Penkios tendencijos, keičiančios suvokimą apie TV turinį

Publikuota: 2017-04-20
Evaldas Tylas, „Viaplay“ komercijos vadovas Baltijos šalyse. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Evaldas Tylas, „Viaplay“ komercijos vadovas Baltijos šalyse. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Viaplay“ komercijos vadovas Baltijos šalyse

Nepaisant įvairių pesimistinių prognozių, televizijos žiūrėjimas yra vis dar viena populiariausių laisvalaikio formų ir dar negreitai užleis savo pozicijas. Vis dėlto, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir augantis apetitas išskirtiniam turiniui, mobilumui ir visiškai žiūrėjimo kontrolei keičia tradicinį televizijos suvokimą.

Galima išskirti penkias pagrindines pasaulines tendencijas, kurios atspindi naują vaizdo turinio žiūrėjimo etapą ir lemia televizijos internete plėtrą. Pirmiausia, didžiausią interneto televizijos augimą matome Centrinėje ir Rytų Europoje.

Prenumerata paremtos turinio transliacijos internetu paslaugos (angl. SVOD – Subscription based Video On Demand) rinka nuo 2016 iki 2021 m. augs 72%. Remiantis MTG grupės, valdančios „Viaplay“ duomenimis, didžiausias šuolis prognozuojamas Centrinės ir Rytų Europos rinkose, kur registruotų vartotojų skaičius šoktels 200%, o augimas likusiame pasaulyje per šiuos penkerius metus sieks 69%.

Nors augimas Centrinėje ir RytųEuropoje vienas didžiausių, šių šalių vartotojai 2021 m. sudarys kuklius 4% (18 milijonų) nuo visų 428 milijonų užsakymu paremtos turinio transliacijos internetu paslaugos (SVOD) vartotojų.

Statistika rodo, kad 2016 metų pabaigoje net pusė namų ūkių JAV turėjo mokamą turinio transliacijų internetu paslaugą. Prognozuojama, kad 2021 m. 60% namų ūkių turės mažiausiai du mokamų paslaugų teikėjus, o 19% – tris ar daugiau.

SVOD paslaugos pioniere laikoma JAV, tad šiai rinkai būdingos tendencijos, tikėtina, į kitas šalis ateis keleriais metais vėliau. Visgi jau dabar matome, kad SVOD rinkos potencialas auga visame pasaulyje. Vietiniai žaidėjai konkuruoja su JAV interneto televizijos gigantais lokaliu turiniu, jo rodymu anksčiau nei per televiziją, pasiūlos pritaikymu konkrečios šalies vartotojų skoniui bei vertimu į vietinę kalbą.

Interneto gigantai neužleidžia pozicijų

Pagrindiniai interneto gigantai – „Amazon Prime“, „Youtube“ bei „Netflix“ ir toliau vykdo agresyvią plėtrą visame pasaulyje. „Amazon Prime“ praėjusių metų pabaigoje tapo prieinama beveik visame pasaulyje, nors dar nepasiekė Kinijos.

„Netflix“ taip pat kelia ambicijas tapti pasauliniu prekės ženklu. Praėjus metams nuo įžengimo į pasaulinę rinką beveik pusė (47%) šios platformos vartotojų yra ne JAV.

„Youtube“ bandydama atsiriekti SVOD rinkos dalį šiais metais pristatė „Youtube Unplugged“ paslaugą. Jei pasitvirtins internete sklindantys gandai apie sutartis su pagrindiniais transliuotojais, „Youtube“ turės karščiausias Holivudo produkcijos naujienas.

Kaip atsvara didžiausiems interneto gigantams kuriasi vietiniai SVOD prekės ženklai. Tarp didžiausių galima išskirti „iflix“ ir „Hooq” Azijosšalyse, „Tencent“ Kinijoje, „icflix“ Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, „Viaplay“ Skandinavijos ir Baltijos šalyse.

Analizuojant interneto naudojimo srautus, taip pat matosi interneto televizijų dominavimas. JAV net 33% viso interneto srauto piko metu (vakariniu laiku) atitenka „Netflix“. Antroje vietoje rikiuojasi maždaug dvigubai nuo lyderio atsiliekantis „Youtube“ (17%), o trečioje vietoje – „Amazon Video“ (4%).

Iš viso „Netflix“, „Youtube“, „Amazon“ ir „Hulu“ sudaro 60% viso interneto srauto.

TV atsakas interneto televizijai

Reaguodami į augančią SVOD konkurenciją, tradicinės televizijos teikėjai imasi atsakomųjų veiksmų ir kuria savo kanalus, nereikalaujančius kabelinės ar palydovinės televizijos sutarties.

JAV kabelinės televizijos tinklas HBO, priklausantis vienai didžiausių pasaulyje žiniasklaidos įmonei „TimeWarner“, 2015 m. pristatė „Netflix“ analogą „HBO Now“, kuris suteikia vartotojams už mėnesinę įmoką matyti geriausią „HBO“ turinį.

Mokamos televizijos teikėja Prancūzijoje „Canal Plus“ 2011 m. pasiūlė SVOD platformą „Canal Play“. Didžiausia palydovinė televizija Baltijos šalyse „Viasat“ nuo 2016 m. siūlo specialų „Viasat + Viaplay“ paketą.

Stiprių ir lanksčių vietinių žaidėjų atsiradimas rodo, kad „Netflix“ teks gerokai pasistengti siekiant pritraukti kitų šalių vartotojų, kurie dažnai teikia pirmenybę lokaliam ar į vietos kalbą išverstam turiniui. Tuo labiau, kad SVOD teikėjai dažnai turi išskirtinių turinio pasiūlymų, kurių negalima pamatyti per jokį kitą kanalą, kaip pavyzdžiui „Viaplay“ visose Baltijos šalyse pristatė kultinį serialą „Jaunasis popiežius“ ar BBC serialo „Aukščiausia pavara“ 2017 m. sezono serijas.

Originalus turinys – tik SVOD platformose

Vienas iš pagrindinių rinkos augimą skatinančių veiksnių yra prenumerata paremtos turinio transliacijos internetu paslaugos teikėjų kuriamas originalus turinys, kuris nerodomas niekur kitur išskyrus jų turimas platformas. Didėjančios SVOD gigantų investicijos į savo turinį bei joprieinamumą skirtingose šalyje kelia grėsmę televizijos studijoms, nes prie jų produkcijos eilės pirkėjų mažėja.

Be to, originalus turinys tampa puikia paskata užsisakyti turinio transliacijos internetu paslaugą. Tuo labiau, kad originalūs serialai ar kita vaizdo produkcija vis dažniau pelno prestižinius televizijos apdovanojimus. 2016 m. „Netflix“ laimėjo net 54 „Emmy“ nominacijas ir pralenkė visas kitas televizijas išskyrus „FX“ (56 nominacijos) ir stipriai į priekį išsiveržusį „HBO“ su 94 nominacijomis.

Vis dėlto, „Netflix“ pasižymėjo didžiausiu nominacijų augimo šuoliu tarp visų konkurentų. „HBO“ trofėjų skaičius 2016 m. palyginti su ankstesniais metais sumažėjo ketvirtadaliu, tuo tarpu „Amazon“ nominacijų skaičius išaugo 33%, o „Netflix“ – net 59%. Originalus turinys šioje platformoje per ketverius metus išaugo daugiau nei 3000%.

Atsiveria žiūrovams

Televizijos studijos, norėdamos sumažinti priklausomybę nuo SVOD gigantų, taip pat eina tiesiai pas žiūrovus ir kuria savo kanalus. „CBS“ buvo pirmoji, kuri 2014 m. pristatė prenumerata paremtos TV transliacijos internete paslaugą.

Po „CBS“ sekė „Fox Play“, „Disney Life“, sukurdami atskiras interneto televizijos paslaugas bei specializuotas aplinkas jau egzistuojančiose SVOD platformose arba buvo į jas integruotos kaip nutiko su „Fox Plus“, kuri tapo „Viaplay“ dalimi Skandinavijoje.

Be visų aukščiau aptartų tendencijų, negalima nepaminėti naujos kartos fiksuoto ir mobiliojo ryšio plėtros bei išmaniųjų telefonų skvarbos besivystančiose šalyse faktoriaus. Technologijų vystymasis kartu su didėjančiu SVOD paslaugų pasiekiamumu visame pasaulyje suteikia vartotojams taip trokštamą galimybę žiūrėti savo mėgstamą turinį bet kur ir bet kada.

Šios įžvalgos autorius – Evaldas Tylas, vaizdo transliacijų internetu platformos „Viaplay“ vadovas Baltijos šalims.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
71 UAB „Publicum Media“ 492,0% Vilniaus
151 UAB „Lion Communications Vilnius“ 317,5% Vilniaus
155 UAB „Alpha Baltic Vilnius“ 312,3% Vilniaus
303 UAB „Inter Krasta“ 217,7% Vilniaus
347 UAB „Ad Fingers“ 195,3% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau