Ką Baltijos šalyse atrado britų žurnalistai

Publikuota: 2017-10-09
Kaunas, Talinas, Ryga. VŽ montažas (VŽ / „Reuters“) nuotr.
Kaunas, Talinas, Ryga. VŽ montažas (VŽ / „Reuters“) nuotr.

Ar vis dar tikite sovietmečio laikų stereotipu, kad Baltijos šalių virtuvės pagrindą sudaro bulvės, juoda duona ir barščiai? – svetainėje thetravelmagazine.net klausia po Estiją, Latviją ir Lietuvą keliavę britų žurnalistai. Jų įspūdžiai – VŽ skaitytojams.

Į gastronominę kelionę britai leidosi ieškodami autentiškos Baltijos šalių virtuvės. Panašu, kad lankytinus objektus rinkosi patys. Valstybinis turizmo departamentas (VDT) VŽ patikino šios kelionės neincijavęs ir neglobojęs, nors, pasak Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, VDT Vietinio turizmo poskyrio vedėjos, britų ir kitų šalių žurnalistų į Lietuvą kasmet atvyksta nemažai. Gintaras Bingelis, VšĮ „Ilzenbergo dvaras ir ūkis“, direktorius, VŽ sakė prie šios kelionės prisidėjęs tiek, jog, sulaukęs klausimo iš Kaimo turizmo asociacijos, ar galėtų priimti kelis britų žurnalistus, pasakė: „Galime, kodėl gi ne“. Žodžiu, jokio tamsaus reikalo.

Vietas, į kurias vykti, keliauninkai greičiausiai rinkosi patys.

Estija

Vaikščiodamas po Estijos sostinės – Talino – senamiestį, įrašytą į UNESCO paveldo sąrašą, jautiesi tarsi vaikštinėtum atvirutėje, kurioje regėti grįstos gatvės, senovinių įtvirtinimų sienos, bažnyčių bokštai. Talinas grožiu prilygsta Prahai, tačiau jame kur kas mažiau turistų, vertina thetravelmagazine.net.

Degustuoti vietinių patiekalų į Estiją britai pataria pradėti pavasarį. „Daržo gėrybių augimo sezonas Baltijos šalyse – labai trumpas, tad virtuvės šefams tai kelia nemenkų sunkumų, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau tokie iššūkiai tik sustiprina ilgai lauktą pavasario gėrybių skonį, kai pagaliau sušyla“, – rašoma thetravelmagazine.net.

Talino senamiestyje britai apsilankė restorane „Mekk“, priklausančiame virtuvės šefui Rene Uusmees. Pagrindinį patiekalą – švelniai rūkytą žuvį su šviežiomis žolelėmis – estų virtuvės meistras „patiekė su pasididžiavimu“: kiekvienoje lėkštėje buvo įdėta po dvi mažutėles pirmąsias šio sezono bulves visame mieste.

„Savoy Boutique“ viešbutyje veikiančio restorano šefas p. Rene išsidavė turįs asmeninį tiekėją – ūkininką, kuris bulves sodina įšalui vos išėjus, o pirmąjį derlių veža tiesiai į „Mekk“. Atkimšdamas baltojo vyno butelį, p. Rene dėsto savo filosofiją apie virtuvės atpažinimo svarbą: „Jei jus kada pagrobtų, užrištų akis, apskraidintų aplink pasaulį ir pasodintų prie šio stalo, vos paragavę žuvies turėtumėte suprasti, kur tiksliai esate ir koks čia metų laikas.“

Mūsų dienomis žvėriena europietiškoje virtuvėje nėra pakankamai naudojama ir vertinama, konstatuoja britų žurnalistai, tačiau Estijos miškai yra turtingi šernų, elnių, briedžių, įvairių paukščių ir net meškų. Ar bereikia sakyti, jog tokia žvėriena – itin ekologiškas produktas, kurią ir naudoja kitos Talino maitinimo įstaigos – „Restaurant Farm“ – šefai. Įkvėpimo jie ieško savo senelių receptuose, o produktų sudedamųjų – gūdžiausiuose Estijos miškuose.

Britų žurnalistai pasakoja, jog, vos įėjusius į restoraną, juos pasitiko gyvūnų iškamšos: lapė ir meška, vilkas ir kiškiai, įvairių paukščių būrys. Iškamšų „giminės“ buvo patiektos svečiams – netikėčiausių skonių deriniais, kurie radosi čia pat, atviroje virtuvėje.

Tirštas mėsos sultinys buvo rūkytas, ant grotelių kepta elniena patiekta su juoduoju česnaku ir miško samanomis, maltinukams papildomo skonio suteikė voveraičių troškinys. „Kiekvienas kąsnis čia – labai intensyvus, tačiau tobulai suderintas ir atspindintis viso patiekalo skonį – nė viena sudedamoji dalis neužgožė kitų“, – reziumuoja keliauninkai.

Trečioji britų aplankyta vieta Taline, tiksliau, kiek atokiau nuo miesto, pačiame pajūryje, buvo „NOA Chef’s Hall“. VŽ žiniomis, „NOA“ kelis metus iš eilės išrinktas geriausiu Estijos restoranu, o „White Guide Nordic 2017“ gide jis surinko daugiau tarptautinės komisijos balų, negu geriausias Suomijos restoranas.

Vyriausiasis „NOA Chef’s Hall“ šefas Ormas Oja, vaišindamas britų žurnalistus juos pribloškusiu degustaciniu meniu, negailėjo patarimų. Pavyzdžiui: „Jei patiekiate tokias nuostabias pavasario ir vasaros daržoves, kaip šparagai, nebijokite palaistyti jų kiaulės taukų padažu“.

Latvija

Ryga – didžiausia Baltijos šalių sostinė, jos senamiestis taip pat įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas didžiuojasi įspūdinga „Art Nouveau“ ir yra vienas iš plytų gotikos kelio stočių.

„Pasididžiavimas miestu persmelkia kiekvieną gyvenimo aspektą, taip pat ir vietinę virtuvę“, – savo ruožtu vertina britai.

Galėtum pagalvoti, kad Juris Dukalskis, restorano „Restaurant 3“ vyriausiasis šefas, išplėšė puslapį iš Hestono Blumenthalio, garsiojo britų virtuvės meistro (ir molekulinės virtuvės tėvo), knygos: sūrio krepšeliai iš traškios tešlos svečius pasiekė lėkštėje su smilkstančiu šienu, o ravioliai su žuvimi buvo patiekti dubenyje su tobulai nugludintais jūros akmenėliais, gaubiamais skysto azoto dūmų debesies, nuspalvinto juodu anglimi.

Nepaisant šio patiekalų teatro, „Restaurant 3“ neatrodo pretenzinga vieta: restorano interjeras – kuklus, o nesusireikšminę virtuvės darbuotojai mieliausiai pasakojo apie tiekiamą maistą.

Tą patį galima pasakyti ir apie „Valmieruiža‘s Embassy“, įsikūrusį šiek tiek atokiau senamiesčio, kurio vienspalvį interjerą paįvairina tik meninės nespalvotos fotografijos.

Nors pavadintas aludės vardu, „Valmiermuiža’s“ iš tiesų yra restoranas, kuriame gausi ir alaus – šiam pagaminti šiaurės Latvijoje naudojama 250 m senumo technika. Norėdami patirti alaus įvairovę, britai užsisakė degustacinį alaus meniu: kiekvieną jo patiekalą lydėjo skirtingo skonio alus ir, vienu atveju, – alaus kokteilis.

„Toks gėrimo būdas galėtų atbaidyti alaus puristus, tačiau mums tai atskleidė niekad nepatirtus patiekalų poskonius“, – vertina thetravelmagazine.net.

Lietuva

Rašydami apie Lietuvą, britų žurnalistai stereotipų neišvengė. Mūsų šalis jiems – „miškų ir pelkynų nusėtas žemės lopinėlis, išvagotas upelių bei upių ir besiglaudžiantis prie Baltijos jūros kranto“.

Gal ir nenuostabu: į Lietuvą jie atvažiavo „neoficialiu maršrutu“ – per pažliugusį miško keliuką iš Latvijos, kuris leido sutaupyti bent 100 km kelionės. Pasienyje pasiekė Ilzenbergo dvarą – pirmąją stotelę mūsų krašte.

„Ilzenbergo dvaras pastatytas XVI a. pradžioje. Tai buvo pasiturinčio pirklio namai, kuris duonai užsidirbdavo pardavinėdamas grūdus, sviestą, prieskonius ir sakus. Mūsų dienomis esminis dvaro siekis – tiekti aukštos kokybės sveikus produktus už prieinamą kainą vietinei rinkai. Dvare laikomos vištos bei žąsys deda kiaušinius, laisvai besiganančios karvės duoda pieną: jis pasterizuojamas ir tampa sviesto bei sūrio gaminiais; o iš ūkyje užaugintų kviečių bei rugių kepama duona, kuriai iškildinti naudojamos natūralios mielės“, – rašoma thetravelmagazine.net

Pietus keliauninkams patiekė dvaro vietininkas Gintaras Bingelis. Svečiai paragavo dvaro produkcijos: dešros, balto varškės sūrio ir giros (kas tai per gėrimas, mes žinome. Britams tai „šiek tiek fermentuotas gėrimas, daromas iš ruginės duonos).

Tai buvo paprastas, naminis, bet neginčijamai geras valgis, vertina keliauninkai.

„Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, į kurį patraukėme, buvo Kaunas. Ten apsilankėme restorane „Višta puode“, kur patiekalai ruošiami iš sezoninių ingredientų. Restorano savininkas Egidijus Trumpa – lietuvis, tačiau mums jis priminė itališkomis tradicijomis paremto restoranų verslo valdytoją. Jo verslas – tai šeimos verslas: restoranuose dirba žmona ir vyresnieji vaikai, o patiekiamam maistui bei vynui teikiama didelė svarba“, – pasakojama tinklalapyje.

Anot britų, p. Egidijus juos pavaišino tuo, kuo mėgavosi vaikystėje, patikindamas, kad jo močiutės gaminami patiekalai būdavo kur kas geresni ir jam niekaip nepavyko pakartoti jos receptų.

„Tačiau įtariame, jog už šefą kalbėjo nostalgija: maistas mums atrodė tiesiog nuostabus. Ryškiausias vakaro momentas buvo bulviniai blynai su grietine ir šaltai rūkytos lašišos gabalėliais. Lėkštę puošė raudonieji ikrai, panaudoti labiau dėl gražumo nei skonio.

Šis patiekalas – neįtikėtinai sotus ir sveikas: tokius bulvinius blynus ypač norėtųsi valgyti kaime, tamsiais žiemos vakarais. Blynai buvo apkepę ir traškūs, viduje – švelnūs; o jų kvapas – tiesiog dieviškas. Šeimininkas pilstė vietinį alų bei vyną iš lietuviškų uogų (Lietuvoje klimatas vynuogėms augti nėra tinkamas).

Baltijos šalių virtuvė nėra lengvai „perkeliama“ į kitą šalį – jau vien dėl vietos produktų, priklausomų nuo metų laikų, todėl nelieka nieko kito, kaip tik atkeliauti čia pačiam ir pasimėgauti neįtikėtinu patiekalų skoniu, – ragina britai.

FOTOGALERIJA Restauruotas Ilzenbergas - verslininko užmojis gaivinti dvarų kultūrą (36 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau