Apie 89% valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų statyti 1900–1990 m. ir neatitinka dabar keliamų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Kasmet iš Lietuvos valstybės biudžeto daugiau kaip 1 mlrd. Eur išleidžiama tokių pastatų energijos suvartojimui finansuoti. 2015 m. buvo patvirtina Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo (VPEED) programa, tačiau pagal ją iki šiol nebuvo įgyvendinta nė vieno renovacijos projekto – pastatų šiltinimas stringa. Programos tikslas – bent jau dalies centrinės valdžios valdomų pastatų renovaciją įgyvendinti pagal energijos taupymo paslaugų teikėjo modelį ESCO. Jis veikia taip: verslininkai investuoja į priemones, padedančias gerinti pastato energinį efektyvumą, o didžiąją dalį atgauna iš būsimo energijos sutaupymo per sutarties galiojimo laiką. Specialistai aiškina, kad tarptautinė praktika rodo, jog pagal ESCO modelį pastatai atnaujinami kokybiškiau, nei pasitelkus tradicinę statybos rangą. Nes konkursą laimėjęs dalyvis įsipareigoja, kad po renovacijos pastatas sutaupys konkretų energijos kiekį, o nuo būsimo sutaupymo priklauso dalis jo uždarbio, tad investuotojas suinteresuotas įgyvendinti įsipareigojimus. Minėtas modelis leidžia viešajam sektoriui gerokai sumažinti energijos sąnaudas be didelių pradinių investicijų.

Atnaujintų viešųjų pastatų energijos išlaidos kasmet sumažėtų daugiau kaip 40%. Tačiau programos pradžia stringa, jau nekalbant, kad jos nė nepradėjo vykdyti buvusi valdžia. Dabartinė Vyriausybė energinį efektyvumą yra įrašiusi kaip vieną iš svarbiausių prioritetų, jos programoje numatyta atnaujinti apie 700.000 kv. m energiniu požiūriu neefektyviausių viešųjų centrinės valdžios ir savivaldybių pastatų ploto. Kelios institucijos iki rudens žada paskelbti 9 viešuosius pirkimus. Tačiau apskritai viešasis sektorius yra gana pasyvus. Vidmantas Macevičius, energetikos viceministras, VŽ aiškino, kad pastatų valdytojas yra atsakingas už savo NT ir pats sprendžia, kokiu būdu ir kada atnaujinti pastatą (2017 05 11). Jis tvirtina, kad šiuo metu esama padėtis netenkina, todėl pradėtos intensyvios diskusijos, kaip skatinti ir motyvuoti pastatų valdytojus atnaujinti pastatus ir taip taupyti valstybės pinigus bei energijos išteklius.

Aišku viena: viešųjų pastatų valdytojai – prasti šeimininkai, jiems valdiški pinigai nerūpi. O kam juos skaičiuoti – kiek reikės, tiek bus atseikėta iš valstybės biudžeto. Pleškina sau į valias, per nesutvarkytus langus ir sienas šildo orą ir nesuka galvos – juk nėra motyvacijos, skatinimo. Nes valdiškas turtas, viešieji (mokesčių mokėtojų) pinigai ir valstybiškas mąstymas – nesuderinami dalykai? Galbūt prieš renovuojant viešuosius pastatus vertėtų visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT) sutelkti į vienas rankas ir tada vertinti, analizuoti, skaičiuoti, ką renovuoti verta, o ką geriau parduoti. Lietuvoje pilna viešųjų pastatų, kurių didžiuliuose plotuose sėdi saujelė valstybės tarnautojų, – net pasispaudę jie toli gražu šonais nesitrintų. Užtat valstybei pinigų sutaupytų.

VŽ nuomone, beveik pusė milijardo eurų, kuriuos galima sutaupyti per metus, padengtų Tarptautinio valiutos fondo reikalaujamų mokesčių sumą: nereikėtų nei visuotinio NT, nei automobilių mokesčių, nei žmonių erzinti. Tereikia mąstyti valstybiškai.

Rašyti komentarą