Idėjos velykinio savaitgalio kelionėms

Publikuota: 2017-04-14
 

Nebrangu, lengvai pasiekiama ir be galo įspūdinga, – taip galima pavadinti šimtų tūkstančių migruojančių paukščių stebėjimą ne už jūrų marių, o čia pat Lietuvoje. Tereikia šiltai apsirengti, apsiauti guminius ir leistis į kelionę.

Kur paukščių daugiau nei žmonių

Nemuno deltoje – migracijos įkarštis. Čia verta atvykti pasigrožėti ne tik potvynio užlietomis pievomis. Neseniai vien įvairių rūšių žąsų Nemuno deltos regioniniame parke suskaičiuota per 30.000, t.y. žymiai daugiau nei gyventojų šalia esančioje Šilutėje (18.000). O dar būriai ančių, pempių ir kitų paukščių.

Nemuno delta svarbi ne tik kaip migruojančių paukščių sustojimo vieta, bet ir kaip daugelio retų paukščių perimvietė. Tarp 169 jų rūšių yra tokių, kurios peri tik čia, pavyzdžiui, smailiauodegė antis, avocetė. Čia yra didžiausios Lietuvoje juodagalvių kirų, baltasparnių žuvėdrų ir ausuotųjų kragų kolonijos, peri baltieji gandrai. Nemuno deltos regioniniame parke kiaušinius deda ir griežlės bei meldinės nendrinukės. Šios dvi rūšys yra įtrauktos į globaliai nykstančių paukščių sąrašą, todėl jų stebėjimu itin domisi turistai iš Vakarų Europos šalių, ypač iš Jungtinės Karalystės.

Ties Kniaupo įlanka, Mingės kaimo pakraštyje, pastatytas kraštovaizdžio ir paukščių stebėjimo bokštas – vienas didžiausių Lietuvoje. Jame paukščius stebėti gali 50 žmonių vienu metu.

Informaciją norintiems stebėti paukščius suteiks saugomų teritorijų direkcijų specialistai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos lankytojų centro darbuotojai.

Netingintiems anksti atsikelti

Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje – Ventės rago – ornitologinėje stotyje, 1929 m. įkurtoje prof. Tado Ivanausko iniciatyva, yra didžiausios ir seniausios paukščių gaudyklės pasaulyje. Ši vieta yra unikali visais sezonais. Perėjimo laikotarpiu čia sutinkamos retos paukščių rūšys, o migracijos metu ši vieta patenka tarp svarbiausių pasaulyje paukščių migracijos kelių (Baltic Flyway), kadangi per Kuršių neriją praskrenda didelė dalis vakarų Sibire ir Skandinavijoje perinčių paukščių. Pasitaiko, kad per vieną dieną virš Ventės rago praskrenda 100.000–200.000 paukščių.

Paukščių stebėti ar net jų žieduoti į Ventės ragą renkamasi prieš auštant, apie 5 val. ryto. Prieš susirengiant į Ventės rago ornitologinę stotį, derėtų iš anksto susisiekti su jos darbuotojais.

Kuršių nerija – migruojančių paukščių „magistralė“

Per Kuršių neriją kasmet praskrenda milijonai sparnuočių. Juos galima stebėti ir savarankiškai. Važiuojant dviračių taku ar žygiuojant pamario takais atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos galima užsukti į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, aprašytos skirtingos paukščių rūšys. Migruojančius paukščius galima stebėti ir nuo Parnidžio kopos Nidoje.

Naudinga informacija teikiama Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centruose Nidoje ar Smiltynėje.

Paslaptingos lizdavietės

Paukščių perimvietės paprastai būna saugiame gamtos prieglobstyje. Antai didžiausia Lietuvos gervių populiacija peri Čepkelių raiste, valstybiniame rezervate, (Varėnos rajone). Viso čia – 186 paukščių rūšys. Čepkeliuose išlikusios stambios kurtinių populiacijos, gyvena didieji apuokai, tetervinai, griežlės, juodieji gandrai, lututės, tripirščiai geniai ir dar daugelis kitų rūšių.

Su rezervato augalija ir gyvūnija susipažindina Marcinkonių lankytojų centre įrengta ekspozicija. Čepkelių raisto pakraštyje už 5 km nuo Marcinkonių kaimo įrengtas mokomasis takas pelkėje ir apypelkyje. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama tik lydint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojui arba gidui. Rezervatuose siekiama užtikrinti kuo mažesnį natūralių gamtos procesų trikdymą, todėl žmonių lankymasis šiose teritorijose ribojamas.

Lietuvos gulbių lopšiu vadinamas Žuvinto ežeras, būtent iš jo gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinte stebimos 231 sparnuočių rūšis, iš jų 153 peri būtent čia.

Žuvinto sparnuočius stebėti per teleskopus ir žiūronus galima nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos bokšto, be atskiro leidimo nuo 8 val. iki 20 val. Greta driekiasi Žuvinto ežero gamtinis takas.

Viena didžiausių Tyrulių pelkė (Radviliškio r.) Lietuvoje savo užimamu plotu nusileidžia tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Čia karaliauja raudonkojai tulikai, didžieji baubliai, pilkosios gervės, rudakaklės, kragai. Balandis – geriausias metas naktimis čia skaičiuoti teritorijas užėmusius didžiuosius baublius ir vandens višteles.

Nuotykiai naktiniame miške

Įsikurti stebėjimo poste miške ir įsirengti stovyklą nakčiai, turėti miegmaišį, žiūronus, kompasą. Skamba kaip nuotykis? Nemuno kilpų regioninio parko direkcija balandžio pradžioje Punios šile (Alytaus r.) kvietė pajusti atbundančios gamtos dvelksmą ir pasiklausyti pelėdų ūbavimų, gervių trimitavimų ir tuo pačiu prisidėti atliekant jų apskaitas, sužinant, kokia jų populiacija gyvena šile.

Parko direkcijos lankytojų centrai veikia Birštone ir Prienuose. Įsteigtoje Gamtos mokykloje rengiamos edukacinės programos, gamtos pamokos, ekskursijos. Punios šilo retenybės – juodieji gandrai, jūriniai ereliai, vidutiniai, baltnugariai, tripirščiai geniai.

Punios šilas laikomas vienu vertingiausių miškų visoje Europoje. Verta apsilankyti miško muziejuje Punios girininkijos patalpose. Prie girininkijos įrengtas žvėrių aptvaras. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis (42 m).

Paukščių takas

Baltosios Vokės tvenkiniai – Šalčininkų rajone, prie Baltosios Vokės gyvenvietės, buvo įkurti prieš kelis dešimtmečius. Tvenkiniams buvo panaudoti buvę durpyno karjerai. Ši teritorija yra viena vertingiausių paukščiams Lietuvoje. Sezoninių migracijų metu teritorijoje apsistoja iki 6.000 žąsų ir ančių, čia stebimi retai kontinentinėje Lietuvos dalyje matomi vandens paukščiai – rudakaklis naras, raguotasis kragas, mažoji gulbė, baltaskruostė berniklė ir nuodėgulė. Tvenkiniuose užregistruotos 46 paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Tvenkinių teritorijoje įrengtas pirmasis Lietuvoje pažintinis paukščių stebėjimo takas su apžvalgos bokšteliu ir informaciniais stendais.Stebėjimo takas yra pažymėtas ženklais ir eina tvenkinių pakrantėmis, kur galima pamatyti ne tik daugelį įprastų vandens paukščių rūšių – įvairių ančių, kragų, laukių bei gulbių, bet ir nemažai retų, egzotiškų rūšių – jūrinį erelį, erelį žuvininką, didįjį baltąjį garnį, gulbę giesmininkę, juodąjį gandrą, kukutį ir kitus.

Stebėti paukščius nuo pilies kuorų

Šalia kempingo „Medaus slėnis“ (Šilinės kaimas Jurbarko rajone) yra paukščių stebėjimui skirtas bokštelis. Panemunių regioninio parko direkcija organizuoja edukacinius renginius migruojančių paukščių stebėjimui ties Šiline ir nuo Raudonės pilies bokšto.

Atspėti paukščių balsus

Žemaitijos nacionalinio parko „sostinėje“ Plateliuose pirmiausiai vertėtų užsukti į lankytojų centrą, kuriame – visa informacija, ką aplankyti, kokie renginiai ir edukaciniai užsiėmimai vyksta.

Netoli lankytojų centro – didžiausias ir švariausias Žemaitijoje – Platelių ežeras, kurį galima apvažiuoti dviračiu arba tiesiog pasivaikščioti Šeirės pažintiniu taku. Jeigu pasiseks, pamatysite jūrinio erelio skrydį virš ežero, nes netoliese – šių retų paukščių buveinė. Grįždami nepamirškite užlipti į apžvalgos bokštą prie Siberijos pelkės ir dar kartą pažvelgti į gražuolį Platelių ežerą iš viršaus.

Be Platelių ežero, paukščius stebėti galima dar prie 25 ežerų, tyvuliuojančių parke.

Geležinių varlių kaimynystėje

Metelių regioniniame parke sparnuočių kaimynai yra ... vėžliai. Čia dar gyvenantys ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai, dzūkų vadinami geležinėmis varlėmis, yra parko simbolis, kaip ir Trako miške augantis bekotis ąžuolas. Didieji parko ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija – atgyja paukščių migracijų metu.

Stebėti ežero paukščius per galingą optinę įrangą iš anksto susitarus kviečia Metelių regioninio parko lankytojų centras. Interaktyvi ekspozicija stiklinių sienų pastate ant Dusios ežero kranto nustebins daugumą lankytojų. Veiklos turės tiek suaugusieji, tiek vaikai.

Prie Lankytojų centro prasideda 3,5 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas ir dvi dviračių trasos. Keliauti galima savarankiškai arba su direkcijos specialistu.

Paukščių ūkis

Paukščiais besidomintys turistai laukiami ne tik laukinėje gamtoje, bet ir ūkiuose. Vienas iš „Pieno kelio“ objektų yra išskirtinis paukščių ūkis Rietave. Jame – per 30 vištų, 10 fazanų, 3 ančių, 3 balandžių veislės, putpelės, žąsys, kalakutai. Šeimininkai organizuoja pažintines ekskursijas po ūkį, supažindina su laikomų paukščių veislėmis, rengia gaminių iš pieno ir kiaušinių degustaciją, porina linksmas istorijas iš paukščių gyvenimo.

Cijonų kaime (Ignalinos r.) kviečia „Paukščių kaimas“. Čia: vištos, kurių plunksnos auga priešinga kryptimi; gaidys, kuriam ant kaklo neauga plunksnos ir nebaisus joks šaltis; šilkaplunksniai paukščiai, kurių veislė išvesta prieš 1.000 metų; žąsys ir antys, kurios tik bėgioja, nes nemoka skristi, o kiaušinius, kurių tryniai neturi cholesterolio, deda žaliu lukštu. Taip pat - įvairių rūšių povai, fazanai, stručių šeimyna ir daug įspūdingų kitų naminių paukščių, net Laimės paukštė. Šeimininkai vaišina milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata. Beje, sodyboje yra didžiausias lizdas pasaulyje, kuriame telpa net 50 žmonių.

(Informacija parengta pagal Turizmo informacijos centrų ir Valstybinio turizmo departamento medžiagą.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau