VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Publikuota: 2017-01-07
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Naujų knygų lentynoje – vėl įvairiausio žanro skaitiniai. Kai šitaip šalta, leisti savaitgalį su knyga – vienas geriausių pasirinkimų.

Penketas. Tapybos anatomija

Viktoras Liutkus, išleido VDA leidykla ir VšĮ „Nepriklausomi meno kritikai“, 2016 m.

Naujoje savo knygoje „Penketas. Tapybos anatomija“ menotyros mokslų daktaras V. Liutkus pristato sovietmečiu veikusią neformalią savo kurso draugų tapytojų – Mindaugo Skudučio, Broniaus Gražio, Romano Vilkausko, Henriko Natalevičiaus, Raimundo Sližio – grupę.

„Man rūpėjo prisiliesti prie to, ką išgyvenome visi kartu. Kas buvo mūsų aplinkoje, su kuo mes bendravome, kokios buvo parodos, kaip tas parodas rengėme, kas nutikdavo, kai reikėdavo tą didelę Glavlito kontrolę praeiti“, – pristatydamas knygą sakė dr. Liutkus.

Pirmąją grupinę parodą bičiuliai surengė 1977 m. lapkritį, kai Sovietų Sąjungoje buvo švenčiamas Didžiojo spalio 60-metis ir džiaugiamasi ką tik priimta TSRS konstitucija. Dailės fondo salone, buvusioje P. Cvirkos (dabar Pamėnkalnio) gatvėje, buvo atidaryta 1976 m. VDI studijas baigusių tapytojų paroda. Taip atsirado vadinamoji „penkiukė“. Ilgainiui jie tapo neformalia ir ilgiausiai „brandaus socializmo“ sąlygomis veikusia dailininkų grupe.

„Vieną parodą padarėme, kitą parodą padarėme, tada kažkaip jau pradėjome galvoti, kad gal čia jau padaryti kažką kaip grupė, nes prieš mus buvo ten Dereškevičiaus, Šaltenio, Kuro ir Švėgždos tokia kaip ir grupė“, – pasakojo Mindaugas Skudutis pristatant knygą. O šioje – 400 nuotraukų, laiškų, iškarpų iš to meto spaudos, beveik 200 paveikslų reprodukcijų.

Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal

Tomas Vaiseta, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016 m.

Žurnalistas, istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta (g. 1984), žinomas kaip mokslinės monografijos apie vėlyvąjį sovietmetį „Nuobodulio visuomenė“ ir apsakymų rinkinio „Paukščių miegas“ autorius, išleido pirmąjį romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“. Tai šiuolaikinė antikinio Orfėjo leidimosi į požemio karalystę mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mūsų atpažįstamo dabarties laiko ir erdvės fragmentai pinasi su XX a. dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis.

Pasakojimo planas ne mažiau svarbus negu įvykių seka, siužetas plėtojamas aiškiai apibrėžiant istorinį kontekstą, herojų pasaulėjautą padeda perprasti aliuzijos į meno kūrinius. Taigi naujojo Orfėjo kelionė tęsiasi, o jos atomazga – visiškai netikėta, verčianti grįžti prie kūrinio pradžios ir ieškoti užuominų, kas lėmė vienokius ar kitokius herojų sprendimus.

Silva rerum IV

Kristina Sabaliauskaitė, „Baltų lankų“ leidyba

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Ketvirtoje jos dalyje pasakojama apie XVIII a. antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai LDK išgyvena dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką.

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklo „Silva rerum“ pirmoji dalis 2008 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Už 2014 m. išleistą „Silva rerum III“ dalį ir visą ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija.

Vis daugiau dėmesio ir pripažinimo „Silva rerum“ sulaukia užsienyje. 2014 m. Latvijoje romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m. pirmasis „Silva rerum“ romanas Lenkijoje vos pasirodęs tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.

Kodėl verta gyventi

Matt Haig, iš anglų k. vertė Albinas Šorys, leidykla „Sofoklis“

Pasak leidėjų, tai dinamiška, juokinga ir įkvepianti odė gyvenimui, suteiksianti paskatą nepasiduoti.

„Autorius siekia dviejų tikslų. Sumažinti depresijos keliamą kančią ir pamėginti įtikinti žmones, kad iš slėnio apačios niekada neatsiveria aiškus vaizdas“, – rašo leidėjai. Autorius priduria: „Senosios klišės vis dar byloja daugiausia tiesos. Laikas užgydo žaizdas. Tunelio gale išties yra šviesa, net jei jos nematome. Be to, niekada nepamirškime, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera“.

Taigi, populiarus šiuolaikinis britų rašytojas M. Haigas (g. 1975) pasakoja asmeninę patirtį apie klastingą ligą ir išgijimą nuo jos. Būdamas vos 24-erių, autorius pajuto pavojų gyvybei keliančius depresijos požymius. Jis susirgo sunkia liga, apie kurią iki tol beveik nieko nežinojo. Skausmingi ne tik dvasiniai, bet ir fiziniai pojūčiai vedė prie bedugnės krašto tikrąja prasme. Knygoje M. Haigas aprašo, kaip pamažu išmoko kovoti su sekinančia liga ir atrado priežastis, kodėl verta gyventi.

Lietuvių kalba išleisti M. Haigo romanai „Mirusių tėvų klubas“ ir „Radliai“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau