Pakalbėkim apie meną: requiem svajonei

Publikuota: 2016-11-20
Tapytojas Jonas Jurcikas. „Youtube“ stop kadras.
Tapytojas Jonas Jurcikas. „Youtube“ stop kadras.
Autorius  

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje šįkart – „Requiem for a Dream“ pagal Joną Jurciką.

Menininkas Jonas Jurcikas priklauso tūkstantmečio kartai, kuri neapsiriboja lokalaus meno teritorija ir informaciją geria iš plataus pasaulinės kultūros lauko bei visų kitų įmanomų šaltinių. Jis išsiskiria itin sėkmingu startu ir ryškia poparto stilistika – po tapybos studijų 2011 m. laimėjo Baltijos šalių konkursą „Jaunojo tapytojo prizas ’11“ ir išsyk atkreipė į save meno mėgėjų dėmesį ir jo nestokoja iki šiol. Kiekvieną tapytojo pasirodymą su įspūdingomis didelio formato drobėmis lydi susižavėjimas, nors interpretacijai jo darbai lengvai nepasiduoda.

Paveikslas „Requiem for a Dream“ čia galėtų būti tam tikra išimtis – jis labai lakoniškas, koncentruotas ir gana paprastai iššifruojamas. Galbūt taip yra, nes menininko ir kūrybos tema autoriui jautri asmeniškai. Kita vertus, ja neapsiribojama ir leidžiama žiūrovui nuklysti į prasmių platybes, pats tapytojas tuo džiaugiasi, nes reikšmių ribos ir tikslios koduotės jam svetimos.

Ironija kaip principas

Pagrindinis J. Jurciko metodas konstruojant šį darbą, be abejo, yra ironija, t. y. jis vaizduoja viena, omenyje turėdamas priešinga. Teiginį apgaubia kabutėmis ir vartoja perkeltines reikšmes, siekdamas slapta pasijuokti. Taip jis kalba apie pasaulio paradoksus bei prieštaras ir paverčia juos komiškais reiškiniais.

Menininko ironija srūva keliomis kryptimis. Viena vertus, ji, nukreipta į patį save, tampa autoironija, kurią galima išsiversti beveik pažodžiui: sieną dažanti darbininko figūra ir aukštą tikslą simbolizuojantis iškeltos rankos judesys nurodo į Jurciko tapytojo kasdienybę uždirbant duoną statybose. Aukštojo meno idealai, jaunystės svajonės ir svaiginantis užsimiršimas betapant kaktomuša susiduria su nuoga realybe. Tačiau tai neįskelia pykčio kibirkščių – J. Jurcikas nekaltina ir neapsiriboja socialine kritika. Jis šaiposi iš savęs, problemas paversdamas pokštais, taip jos subliūkšta ir tampa tragikomedijomis.

Bet tai dar ne viskas. Menininko nuoroda į autobiografiją tėra vienas lygmuo. Paveikslas turi ir bendresnę nei „auto-“ kryptį. Tai ironijos strėlės, skriejančios bet kokio patoso link. Jei statybininko figūrą atsuktume veidu į žiūrovą, ji taptų aliuzija į Laisvės statulą Niujorke kaip laisvės ir Jungtinių Valstijų simbolį; primintų Prancūzijos revoliuciją ir jos ženklą – moters figūrą su vėliava minios priešakyje Eugene’o Delacroix paveiksle „Tautą vedanti laisvė“; Veros Muchinos grupę „Darbininkas ir kolūkietė“ kaip Sovietų Sąjungos ikoną, arba – galiausiai – liūdno likimo Žaliojo tilto skulptūras.

Šiuos skirtingus neoklasicizmo, romantizmo ar socrealizmo pavyzdžius, išreiškiančius iškilius įvairių epochų idealus, sieja pakilus dvasinis susijaudinimas, reikšmingus tikslus lydinti aistra, didingumas. Juose daug propagandos – šališkos informacijos, siekiančios įtikinti, kad koks nors požiūris yra teisingas, ir veikiančios daugiau emocionaliai nei racionaliai. Jos tikslas – pakeisti žmonių nuomonę ne aiškinant, kad jie suprastų, o apgavus ir supainiojus.

nuotrauka::1

„Totalitarinis menas“

Nuogu pavidalu visa tai atskleidžia „totalitarinis menas“ – specifinis kultūros reiškinys su jam būdinga ideologija, estetika ir stiliumi, klestėjęs Sovietų Sąjungoje, Trečiajame reiche, fašistinėje Italijoje, Kinijos Liaudies Respublikoje ar Saddamo Husseino valdytame Irake. Visus šių šalių meno skirtumus sieja terminas „totalusis realizmas“ ir manipuliavimas istorija – tai, ką rašytojas Milanas Kundera iškalbingai pavadino „grožio melu“. Jį lengvai atskiria net mokinukai, o esminis jo bruožas – valstybės dalyvavimas jį kuriant. Ne netiesiogiai, per kultūros finansavimą, bet tiesiogiai primetant „skonio diktatūrą“, jei kalbėtume entuziazmu tryškusio rusų futurizmo poeto Vladimiro Majakovskio žodžiais.

Tačiau J. Jurciko statybininkas nusisuka ir ima trivialiai dažyti sieną, todėl „Requiem for a Dream“ yra viso to pastišas.

Poparto kalba

Darbas nutapytas santūriomis, neutraliomis pastelinėmis spalvomis, kurios nešaukia, nesiekia išsiskirti ar patraukti dėmesio ir visą krūvį palieka pasakojamai istorijai. Figūros modeliavimas primena plakatą, spaudinį, dizaino leksiką, reklamą, produkto etiketę, logotipą, o tai jau liudija poparto kalbą, kuri dažnai pasitelkia tą pačią ironiją.

Popartas taip pat naudoja realistines formas, tik kopijuoja ne tikrovę, o ženklų sistemas ir kontekstus. Turbūt todėl popartiška J. Jurciko tapyba taip lengvai suvilioja žiūrovus savo optine apgaule ir pasiūlo patosiškųjų realizmo pavyzdžių parodiją.

Pavadinimas

Mėgstamiausia J. Jurciko knyga – „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. Bet tai jam netrukdo, gal būtent dėl to jis imasi didingojo requiem ir tapo paveikslą mirusiai svajonei atminti. Tik kiekvieno svajonė vis kita. O galbūt „Requiem for a Dream“ – tik skambus pavadinimas, pasiskolintas iš amerikiečių rašytojo Huberto Selby romano ir to paties pavadinimo Darreno Aronofsky psichologinės dramos ir su drobės turiniu neturintis nieko bendra? Kontekstų klystkeliai nežinomi.

Jonas Jurcikas

Gimė 1986 m. Pasvalyje, gyvena ir dirba Vilniuje.

2010 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Parodose dalyvauja nuo 2009 m.

2011 m. laimėjo Baltijos šalių konkursą „Jaunojo tapytojo prizas ’11“.

Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau