Valstybė – sutaupytų, verslas – uždirbtų

Publikuota: 2017-05-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jei iš valstybės biudžeto kasmet neišplauktų beveik 0,5 mlrd. Eur, jei viešieji pastatai būtų atnaujinti. Lietuva ES įsipareigojo kasmet renovuoti bent 3% viešojo sektoriaus valdomų pastatų ploto, kad jų energinio efektyvumo klasė padidėtų bent iki C lygio. Tačiau atitinkama programa vėluoja, nors buvo patvirtinta užpernai. Ją įgyvendinus būtų taupomi viešieji finansai, o statybos sektorius gautų darbo.

Apie 89% valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų statyti 1900–1990 m. ir neatitinka dabar keliamų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Kasmet iš Lietuvos valstybės biudžeto daugiau kaip 1 mlrd. Eur išleidžiama tokių pastatų energijos suvartojimui finansuoti. 2015 m. buvo patvirtina Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo (VPEED) programa, tačiau pagal ją iki šiol nebuvo įgyvendinta nė vieno renovacijos projekto – pastatų šiltinimas stringa. Programos tikslas – bent jau dalies centrinės valdžios valdomų pastatų renovaciją įgyvendinti pagal energijos taupymo paslaugų teikėjo modelį ESCO. Jis veikia taip: verslininkai investuoja į priemones, padedančias gerinti pastato energinį efektyvumą, o didžiąją dalį atgauna iš būsimo energijos sutaupymo per sutarties galiojimo laiką. Specialistai aiškina, kad tarptautinė praktika rodo, jog pagal ESCO modelį pastatai atnaujinami kokybiškiau, nei pasitelkus tradicinę statybos rangą. Nes konkursą laimėjęs dalyvis įsipareigoja, kad po renovacijos pastatas sutaupys konkretų energijos kiekį, o nuo būsimo sutaupymo priklauso dalis jo uždarbio, tad investuotojas suinteresuotas įgyvendinti įsipareigojimus. Minėtas modelis leidžia viešajam sektoriui gerokai sumažinti energijos sąnaudas be didelių pradinių investicijų.

Atnaujintų viešųjų pastatų energijos išlaidos kasmet sumažėtų daugiau kaip 40%. Tačiau programos pradžia stringa, jau nekalbant, kad jos nė nepradėjo vykdyti buvusi valdžia. Dabartinė Vyriausybė energinį efektyvumą yra įrašiusi kaip vieną iš svarbiausių prioritetų, jos programoje numatyta atnaujinti apie 700.000 kv. m energiniu požiūriu neefektyviausių viešųjų centrinės valdžios ir savivaldybių pastatų ploto. Kelios institucijos iki rudens žada paskelbti 9 viešuosius pirkimus. Tačiau apskritai viešasis sektorius yra gana pasyvus. Vidmantas Macevičius, energetikos viceministras, VŽ aiškino, kad pastatų valdytojas yra atsakingas už savo NT ir pats sprendžia, kokiu būdu ir kada atnaujinti pastatą (2017 05 11). Jis tvirtina, kad šiuo metu esama padėtis netenkina, todėl pradėtos intensyvios diskusijos, kaip skatinti ir motyvuoti pastatų valdytojus atnaujinti pastatus ir taip taupyti valstybės pinigus bei energijos išteklius.

Aišku viena: viešųjų pastatų valdytojai – prasti šeimininkai, jiems valdiški pinigai nerūpi. O kam juos skaičiuoti – kiek reikės, tiek bus atseikėta iš valstybės biudžeto. Pleškina sau į valias, per nesutvarkytus langus ir sienas šildo orą ir nesuka galvos – juk nėra motyvacijos, skatinimo. Nes valdiškas turtas, viešieji (mokesčių mokėtojų) pinigai ir valstybiškas mąstymas – nesuderinami dalykai? Galbūt prieš renovuojant viešuosius pastatus vertėtų visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT) sutelkti į vienas rankas ir tada vertinti, analizuoti, skaičiuoti, ką renovuoti verta, o ką geriau parduoti. Lietuvoje pilna viešųjų pastatų, kurių didžiuliuose plotuose sėdi saujelė valstybės tarnautojų, – net pasispaudę jie toli gražu šonais nesitrintų. Užtat valstybei pinigų sutaupytų.

VŽ nuomone, beveik pusė milijardo eurų, kuriuos galima sutaupyti per metus, padengtų Tarptautinio valiutos fondo reikalaujamų mokesčių sumą: nereikėtų nei visuotinio NT, nei automobilių mokesčių, nei žmonių erzinti. Tereikia mąstyti valstybiškai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą“ Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
7 UAB „Gedsta“ 1.397,5% Panevėžio
22 UAB „Modernaus būsto projektai“ 808,5% Panevėžio
33 UAB „Milsta“ 691,9% Tauragės
36 UAB „Instatum“ 664,9% Kauno
40 UAB „Constra“ 643,3% Vilniaus

10 didžiausių statybų ir NT bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Paroc, UAB43.2604.299277
YIT Kausta, AB47.056458342
Mitnija, UAB67.1193.494358
Axis Technologies, UAB58.0871.984178
Panevėžio keliai, AB49.5744.215570
Panevėžio statybos trestas, AB83.9102.092156
Šiaulių plentas, UAB47.3611.372470
Alkesta, UAB50.8131.205568
Statga, UAB63.2735.558433
Theca furniture, UAB46.6103.223753
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau