Ar ir toliau ramiai lauksime griūties su aukomis?!

Publikuota: 2017-10-02
Nuotr. - autoriaus
Nuotr. - autoriaus
Laisvai samdomas verslo vystymo ir valdymo konsultantas

Rūpinimasis kokybe statybų sektoriuje – vienas nedėkingiausių užsiėmimų. Kokybe visi susirūpina, dažniausiai tik kai įvyksta griūtis, tenka perstatyti tai, kas pastatya, o ypač, kai sužalojami ar žūsta žmonės. Tada visi – pradedant aukščiausiais valstybės vadovais ir baigiant vos ne kiekvienu piliečiu, kuris ką nors kada nors savo gyvenime pastatė, išreiškia didelį rūpestį, siūlo griežčiau bausti, daugiau kontroliuoti.

Tačiau ilgainiui tas įkarštis nuslūgsta, vėl viskas pradeda tekėti yprasta vaga, taupomas laikas ir lėšos (dažniausia kokybės sąskaita), o keletas idealistų, nuoširdžiai besirūpinančių kokybe kaip baltos varnos trukdo visiems būti greitiems ir pelningiems.

Tokia susirūpinimo banga buvo akivaizdi po tragiškos „Maxima“ parduotuvės griūties Latvijoje. Buvo daug kalbų ir skambių pareiškimų. Tačiau gal kas nors gali paminėti, kokių konkrečių prevencinių priemonių buvo imtasi Lietuvoje, kad neįvyktų tokių ar panašių nelaimių? Dar anksčiau šis susirūpinimas kilo, kai Vilniuje griuvo Ledo rūmų stogas, įvyko namo griūtis Šiaulių gatvėje. Susidomėjimas kokybės klausimais šiek tiek vėl kilo po namo Vilniaus gatvėje griūties, atvejo su nauju Green Hall pastatu, o neseniai - su RIMI parduotuve Vilniuje.

Na ir kaip pasimokėme iš to kas įvyko? Ką dabar darome statybų sektoriuje kitaip negu anksčiau? Čia vertėtų paminėti, kad Latvijoje po minėto tragiško įvykio iš tiesų įvyko pokyčiai – dėl sugriežtintos statinių projektavimo kontrolės ir padidintų reikalavimų, projektų įgyvendinimas tapo labai ilgas, brangus ir, tikėtina ,sužlugdė daug valstybei reikalingų ir svarbių investicinių planų. Taigi klausimas ar Lietuvoje seksime Latvijos keliu ir lauksime tikrai skandalingos ir tragiškos nelaimės ar imsimės tokių prevencinių priemonių, kurios sumažintų griūčių ir nekokybiškų statybų tikimybę ir kartu netaptų rimta kliūtimi naujų projektų įgyvendinimui?

Pabandysiu trumpai apžvelgti keletą galimų prevencinių priemonių, kurios galėtų mažinti tragiškų klaidų tikimybę ateityje. Minėjau keletą avarijų, kai dėl kokybės buvo patirta žala. Kas iš skaitytojų gali iš karto arba bent pasitelkęs paiešką internete greitai atsakyti, kokios įmonės, specialistai yra kalti dėl to kas įvyko, kokios yra įvykių priežastys?

Argi gera reputacija jau nieko nereiškia Lietuvoje? Jeigu reiškia, jeigu specialistai ir įmonės nori branginti savo vardą, tai kodėl, tarkim, draudimo bendrovės negalėtų būti įpareigotos informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri, kartu su ministerija, turėtų rūpintis kokybės didinimu statybų sektoriuje? Taip pat būtų svarbu skelbti informaciją apie žalą sukėlusių įmonių savininkus, kad lengviau būtų galima atsekti neatsakingus verslininkus, mėgstančius kurti trumpalaikes įmones-feniksus.

Šiuo metu minimali projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma draudžiant vieną projektą yra mažiau negu 44.000 Eur, o draudžiant visą veiklą – mažiau negu 290.000 Eur. Ar to pakanka? Dar 2002 m. dokumentuose minimali draudimo apsauga buvo siejama su projekto dydžiu arba su projektavimo įmonės veiklos apimtimi. Tačiau vėliau kažkodėl šios nuostatos buvo išbrauktos. Įdomu, ar neseniai įvykusiams atvejui su RIMI parduotuve Vilniuje pakaks projektuotojų turėtos draudiminės apsaugos žalai atlyginti? Generalinio projektuotojo draudimas leidžia išvengti draudiminės apsaugos įsigijimo visiems subrangovams, nepaisant kokios svarbos yra subrangovo vykdomų darbų dalis. Ar tikrai ši tvarka yra gera? Ar, tarkim, neturėtų privalomas draudimas papildomai būti išplėstas bent statinio konstrukcijų dalies projektą rengiančiam projektuotojui?

Projektų vystytojai, užsakovai dažnai nustemba, kai projektuotojas nori sutartyje apriboti savo civilinę ir profesinę atsakomybę taip, kad ji atitiktų turimus draudimus. Tačiau tik nedaugelis suvokia, kad projektuotojo atsakomybė, kuri nedengiama draudimu, dažniausiai yra tik teorinė dėl nedidelio projektavimo įmonių likvidumo. Neatsakingai dirbančiom įmonėm tai mažai terūpi – gavę draudimą viršijantį ieškinį, jų savininkai daug nepergyvendami paskelbs įmonei bankrotą ir nedelsiant perkels visą veiklą į naujai įregistruotą įmonę. Todėl galbūt įstatymais suteikus projektuotojui teisę riboti savo atsakomybę pagal turimus draudimus, užsakovai pradės reikalauti draudimų projekto rizikas ir mastą atitinkančiai sumai, o projektuotojo reputacija ir galimybė gauti tokį draudimą taps viena iš paslaugos kokybės savireguliavimo priemonių. Taip pat užsakovai, negalėdami reikalauti atsakomybės už netiesioginius nuostolius, kurių nedengia draudimai, bus skatinami atidžiau rinktis projektuotoją.

Efektyvi kokybės valdymo sistema negali būti sukurta ir veikti jeigu į ją žiūrima kaip į biurokratinę prievolę. Jos būtinumu turi būti įsitikinę įmonės savininkai, o įmonės vidinė kultūra ir vertybės turi palaikyti tokios sistemos sukūrimą ir funkcionavimą. Deja, dažnai turime konstatuoti, kad tarptautiniu mastu pripažintas kokybės užtikrinimo sistemos standartas ISO9001 daugelyje statybos sektoriaus įmonių yra įdiegtas formaliai ir daro labai nedidelę įtaką paslaugų kokybei.

Todėl realaus įmonės pasirįžimo užtikrinti kokybę įvertinimui reikalingos kitos priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmonės ir joje dirbančių specialistų profesinės veiklos istorija, su ja susiję draudiminiai įvykiai. Kita priemonė, kurią galėtų naudoti draudimo įmonės, galėtų būti jų užsakyti įmonės rengiamos, atsitiktinai pasirinktos dokumentacijos kokybės ir kokybę užtikrinančių procesų nepriklausomi auditai, pagal kurių išvadas būtų diferencijuojama įmoka už draudiminę apsaugą.

Jeigu norime kuo daugiau klaidų projektuose, kuo daugiau dramatiškų ir gal net tragiškų įvykių statybvietėse, turime skatinti projektavimo darbų pirkimą už mažiausią kainą ir parengiant projektą per trumpiausią laiką. Nors niekas nenori minėtų pasekmių, bet kažkodėl užsakovai dažniausiai viską padaro, kad klaidų rizika būtų kuo didesnė. Užsakovai kiekvienam projekte vis iš naujo tikisi gauti pigią ir kokybišką paslaugą. Tačiau kai tas pats užsakovas nutaria sau pirkti kokybišką automobilį, jis neieško jo už mažiausią kainą sąvartyne, o kai jam yra aktuali kokybiška gydymo paslauga, kažkodėl dažniausiai renkasi pačią brangiausią privačią kliniką... Manyčiau, kad projektavimo darbų pirkimas už mažiausią kainą turėtų būti uždraustas. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų aktyviau sekti ir stabdyti tuos pirkimus, kuriuose iš paslaugų tiekėjo reikalaujama prisiimti neapibrėžtus įsipareigojimus, rizikas, kurių paslaugos tiekėjas negali kontroliuoti.

Paminėjau keletą galimų prevencinių priemonių. Aptariau jas labai trumpai. Tikiu, kad rinkos dalyviai, atsakingos valstybinės institucijos galėtų žymiai išplėsti šį sąrašą, papildomai aptarti priemones skirtas statybų kokybės ir saugumo didinimui, daug išsamiau išduskutuoti kiekvieną priemonę ir pradėti jų įgyvendinimą. Tai gali įvykti, jeigu politikai gyvens ne vien šia diena, bet išmintingai ieškos sprendimų, kurie sumažintų tragiškų įvykių tikimybę ateityje, o tarp rinkos dalyvių atsiras pakankamas skaičius tokių įmonių, kurios neįsivaizduoja savo veiklos, jeigu negali dirbti sąžiningai ir kokybiškai.

Komentaro autorius - Almantas Stankūnas, Konsultantas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių statybų ir NT bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Staticus, UAB41.562148489
YIT Kausta, AB47.056458342
Kauno tiltai, AB130.31912.816787
Mitnija, UAB67.1193.494358
Axis Technologies, UAB58.0871.984178
Panevėžio keliai, AB49.5744.215570
Panevėžio statybos trestas, AB83.9102.092156
Šiaulių plentas, UAB47.3611.372470
Alkesta, UAB50.8131.205568
Irdaiva, UAB37.3382.736152
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą“ Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
7 UAB „Gedsta“ 1.397,5% Panevėžio
22 UAB „Modernaus būsto projektai“ 808,5% Panevėžio
33 UAB „Milsta“ 691,9% Tauragės
36 UAB „Instatum“ 664,9% Kauno
40 UAB „Constra“ 643,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau