Kaip Rusijos trolių fabrikas reklamą „Facebook'e“ pirko

Publikuota: 2017-09-26
VŽ montažas  („Reuters“ / „Scanpix“/ „Matton“ nuotr.)
VŽ montažas („Reuters“ / „Scanpix“/ „Matton“ nuotr.)

Rusijoje įsikūręs trolių fabrikas prieš JAV prezidento rinkimus aktyviai pirko reklamą socialiniame tinkle „Facebook“ – tam išleido 100.000 USD. Dabar šis faktas keliasi į kitą lygmenį – kriminalinį tyrimą bei Kongresą. Pats socialinis tinklas, nespėjęs susitvarkyti dėl kaltinimų pro pirštus žiūrint į netikras naujienas, grimzta į dar vieną sudėtingą situaciją.

„Facebook“ pats patvirtino aptikęs 3.000 Rusijos trolių fabriko „Internet Research Agency“ apmokėtų reklamų, skatinančių politinį susiskaldymą bei kontroversijas migracijos, ginklų, rasizmo klausimais, pažymi „Bloomberg“. Šiuo metu šių įrašų socialiniame tinkle nebėra, jie buvo pašalinti. Nustatyta, kad jų reklamą apmokėjo su Kremliumi siejamas trolių fabrikas, matomumą didino įrašais besidalijantys netikri asmenys. Kompanija iš viso panaikino 470 tokių paskyrų.

Reklamą savo įrašui tinkle gali nusipirkti kievienas. Tokiu būdu informacija tampa matoma daugiau žmonių. O „Facebook“ algoritmai sudėlioti taip, kad populiarumą padidinti gali ir kitų vartotojų reakcijos. Taigi, jei informacija aktyviai komentuojama ar daug anketų spaudžia „patinka“, įrašo pasiekiamumas tik didėja. Be to, perkant reklamą, galima nustatyti ir tai, kokius asmenis norima pasiekti – pagal geografiją, lytį, amžių, pomėgius ir pan.

Rusijos trolių fabriko pėdsakai aptinkami ir „Twitter“, kuris JAV populiaresnis nei „Facebook“. Jau prieš porą metų žiniasklaidos priemonės pradėjo aprašinėti ten skelbiamas išgalvotas naujienas, kurias tūkstančiai netikrų anketų, naudodamos konkrečias grotažymes, padarydavo itin populiariomis. „New York Times“ 2015-aisiais išleido pasakojimą, kaip iš neišvaizdaus pastato Sankt Peterburge JAV pasiekė išgalvota naujiena apie cheminę nelaimę.

Rado pinigų pėdsakus

nuotrauka::1

Po JAV prezidento rinkimų  Markas Zuckerbergas, „Facebook“ vadovas ir įkūrėjas, aiškino esą socialinis tinklas negalėtų paveikti rinkimų rezultatų. Tiesa, tuomet jis kalbėjo apie ten skelbiamas netikras naujienas (angl. fake news). Tačiau tuo pat metu buvo pradėta kelti klausimų, kas tokius veiksmus finansuoja.

„The Washington Post“ rašo, kad įtaką „Facebook“ įkūrėjui padarė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama. Jis, likus keliems mėnesiams iki Donaldo Trumpo, naujojo prezidento, inauguracijos, patarė verslininkui rimtai pažiūrėti į netikrų naujienų ir dezinformacijos pavojų. 

Ir nors p. Zuckerbergas pripažino, kad tinkle yra netikrų naujienų, tačiau buvo įsitikinęs, kad jos nėra taip plačiai pasklidusios, kad galėtų padaryti įtaką rinkimams. Vis dėlto netrukus kompanijos darbuotojai atidžiau pažvelgė į rinkiminės kampanijos laikotarpį.

Šių metų balandį „Facebook“ pripažino aptikusi koordinuotų dezinformacijos kampanijų, taip pat ir Valstijose. Tarp jų buvo ir dabar garsiausiai linksniuojamas Rusijos trolių fabriko reklamos pirkimas. Kompanija teigia, kad vidinis tyrimas dar nėra baigtas – darbuotojai toliau žvalgo tiek rusiškų, tiek buvusių Sovietų Sąjungos valstybių grupių veiklą socialiniame tinkle.

Kriminalinis tyrimas

nuotrauka::2

Rasta informacija „Facebook“ pasidalijo ne tik su Kongresu, bet ir su FTB direktoriumi Robertu Muelleriu, vadovaujančiu kriminaliniam tyrimui dėl Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimuose. Manoma, kad socialinio tinklo pareigūnams perduota informacija galėtų įrodyti koordinuotus p. Trumpo kampanijos ir Rusijos veiksmus. Aišku, jei tokie buvo.

Kita vertus, nebūtinai minėtos 3.000 apmokėtų reklamų galėtų būti pavadintos kišimusi į rinkimus, jei jose nebuvo tiesioginės agitacijos.

JAV įstatymai draudžia užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką rinkimams. „Bloomberg“ aiškina, kad reklamos, nuotraukos ar kita medžiaga, raginanti balsuoti ar nebalsuoti už konkretų kandidatą, pažeistų teisė aktus.

Kol kas trolių fabriko pirktos reklamos nebuvo paviešintos, todėl nėra aišku, ar jose buvo draudžiamo turinio. „Facebook“ teigimu, daugumoje reklamuotų įrašų buvo kalbama apie socialines problemas, ne konkretų kandidatą.

2011 m. Kolumbijos apylinkės teismas nusprendė, kad draudimas finansuoti rinkimines kampanijas ir agitacijas nereiškia, jog užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys negali finanuoti kampanijų apie jiems aktualias problemas.

Taigi, jei „Internet Research Agency“ pasivadinęs trolių fabrikas reklamavo informaciją apie politines diskusijas, visuomenėje tvyrančias įtampas ar socialines problemas, tai nebūtinai būtų traktuojama kaip kišimasis į rinkimus. Kita vertus, jei tyrėjai ar Kongresas atrastų tiesiogines sąsajas ir laiko atitikimą tarp p. Trumpo ir trolių fabriko komunikacijos, istorija gali pasisukti į kitą pusę.

Ką darys „Facebook“

nuotrauka::3

2 mlrd. vartotojų turinčio socialinio tinklo priežiūra yra automatizuota. Tai reiškia, kad visi veiksmai suprogramuoti, o tikro žmogaus įsikišimas – itin retas reiškinys. Taigi, perkant reklamą, jos niekas neperžiūri ir neįvertina. Lygiai taip pat, kaip ir netikrina, ar tam tikra naujiena tikra, ar išgalvota.

„Facebook“ galioja ne tik konkrečios šalies įstatymai, bet ir vidinės taisyklės, kurių privalo laikytis kiekvienas vartotojas. Pastarųjų įgyvendinimu taip pat rūpinasi algoritmai, automatiškai atpažįstantys, pavyzdžiui, erotinį ar pornografinį turinį bei neleidžiantys jo paskelbti.

Dabar, susidūrus su dezinformacija bei kontroversijų aštrinimu, „Facebook“ žada dėti dar daugiau pastangų tobulinant algoritmus. Štai šiais metais vartotojams buvo pasiūlyta galimybė pažymėti įrašus kaip „fake news“, jei kyla toks įtarimas. Jei atsiranda daugiau žmonių, taip įvertinusių skelbiamą informaciją, ji automatiškai neberodoma arba persiunčiama faktų tikrintojams (angl. fact checkers). Tuo pastaruoju metu užsiima vis daugiau specialiai tam įkurtų redakcijų, jų padalinių ar nevyriausybinių organizacijų.

Paskatą tobulėti duoda ne tik socialinė atsakomybė, bet ir kai kurių šalių veiksmai. VŽ rašė, kad Vokietijoje pavasarį buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 50 mln. Eur baudas „Facebook“ ir kitiems socialiniams tinklams, jei šie per savaitę nepašalintų „nelegalaus turinio“. Taip kanclerės Angelos Merkel vyriausybė vadina viską nuo neapykantą kurstančių pasisakymų ar pornografijos iki kenkėjiškos propagandos, šmeižto ir išgalvotų naujienų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
71 UAB „Publicum Media“ 492,0% Vilniaus
151 UAB „Lion Communications Vilnius“ 317,5% Vilniaus
155 UAB „Alpha Baltic Vilnius“ 312,3% Vilniaus
303 UAB „Inter Krasta“ 217,7% Vilniaus
347 UAB „Ad Fingers“ 195,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau