Berta Tilmantaitė: multimedijos projektai skinasi kelią

Publikuota: 2017-08-21
Keliautoja, multimedijos žurnalistė bei fotografė Berta Tilmantaitė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Keliautoja, multimedijos žurnalistė bei fotografė Berta Tilmantaitė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Autorius  

Tarptautiniu mastu įvertinta multimedijos agentūra „Nanook“ ruošiasi pristatyti naujus projektus ir vaizdo dokumentikos projektus išpopuliarinti kaip alternatyvą įprastai reklamai.

„Lietuvos įmonės nesuvokia, kad vietoj reklaminės juostos jos galėtų investuoti į dokumentinį projektą. Tai ne tik būtų alternatyva reklamai, bet ir parodytų kompanijos socialinę atsakomybę“, – pasakoja Berta Tilmantaitė, viena su „Nanook“ prekės ženklu veikiančios VšĮ „Dokumedija“ įkūrėjų.

Bertą Tilmantaitę galėsite išgirsti spalio 27-28 dienomis „Verslo žinių“ pažangos konferencijoje „Išmani Lietuva“

Agentūrą ji 2014 m. įkūrė su fotožurnalistu Artūru Morozovu. Pernai juodu pristatė projektą „Vienodos dienos“ apie Panevėžio moterų pataisos namus. Jo publikavimo teises įsigijo stambi Kataro žiniasklaidos kompanija „Al Jazeera“. Šiais metais agentūros projektas „Galia nugalėti“ JAV buvo apdovanotas Nacionalinės spaudos fotografų asociacijos prizu. Darbas apie parolimpiečius multimedijos kategorijoje užėmė antrą vietą sporto skiltyje, pirma ir trečia vietos atiteko JAV žiniasklaidos kompanijos „The New York Times“ projektams.

„Mūsų kuriami projektai kokybe nenusileidžia užsienio projektams. Smagu matyti, kad tarptautinės kompanijos domisi istorijomis iš Lietuvos ir vertina mūsų darbą“, – VŽ kalba p. Tilmantaitė.

Ketina plėstis

„Creditinfo“ ir „Sodros“ duomenys rodo, kad įstaigoje šiuo metu dirba 2 žmonės. Tačiau prie atskirtų projektų nuolat prisideda dar 5 specialistai. Prie komandos jau prisijungė žurnalistas Karolis Vyšniauskas. Pašnekovės teigimu, komanda galėtų plėstis ir ateityje, tačiau tokioje specifinėje srityje sunku rasti reikiamų specialistų.

„Labai norėtume augti ir plėstis, bet sudėtinga rasti profesionaliai dirbančių žmonių, su kuriais lengvai ir greitai rastum bendrą kalbą. Žinoma, norisi, kad komanda augtų, bet augimas turi būti natūralus. Nemanau, kad pas mus kada bus rengiami darbo pokalbiai, interviu ir gyvenimo aprašymų vertinimai. Tai mums visiškai nerūpi, mums rūpi, ką tu gali padaryti, kaip tai gali padaryti ir kaip tai mus papildys ir sustiprins“, – aiškina p. Tilmantaitė.

Pasak jos, ateityje ketinama kurti ir virtualiosios realybės projektus, filmuoti 360 laipsnių aprėpties kameromis, praplėsti temų spektrą.

„Nenorėdami atsilikti nuo pasaulinėje žiniasklaidoje vykstančių procesų, daugiau dėmesio skirsime naujausioms technologijoms“, – sako fotografė.

Šiuo metu „Nanook“ komanda dirba prie kelių multimedijos projektų. Pagrindinis ir daugiausia dėmesio reikalaujantis – dokumentinis pasakojimas apie lietuvių tremtinius lapteviečius.

„Šią akimirką keturių asmenų ekspedicija iš Lietuvos, vadovaujama Gedimino Andriukaičio, yra Sibire. Ji pėsčiomis ir pripučiamomis kanojomis įveikė jau 500 km laukinės gamtos ir pasiekė Tit Ari salą, kurioje tvarko kryžius ir tremtiniams pastatytus paminklus“, – dėsto pašnekovė.

Komandai grįžus, parvežta medžiaga bus panaudota kuriant internetinį serialą, kuris sujungs praeitį ir komandos dabartinę patirtį. Taip, anot fotožurnalistės, inovatyvus dokumentinis projektas „Lapteviečių pėdomis“ skaitytojus supažindins su istoriniu tremties kontekstu.

Šviečia ir kuria rinką

Pasak p. Tilmantaitės, multimedijos agentūrą registruoti kaip viešąją įstaigą nuspręsta dėl bendrovės veiklos edukacinio pobūdžio ir įvairių tokiu juridiniu statusu veikiančioms organizacijoms taikomų lengvatų.

„Kai steigėme, mums dar nebuvo 30-ies, todėl buvo siūloma lengvata kuriant viešąją įstaigą. Gavome naudingų konsultacijų, mokėjome mažiau mokesčių. Kartu šis statusas labiausiai atspindi mūsų veiklos pobūdį. Nesame labai didelė komercinė organizacija, savo veiklą matome kitaip – mums svarbus ne tik projektų kūrimas, bet ir edukacija, – aiškina p. Tilmantaitė. – Kol kas VšĮ, kurią turime, mums atrodo tinkamiausias pasirinkimas. Jei ateity kis mūsų poreikiai ir norėsis kitų galimybių ar pranašumų, kuriuos suteiktų kitoks įmonės statusas, pasvarstysime ir apie pokyčius.“

Įstaiga pajamų gauna iš konkursų laimėjimo, projektų užsakymų ir žiniasklaidos bendrovių įsigyjamų teisių publikuoti jos interaktyvius dokumentinius pasakojimus.

Fotožurnalistė sako, kad kol kas sunku išskirti pelningiausią sritį – į agentūros biudžetą pinigai įplaukia panašiomis dalimis. Skirtumas tik tas, kad užsienio kompanijos už lietuvių projektus visada moka daugiau ir „realybę atitinkančią“ kainą. Vis dėlto, dar prieš porą metų kalbėjusi, kad Lietuvoje nėra tradicijos kurti multimedijos projektus, ji sako, kad ši banga iš užsienio pamažu atsirita ir į Lietuvą. Todėl naujienų portalų pateikiamame turinyje atsiranda daugiau filmuotos medžiagos, žemėlapių, animacijos, kitų interaktyvių elementų, kurie pagyvina tekstus.

„Tai natūralu, kai padarai vieną žingsnį, pakeli bangą ir ji ritasi toliau. Kam nors reikia ieškoti būdų ir pradėti, paskui kitiems yra paprasčiau, nes atsiranda pavyzdžių, – pasakoja p. Tilmantaitė. – Kitiems žmonėms galbūt jau yra lengviau ir nebe taip baisu imtis tai daryti. Ir šiaip tai yra įdomus kūrybinis procesas. Jeigu esi pavargęs nuo nuolatinio tekstų ir fotografijų kartojimo ir nori kurti ką nors nauja, tai kitas žingsnis žurnalisto arba fotožurnalisto darbe.“

Populiarumą nulemia kaina

Tiesa, multimedijos projektai vis dar gana reti. Pasak pašnekovės, labiausiai tai nulemia kaina ir ilgas kūrimo laikas. Ponia Tilmantaitė juokiasi, kad imdamasi projekto iš karto nusiteikia, kad jis neatsipirks.

„Multimedijos projektas gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o jo įgyvendinimui gali prireikti ir kelių mėnesių, nemažai investicijų reikia ir darbo įrangai“, – poreikius išdėsto viena agentūros įkūrėjų.

Tačiau įrangos gauti lengviau nei surinkti komandą rinkoje, kurioje nėra daug tokio darbo patirties turinčių žmonių. Ponia Tilmantaitė pasakoja, kad paprastai inovatyviems projektams būna reikalinga plataus spektro specialistų pagalba, o suburti tokią komandą idėjai įgyvendinti dažnai nėra lengva.

„Kai muzika, iliustracijos ar kompiuterinė grafika yra specialiai sukuriamos konkrečiam projektui, gaunamas daug geresnis rezultatas, dėl šios priežasties nuolat ieškome profesionalių garso specialistų, kompozitorių ir programuotojų. Taip dirbti labai įdomu, tačiau suburti atsidavusią komandą visada yra iššūkis“, – kalba fotožurnalistė.

Verslą sudominti vis dar sudėtinga

Fotožurnalistė nuogąstauja, kad šalies verslininkai dažnai nemato multimedijos projektų naudos ir į tai investuoja nenoriai. O užsienyje komercinių partnerių finansuojami dokumentiniai projektai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Ji tikisi, kad ši tendencija pasieks ir Lietuvą.

„Manau, kad atsiras labai sąmoningų įmonių ir jų vadovų, kurie pamatys prasmę, ir finansavimą projektams gauti bus lengviau. Tai reiškia, kad projektus galėsime padaryti didesnius, įdomesnius ir ryškesnius. Tiesiog nereikės eikvoti energijos rašant įvairias paraiškas, laukiant ir nežinant, ar gausi finansavimą ar ne“, – lūkesčius dėsto p. Tilmantaitė.

Kartu ji teigia, kad ne visų pasiūlytų projektų imamasi, nes temos pasirodo neįdomios arba neatspindi „Nanook“ išsikeltų tikslų.

„Nenorime, kad tai būtų tik pramoga ar skandalas, patenkinantis smalsumą. Mums rūpi pati istorija, jos aktualumas. Pasakojame, nes tikime, kad visuomenėje reikalingi tam tikri pokyčiai ir tomis istorijomis pokyčius galime inicijuoti, kviesti diskutuoti“, – teigia viena įkūrėjų.

Pasak jos, dėl šių priežasčių agentūra ėmėsi projektų apie moterų pataisos namus, parolimpiečius, Lietuvos pilkapius. Anot jos, tokiais atvejais atlygis yra ir jausmas, kad prisidėjai prie žmonių švietimo ar konkretaus pokyčio.

„Po pasakojimo apie parolimpiečius keitėsi įstatymai. Vykdant projektą apie Panevėžio pataisos namus, pasikeitė visa bendruomenė. Pamenu, darbuotojai pasakojo, kad jau dešimtmetį bando įgyvendinti projektą, kuriam turi finansavimą, – Panevėžio mieste moterims su vaikais nori pastatyti namą, kuriame jie turėtų kasdieniškesnes gyvenimo sąlygas, kiemą, tačiau bendruomenė to namo neįsileidžia. Negali žinoti, kiek mūsų projektas prisidėjo, bet po to, kai jis pasirodė, bendruomenė nuomonę pakeitė ir minėtas namas jau stovi, moterys jame jau gyvena“, – pasakoja p. Tilmantaitė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Blue Bridge, UAB21.8841.18689
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau