Valstybė – sutaupytų, verslas – uždirbtų

Publikuota: 2017-05-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jei iš valstybės biudžeto kasmet neišplauktų beveik 0,5 mlrd. Eur, jei viešieji pastatai būtų atnaujinti. Lietuva ES įsipareigojo kasmet renovuoti bent 3% viešojo sektoriaus valdomų pastatų ploto, kad jų energinio efektyvumo klasė padidėtų bent iki C lygio. Tačiau atitinkama programa vėluoja, nors buvo patvirtinta užpernai. Ją įgyvendinus būtų taupomi viešieji finansai, o statybos sektorius gautų darbo.

Apie 89% valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų statyti 1900–1990 m. ir neatitinka dabar keliamų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Kasmet iš Lietuvos valstybės biudžeto daugiau kaip 1 mlrd. Eur išleidžiama tokių pastatų energijos suvartojimui finansuoti. 2015 m. buvo patvirtina Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo (VPEED) programa, tačiau pagal ją iki šiol nebuvo įgyvendinta nė vieno renovacijos projekto – pastatų šiltinimas stringa. Programos tikslas – bent jau dalies centrinės valdžios valdomų pastatų renovaciją įgyvendinti pagal energijos taupymo paslaugų teikėjo modelį ESCO. Jis veikia taip: verslininkai investuoja į priemones, padedančias gerinti pastato energinį efektyvumą, o didžiąją dalį atgauna iš būsimo energijos sutaupymo per sutarties galiojimo laiką. Specialistai aiškina, kad tarptautinė praktika rodo, jog pagal ESCO modelį pastatai atnaujinami kokybiškiau, nei pasitelkus tradicinę statybos rangą. Nes konkursą laimėjęs dalyvis įsipareigoja, kad po renovacijos pastatas sutaupys konkretų energijos kiekį, o nuo būsimo sutaupymo priklauso dalis jo uždarbio, tad investuotojas suinteresuotas įgyvendinti įsipareigojimus. Minėtas modelis leidžia viešajam sektoriui gerokai sumažinti energijos sąnaudas be didelių pradinių investicijų.

Atnaujintų viešųjų pastatų energijos išlaidos kasmet sumažėtų daugiau kaip 40%. Tačiau programos pradžia stringa, jau nekalbant, kad jos nė nepradėjo vykdyti buvusi valdžia. Dabartinė Vyriausybė energinį efektyvumą yra įrašiusi kaip vieną iš svarbiausių prioritetų, jos programoje numatyta atnaujinti apie 700.000 kv. m energiniu požiūriu neefektyviausių viešųjų centrinės valdžios ir savivaldybių pastatų ploto. Kelios institucijos iki rudens žada paskelbti 9 viešuosius pirkimus. Tačiau apskritai viešasis sektorius yra gana pasyvus. Vidmantas Macevičius, energetikos viceministras, VŽ aiškino, kad pastatų valdytojas yra atsakingas už savo NT ir pats sprendžia, kokiu būdu ir kada atnaujinti pastatą (2017 05 11). Jis tvirtina, kad šiuo metu esama padėtis netenkina, todėl pradėtos intensyvios diskusijos, kaip skatinti ir motyvuoti pastatų valdytojus atnaujinti pastatus ir taip taupyti valstybės pinigus bei energijos išteklius.

Aišku viena: viešųjų pastatų valdytojai – prasti šeimininkai, jiems valdiški pinigai nerūpi. O kam juos skaičiuoti – kiek reikės, tiek bus atseikėta iš valstybės biudžeto. Pleškina sau į valias, per nesutvarkytus langus ir sienas šildo orą ir nesuka galvos – juk nėra motyvacijos, skatinimo. Nes valdiškas turtas, viešieji (mokesčių mokėtojų) pinigai ir valstybiškas mąstymas – nesuderinami dalykai? Galbūt prieš renovuojant viešuosius pastatus vertėtų visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT) sutelkti į vienas rankas ir tada vertinti, analizuoti, skaičiuoti, ką renovuoti verta, o ką geriau parduoti. Lietuvoje pilna viešųjų pastatų, kurių didžiuliuose plotuose sėdi saujelė valstybės tarnautojų, – net pasispaudę jie toli gražu šonais nesitrintų. Užtat valstybei pinigų sutaupytų.

VŽ nuomone, beveik pusė milijardo eurų, kuriuos galima sutaupyti per metus, padengtų Tarptautinio valiutos fondo reikalaujamų mokesčių sumą: nereikėtų nei visuotinio NT, nei automobilių mokesčių, nei žmonių erzinti. Tereikia mąstyti valstybiškai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą“ Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
7 UAB „Gedsta“ 1.397,5% Panevėžio
22 UAB „Modernaus būsto projektai“ 808,5% Panevėžio
33 UAB „Milsta“ 691,9% Tauragės
36 UAB „Instatum“ 664,9% Kauno
40 UAB „Constra“ 643,3% Vilniaus
  • VMI kerta per dividendus

    Lietuva renkasi blogiausią įmanomą būdą – griežtą poziciją dividendų mokesčių lengvatos taikymo klausimu ir neskaidrumą.
      
  • Politinėje klampynėje reformos negimsta

    Prancūzų rašytojo Frederico Beigbederio vienas romanų bando mus įtikinti, kad „Meilė trunka trejus metus“. Ar tiek pat l...
      
  • Nei pelkė, nei miškas, kas?

    Atsimerki vieną rytą, ir vietoj pelkėto durpyno ošia miškas. Nūnai tokiais stebuklais užsiima miškininkai, kuriems, atro...
      
  • Nėra lyderio, nebus asociacijos

    Viena daugiausia narių turinti ir dar ne taip seniai vidinių skandalų supriešinta šalies asociacija „Linava“, jungian...

      
  • Ištuštėjusią Lietuvos rinką keičia į sotesnes šalis

    Kelininkai pastaruoju metu sulaukia labai mažai užsakymų. Šios srities įmonės viena per kitą kalba apie tai, kad projekt...
    Virgaudas Puodžiukas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas
  • Kaip užkurti Y kartos pardavimų komandą

    Personalo specialistai jau seniai kalba apie tai, kad darbuotojus vis sunkiau ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti. Kai k...
    Agnė Novikienė „Avia Solutions Group“ mokymų ir kompetencijų ugdymo centro „Emblick“ vadovė

10 didžiausių statybų ir NT bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Alvora, UAB70.5154.027337
Kauno tiltai, AB135.3859.949776
Mitnija, UAB63.1333.677324
Axis Technologies, UAB56.7532.996156
Conresta, UAB52.1682.318364
Panevėžio keliai, AB77.4516.453532
Panevėžio statybos trestas, AB77.438659160
Okseta, UAB52.7224.880169
Šiaulių plentas, UAB49.5135.215458
Statga, UAB64.2673.971374
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau