedėkingiausių užsiėmimų. Kokybe visi susirūpina, dažniausiai tik kai įvyksta griūtis, tenka perstatyti tai, kas pastatya, o ypač, kai sužalojami ar žūsta žmonės. Tada visi – pradedant aukščiausiais valstybės vadovais ir baigiant vos ne kiekvienu piliečiu, kuris ką nors kada nors savo gyvenime pastatė, išreiškia didelį rūpestį, siūlo griežčiau bausti, daugiau kontroliuoti.

Tačiau ilgainiui tas įkarštis nuslūgsta, vėl viskas pradeda tekėti yprasta vaga, taupomas laikas ir lėšos (dažniausia kokybės sąskaita), o keletas idealistų, nuoširdžiai besirūpinančių kokybe kaip baltos varnos trukdo visiems būti greitiems ir pelningiems.

Tokia susirūpinimo banga buvo akivaizdi po tragiškos „Maxima“ parduotuvės griūties Latvijoje. Buvo daug kalbų ir skambių pareiškimų. Tačiau gal kas nors gali paminėti, kokių konkrečių prevencinių priemonių buvo imtasi Lietuvoje, kad neįvyktų tokių ar panašių nelaimių? Dar anksčiau šis susirūpinimas kilo, kai Vilniuje griuvo Ledo rūmų stogas, įvyko namo griūtis Šiaulių gatvėje. Susidomėjimas kokybės klausimais šiek tiek vėl kilo po namo Vilniaus gatvėje griūties, atvejo su nauju Green Hall pastatu, o neseniai - su RIMI parduotuve Vilniuje.

Na ir kaip pasimokėme iš to kas įvyko? Ką dabar darome statybų sektoriuje kitaip negu anksčiau? Čia vertėtų paminėti, kad Latvijoje po minėto tragiško įvykio iš tiesų įvyko pokyčiai – dėl sugriežtintos statinių projektavimo kontrolės ir padidintų reikalavimų, projektų įgyvendinimas tapo labai ilgas, brangus ir, tikėtina ,sužlugdė daug valstybei reikalingų ir svarbių investicinių planų. Taigi klausimas ar Lietuvoje seksime Latvijos keliu ir lauksime tikrai skandalingos ir tragiškos nelaimės ar imsimės tokių prevencinių priemonių, kurios sumažintų griūčių ir nekokybiškų statybų tikimybę ir kartu netaptų rimta kliūtimi naujų projektų įgyvendinimui?

Pabandysiu trumpai apžvelgti keletą galimų prevencinių priemonių, kurios galėtų mažinti tragiškų klaidų tikimybę ateityje. Minėjau keletą avarijų, kai dėl kokybės buvo patirta žala. Kas iš skaitytojų gali iš karto arba bent pasitelkęs paiešką internete greitai atsakyti, kokios įmonės, specialistai yra kalti dėl to kas įvyko, kokios yra įvykių priežastys?

Argi gera reputacija jau nieko nereiškia Lietuvoje? Jeigu reiškia, jeigu specialistai ir įmonės nori branginti savo vardą, tai kodėl, tarkim, draudimo bendrovės negalėtų būti įpareigotos informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri, kartu su ministerija, turėtų rūpintis kokybės didinimu statybų sektoriuje? Taip pat būtų svarbu skelbti informaciją apie žalą sukėlusių įmonių savininkus, kad lengviau būtų galima atsekti neatsakingus verslininkus, mėgstančius kurti trumpalaikes įmones-feniksus.

Šiuo metu minimali projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma draudžiant vieną projektą yra mažiau negu 44.000 Eur, o draudžiant visą veiklą – mažiau negu 290.000 Eur. Ar to pakanka? Dar 2002 m. dokumentuose minimali draudimo apsauga buvo siejama su projekto dydžiu arba su projektavimo įmonės veiklos apimtimi. Tačiau vėliau kažkodėl šios nuostatos buvo išbrauktos. Įdomu, ar neseniai įvykusiams atvejui su RIMI parduotuve Vilniuje pakaks projektuotojų turėtos draudiminės apsaugos žalai atlyginti? Generalinio projektuotojo draudimas leidžia išvengti draudiminės apsaugos įsigijimo visiems subrangovams, nepaisant kokios svarbos yra subrangovo vykdomų darbų dalis. Ar tikrai ši tvarka yra gera? Ar, tarkim, neturėtų privalomas draudimas papildomai būti išplėstas bent statinio konstrukcijų dalies projektą rengiančiam projektuotojui?

Projektų vystytojai, užsakovai dažnai nustemba, kai projektuotojas nori sutartyje apriboti savo civilinę ir profesinę atsakomybę taip, kad ji atitiktų turimus draudimus. Tačiau tik nedaugelis suvokia, kad projektuotojo atsakomybė, kuri nedengiama draudimu, dažniausiai yra tik teorinė dėl nedidelio projektavimo įmonių likvidumo. Neatsakingai dirbančiom įmonėm tai mažai terūpi – gavę draudimą viršijantį ieškinį, jų savininkai daug nepergyvendami paskelbs įmonei bankrotą ir nedelsiant perkels visą veiklą į naujai įregistruotą įmonę. Todėl galbūt įstatymais suteikus projektuotojui teisę riboti savo atsakomybę pagal turimus draudimus, užsakovai pradės reikalauti draudimų projekto rizikas ir mastą atitinkančiai sumai, o projektuotojo reputacija ir galimybė gauti tokį draudimą taps viena iš paslaugos kokybės savireguliavimo priemonių. Taip pat užsakovai, negalėdami reikalauti atsakomybės už netiesioginius nuostolius, kurių nedengia draudimai, bus skatinami atidžiau rinktis projektuotoją.

Efektyvi kokybės valdymo sistema negali būti sukurta ir veikti jeigu į ją žiūrima kaip į biurokratinę prievolę. Jos būtinumu turi būti įsitikinę įmonės savininkai, o įmonės vidinė kultūra ir vertybės turi palaikyti tokios sistemos sukūrimą ir funkcionavimą. Deja, dažnai turime konstatuoti, kad tarptautiniu mastu pripažintas kokybės užtikrinimo sistemos standartas ISO9001 daugelyje statybos sektoriaus įmonių yra įdiegtas formaliai ir daro labai nedidelę įtaką paslaugų kokybei.

Todėl realaus įmonės pasirįžimo užtikrinti kokybę įvertinimui reikalingos kitos priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmonės ir joje dirbančių specialistų profesinės veiklos istorija, su ja susiję draudiminiai įvykiai. Kita priemonė, kurią galėtų naudoti draudimo įmonės, galėtų būti jų užsakyti įmonės rengiamos, atsitiktinai pasirinktos dokumentacijos kokybės ir kokybę užtikrinančių procesų nepriklausomi auditai, pagal kurių išvadas būtų diferencijuojama įmoka už draudiminę apsaugą.

Jeigu norime kuo daugiau klaidų projektuose, kuo daugiau dramatiškų ir gal net tragiškų įvykių statybvietėse, turime skatinti projektavimo darbų pirkimą už mažiausią kainą ir parengiant projektą per trumpiausią laiką. Nors niekas nenori minėtų pasekmių, bet kažkodėl užsakovai dažniausiai viską padaro, kad klaidų rizika būtų kuo didesnė. Užsakovai kiekvienam projekte vis iš naujo tikisi gauti pigią ir kokybišką paslaugą. Tačiau kai tas pats užsakovas nutaria sau pirkti kokybišką automobilį, jis neieško jo už mažiausią kainą sąvartyne, o kai jam yra aktuali kokybiška gydymo paslauga, kažkodėl dažniausiai renkasi pačią brangiausią privačią kliniką... Manyčiau, kad projektavimo darbų pirkimas už mažiausią kainą turėtų būti uždraustas. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų aktyviau sekti ir stabdyti tuos pirkimus, kuriuose iš paslaugų tiekėjo reikalaujama prisiimti neapibrėžtus įsipareigojimus, rizikas, kurių paslaugos tiekėjas negali kontroliuoti.

Paminėjau keletą galimų prevencinių priemonių. Aptariau jas labai trumpai. Tikiu, kad rinkos dalyviai, atsakingos valstybinės institucijos galėtų žymiai išplėsti šį sąrašą, papildomai aptarti priemones skirtas statybų kokybės ir saugumo didinimui, daug išsamiau išduskutuoti kiekvieną priemonę ir pradėti jų įgyvendinimą. Tai gali įvykti, jeigu politikai gyvens ne vien šia diena, bet išmintingai ieškos sprendimų, kurie sumažintų tragiškų įvykių tikimybę ateityje, o tarp rinkos dalyvių atsiras pakankamas skaičius tokių įmonių, kurios neįsivaizduoja savo veiklos, jeigu negali dirbti sąžiningai ir kokybiškai.

Komentaro autorius - Almantas Stankūnas, Konsultantas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
12 daugiausia renovacijos projektų vykdančių bendrovių

Šiuo metu šalyje vykdomi 530 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos darbus atlieka apie 150 statybos...

Už per aukštą daugiabutį Užupyje iš architekto atėmė atestatą 16

Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisija panaikino architekto Henriko Štaudės...

Statyba ir NT
2018.08.17
Kartelio tarp 8 statybos įmonių neaptiko

Konkurencijos taryba teigia neradusi įrodymų, kad 8 statybų bendrovės ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė...

Statyba ir NT
2018.08.17
„INVL Baltic Real Estate“ grynosios nuomos pajamos augo 57% 2

Šių metų pirmąjį pusmetį investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ skaičiavo...

Statyba ir NT
2018.08.17
Vilniuje atidaromas dar vienas viešbutis: darbuotojus surinko netradiciškai Premium 11

Sostinės rinką papildo dar vienas viešbutis – Rinktinės gatvėje, priešais buvusį Žalgirio stadioną, duris...

Statyba ir NT
2018.08.17
Kaune atidarytas naujas įvažiavimas į Vilniaus-Klaipėdos greitkelį 10

Kaune atverta Ašigalio gatvės jungtis su Vilniaus-Klaipėdos greitkeliu. Tikimasi, kad įvažiavimas sumažins...

Transportas
2018.08.16
Už buvusią VŠT būstinę aukcione pasiūlyta 2,18 mln. Eur

Už Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) buvusią būstinę sostinės centre...

Statyba ir NT
2018.08.16
Į priekį juda VCUP planas išsiplėsti ir rinkai pasiūlyti biurų 7

Šeštus metus Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) rengiamas planas pasistatyti biurų priestatą...

Statyba ir NT
2018.08.16
Pateikė Vilniaus teismų būstinės architektūrinę viziją 33

Visuomenės derinimui pateiktas būsimas Nacionalinės teismų administracijos pastatas.

Statyba ir NT
2018.08.16
Rengia detalųjį planą Vilniaus stoties teritorijai gaivinti 3

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti 30 ha stoties teritorijos detalųjį planą. Pagal viziją, ją norima...

Statyba ir NT
2018.08.16
„Hanner“ rekonstruoja sostinės Rinktinės gatvę: darbų apimtis viršija 1 mln. Eur 13

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ rekonstruoja šalia buvusio Žalgirio stadiono...

Statyba ir NT
2018.08.16
Išduotų statybos leidimų antrąjį ketvirtį sumažėjo 5,7% 2

2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, Lietuvoje iš viso išduotų statybos leidimų...

Statyba ir NT
2018.08.16
Naujoji Zelandija draus pardavinėti būstus užsieniečiams

Naujosios Zelandijos parlamentas uždraudė užsieniečiams pardavinėti jau pastatytus namus. Tokiu žingsniu...

Statyba ir NT
2018.08.16
„Quadrum“ plėtotoja imtųsi naujo projekto, laukia savivaldybės žingsnio Premium 11

Verslo centro „Quadrum“ Vilniuje plėtotoja į paskutinį korpusą investuoja 25 mln. Eur ir teigia laukianti...

Statyba ir NT
2018.08.16
Kaune statys uždarą futbolo stadioną 15

Kauno m. savivaldybė planuoja netrukus pradėti statyti uždarą futbolo aikštyną. Preliminari projekto vertė –...

Statyba ir NT
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Nebaigtą statyti Kauno viešbutį „Britanika“ perėmė nauji savininkai 5

Nebaigtą statyti ir apleistą Kauno viešbutį „Britanika“ perėmė nauji savininkai. 

Statyba ir NT
2018.08.14
Operos ir baleto teatro rekonstrukcijoje nusikaltimo nerado 2

Neradus nusikalstamos veiklos požymių, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir...

Statyba ir NT
2018.08.14
Išrinko vadovą Turto bankui, bet jis pareigų atsisakė 12

Finansų ministerijos organizuoto konkurso metu buvo išrinktas naujasis nuolatinis VĮ Turto bankas vadovas,...

Statyba ir NT
2018.08.14
Liepą butai sparčiausiai brango Panevėžyje, lėčiausiai – Vilniuje

Šių metų liepą tarp Lietuvos didmiesčių sparčiausias metinis butų kainų augimas fiksuotas Panevėžyje,...

Statyba ir NT
2018.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau