Investicijos į nekilnojamąjį turtą: ar spausime stabdžius?

Publikuota: 2017-04-18
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Verslo finansavimo Baltijos šalyse duomenys rodo, kad praėjusiais metais ryškiausiai žibėjo Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Kalbant apie komercinį NT – naujų modernių biurų pasiūla Vilniuje pasiekė 2008-ųjų lygį, ir, planuojama, šiemet toliau augs. Ką rinkai žada tokia greitai auganti pasiūla?

Pernai Lietuvos įmonės daugiausiai investavo į nekilnojamąjį turtą – ši sritis sulaukė beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų investicijų. Pagal investavimo apimtis po NT srities rikiavosi transportavimas ir logistika (apie 742 mln. Eur) bei gamyba (apie 724 mln. Eur).

Bendros įmonių investicijos 2016 metais Lietuvoje išliko panašiame lygyje, kai Latvijoje ir Estijoje jos mažėjo. Lietuvoje labiausiai augo NT sritis – šiam sektoriui šalies įmonės skyrė 20% daugiau investicijų nei 2015-aisiais.

Praėjusiais metais Lietuvos sostinę nusėjo vienas už kitą modernesni biurų pastatai. Jei dar prieš keletą metų, 2013-2014-aisiais, verslas Vilniuje skundėsi, kad biurų trūksta, tai šiandien svarstyklės aiškiai nusvertos į pasiūlos pusę.

Vienam Vilniaus gyventojui šiandien tenka maždaug 1,1 kv. m biurų ploto. Didelis šis skaičius ar mažas? Vertindami šį skaičių turime atsižvelgti į įvairias dedamąsias: kokios mūsų ekonomikos perspektyvos, kiek turime verslų, kuriems tų biurų reikia, kiek yra specialistų, dirbsiančių juose. Palyginimui: Rygoje šis skaičius mažesnis – vienam rygiečiui tenka 0,93 kv. m biurų ploto, ir planuojama, kad šiemet Latvijos sostinėje naujų modernių biurų turėtų atsirasti nedaug. Taline, kuriame gyvena mažiau žmonių nei Vilniuje, vienam žmogui tenka net 1,63 kv. m biurų ploto, o naujų modernių biurų pernai ir šiais metais ten pastatyta ir yra statoma nemažai.

Dėl to daugelis NT vystytojų didesnį dėmesį kreipia į kitą skaičių, vadinamą vakansijos lygiu. Šis skaičius rodo, kokia patalpų dalis yra neužimta ir neturi nuomininkų. Jei Taline pernai tik 5%. biurų buvo neišnuomoti, Rygoje tušti buvo 5% A ir 10% B klasės patalpų. Vilniuje pernai biurų vakansijos lygis buvo 8%, o šiemet, „Swedbank“ prognozėmis, jis jau turėtų siekti 13%, kitais metais – 15%. Pasak ekspertų, kaip tik toks lygis yra įprastas Vakarų Europos šalyse, tačiau įdomu, kaip stipriai jis gali koreguoti NT vystytojų ateities planus Lietuvoje.

Kita vertus, Lietuva, kitaip nei Latvija ir Estija, nėra „vieno miesto valstybė“. Nors Vilnius nuolat auga pritraukdamas gyventojus iš visos šalies, antrasis šalies miestas Kaunas taip pat nestovi vietoje. Turėdamas oro uostą, laisvąją ekonominę zoną, stiprią technologinės krypties mokslų bazę ir kitus privalumus antrasis šalies miestas atveria perspektyvas ir komerciniam NT.

Nors biurų vakansija Kaune žemesnė nei 5%, laisvų didelių nuomojamų plotų rinkoje nėra. „Swedbank“ prognozėmis, per šiuos ir ateinančius metus Kauno biurų pasiūlos plotas turėtų išaugti maždaug dvigubai.

Reikia pridurti, kad komercinis NT turi perspektyvų ne tik Kaune. Vilniuje biurų vakansijos lygiui artėjant prie europietiškojo, prekybos centrų vakansijų lygis yra nulis. Potencialą šioje srityje atskleidžia ir prekybos centrų plotas, tenkantis vienam gyventojui – Vilniuje jis yra net 32% mažesnis nei Rygoje ir 17% mažesnis nei Taline.

Net jei palygintume penkis didžiuosius Lietuvos miestus, Vilnius pagal prekybos plotą vienam gyventojui lenkia tik Panevėžį, o nuo Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos, kuri turi daugiausia tokio ploto, atsilieka.

Taigi, žvelgiant į komercinį nekilnojamąjį turtą, lieka palinkėti sėkmės abiems didiesiems šalies miestams. Ir Vilnius, ir Kaunas turi potencialo šioje srityje, kurį, atlikus detalias analizes ir tokio NT poreikio ateityje projekcijas, reiktų išnaudoti.

Komentaro autorius – Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių statybų ir NT bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Staticus, UAB41.562148489
YIT Kausta, AB47.056458342
Kauno tiltai, AB130.31912.816787
Mitnija, UAB67.1193.494358
Axis Technologies, UAB58.0871.984178
Panevėžio keliai, AB49.5744.215570
Panevėžio statybos trestas, AB83.9102.092156
Šiaulių plentas, UAB47.3611.372470
Alkesta, UAB50.8131.205568
Irdaiva, UAB37.3382.736152
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą“ Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
7 UAB „Gedsta“ 1.397,5% Panevėžio
22 UAB „Modernaus būsto projektai“ 808,5% Panevėžio
33 UAB „Milsta“ 691,9% Tauragės
36 UAB „Instatum“ 664,9% Kauno
40 UAB „Constra“ 643,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau