Sostinėje džiazuoja 30-asis „Vilnius Jazz“ festivalis

Publikuota: 2017-10-13
1989-ųjų „Vilnius Jazz“ festivalis Profsąjungų rūmuose. 
„Vilnius Jazz“ archyvo nuotr.
1989-ųjų „Vilnius Jazz“ festivalis Profsąjungų rūmuose. „Vilnius Jazz“ archyvo nuotr.

Iki spalio 15 d. Lietuvos rusų dramos teatre vyksta šiuolaikinio džiazo festivalis „Vilnius Jazz“, šiemet skaičiuojantis trisdešimtuosius gyvavimo metus. Kaip vienas svarbių naujojo džiazo ir improvizacinės muzikos forumų Rytų ir Vidurio Europoje žinomas festivalis savo veido ir toliau nekeičia, o jo programoje šiemet – solidžios sukakties vertas atlikėjų būrys.

Kai imi skaičiuoti, kad Antanas Gustys, „Vilnius jazz“ sumanytojas ir prodiuseris, festivalį pradėjo rengti maždaug prieš trečdalį šimtmečio, arba tuomet, kai dalis dabartinių „Verslo žinių“ skaitytojų dar nebuvo gimę, 30 festivalio metų neatrodo mažai.

Pirmasis žingsnis dabartinio festivalio link buvo 1987-aisiais surengtas koncertas Mokslų akademijos mažojoje salėje. Nuo jo, sako p. Gustys, "viskas ir prasidėjo". Nors Lietuvoje jau grojo dabar legendiniu vadinamas GTČ – Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio, o sykiu brendo jų sekėjų karta, tuo metu turėjome vieną vienintelį, – Birštono džiazo festivalį, 1980 m. pradėtą rengti Birštono kultūros namų vadovo Zigmo Vileikio ir muzikologo Liudo Šaltenio.

Pavieniai koncertai vyko Nacionalinėje filharmonijoje, buvusiuose Menininkų rūmuose (dabar – Prezidentūra). Tiesa, prisimena p. Gustys, dar veikė melomanų klubelis: Mokslų akademijos bibliotekoje jie keisdavosi vinilo plokštelėmis ir įrašais, džiazo perklausos vykdavo M. Mažvydo bibliotekoje.

"1987-aisiais Viačeslavui Ganelinui emigravus į Izraelį, atsivėrė tuštuma. Tai tapo paskutiniu postūmiu surengti Vilniuje džiazo festivalį", – pasakoja p. Gustys. Anot jo, vos pradėtam rengti festivaliui teko patirti įvairiausių išbandymų: per ekonominę blokadą nebuvo ne tik benzino – per draugus Sankt Peterburge ir Maskvoje jis parūpindavo užsienio muzikantams fiktyvius iškvietimus koncertuoti Rusijoje, o šie, užuot ten vykę, išlipdavo iš traukinio Vilniuje ir pagrodavo čia.

„Daugelis festivalių įvyko lyg per stebuklą. Dažnai girdėdavau, jog mums per anksti rengti šiuolaikinio džiazo festivalį. Tačiau laikas startui buvo pribrendęs – budo neformalioji muzikos scena: vyko pirmieji „Anties“ koncertai, susikūrė Jaunimo muzikos klubas. Nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios lankiausi beveik visuose Rytų Europos džiazo festivaliuose. Jų dvasia buvo kerinti, – muzika nardino į transą ir taip paveikdavo, kad tradicinė kūryba atrodė visiškai neįdomi. Ypač žavėjo tai, kas vyko Rytų Vokietijos scenose", – pasakoja p. Gustys. Neatsitiktinai pirmuose „Vilnius Jazz” festivaliuose buvo daug vokiečių, vėliau – japonų, kuriuos p. Gustys pirmą kartą išgirdo Leipcigo džiazo festivalyje.

Ištikimieji festivalio klausytojai neabejotinai prisimena Courtney Pine‘o koncertą 1989-aisiais, Roscoe Mitchello kvarteto, Leroy Jenkinso, Cuong Vu ir aibę kitų pasirodymų. Vienas fantastiškiausių festivalių, vertina jo rengėjas, vyko 1998-aisiais, kai Vilniuje išgirdome Fredą Frithą ir Ivą Bittovą. „Visko neišvardysi, bet labai džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais aukso gijomis į „Vilnius Jazz“ istoriją įsipynė jo laureatų, Lietuvos džiazo patriarchų V.Ganelino, V. Čekasino ir V. Tarasovo koncertai“, – sako p. Gustys.

Gimtadienio puokštė

Šių metų festivaliui jo rengėjas subūrė išties rimtas pajėgas. Spalio 13 d. Rusų dramos teatre koncertuoja „Vilnius Jazz“ bei Lietuvos džiazuomenės numylėtinis, vienas iškiliausių Europos improvizuotojų švedų saksofonininkas ir kompozitorius Matsas Gustafssonas. Pasak rengėjų, šiemet į Vilnių jis atveža „turbūt griausmingiausią savo kolektyvą – „Fire! Orchestra“. Dabartinio orkestro pagrindą sudaro trio: 2011 m. pabaigoje M. Gustafssonui, bosininkui Johanui Berthlingui ir garsininkui Andreasui Werliinui kilo idėja išplėsti jų trio „Fire!“ iki 28 narių orkestro, sukvietus bičiulius švedus, grojančius džiazą, roką ir improvizacinę muziką.

„Tikra „Vilnius Jazz“ sensacija“ p. Gustys vadina Evano Parkerio trio iš Didžiosios Britanijos, jų koncertas vyks spalio 15 d. Ansamblio lyderis E. Parkeris vadinamas vienu novatoriškiausių ir įdomiausių šių dienų saksofonininkų, naujų saksofono technikų išradėju, centrine europietiško „free“ džiazo figūra, kuriai meldžiasi jau kelios saksofonininkų kartos.

Trio nariai – laisvojo džiazo banginiai E. Parkeris (saksofonai), Barry Guy (kontrabosas) ir Paulas Lyttonas (perkusija) – kartu muzikuoja jau 45-erius metus, nesiliaudami eksperimentuoti ir tobulinti savo muzikinės kalbos. Visų trio virtuozų biografijos yra išmargintos garsiausiais džiazo vardais ir legendinių grupių pavadinimais.

Pasak p. Gusčio, spalio 14 d. grosiantis Olandijos „Instant Composers Pool Orchestra“ (ICPO) džiazo publikai įvykiu turėtų tapti vien dėl to, kad šiame kolektyve groja vienas jo įkvėpėjų – legendinis būgnininkas Hanas Benninkas, šiemet minintis 75-metį, o pats orkestras šį sezoną švenčia kūrybinės veiklos 50-metį.

Festivalio programa – www.vilniusjazz.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau