Vilniuje – naujų restoranų pliūpsnis: apžvalga

Publikuota: 2017-02-26
„Nieko stebėtino čia nėra: tokios tendencijos matyti visuose Europos didmiesčiuose“, – sako Gediminas Balnis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas „restoranų reikalams“ ir „Amber Food“ grupės vadovas. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
„Nieko stebėtino čia nėra: tokios tendencijos matyti visuose Europos didmiesčiuose“, – sako Gediminas Balnis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas „restoranų reikalams“ ir „Amber Food“ grupės vadovas. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Vaikštinėdamas po Vilnių visai nesunkiai pamanytum, kad pastaruoju metu naujos maitinimo įstaigos atidaromos vos ne kas antrame name, vienos – visai naujos, kitos – pakeitusios savininkus ar pavadinimus. Kituose Lietuvos miestuose tokia gausa nė iš tolo nekvepia. VŽ domisi, ar tikrai ir kodėl taip yra.

Naujų maitinimo įstaigų pliūpsnio sostinėje tik aklas nepastebėtų: vos ne tuo pačiu metu Pylimo gatvėje buvo atidarytas prašmatnus kelių aukštų restoranas „Bizzare“, Užupio rajone, Paupio gatvėje, – restoranas per du aukštus „Paupio 12“, Mėsinių gatvėje – gruziniškos virtuvės restoranas „Georgian House“, apie savo naują restoraną Labdarių gatvėje pranešė Martynas Praškevičius, restorano „Stebuklai“ savininkas ir virtuvės meistras, populiarus meksikiečių maisto restoranas „Sofa de Pancho“ atidarė užkandinę „Pancho“, krūva dar visai šviežių maitinimo vietų veikia Šiaurės miestelyje ir t. t.

Tačiau yra ir kita medalio pusė: Statistikos departamento vėliausiais duomenimis, 2015 m. pabaigoje–2016 m. pradžioje visoje Lietuvoje buvo įregistruota 3.812 maitinimo įmonių, Vilniuje – 1.103, taigi beveik trečdalis.

Tęsinys – po lentele.

infogr.am::laisvalaikis_maitinimo_istaigu_skaicius

Gediminas Balnis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vienas iš viceprezidentų „restoranų reikalams“ ir „Amber Food“ grupės vadovas, sako, kad nieko stebėtino čia nėra: tokios tendencijos matyti visuose Europos didmiesčiuose. Vilniuje restoranų skaičius taip pat auga, tik ne taip sparčiai, kaip kitų šalių sostinėse, ir ne taip greitai, kaip aviacijos sektorius, kuris kas 12 m. padvigubėja ir su kuriuo restoranų skaičiaus augimas susijęs dėl atvykstamojo turizmo.

„Turizmas Lietuvoje auga sparčiai, praėjusiais metais – 14%, o čia atvykę turistai restoranuose valgo kur kas dažniau nei vietos žmonės ir dėl vakarietiškų įpročių, ir, žinoma, dėl to, jog keliaudami patys maisto nesigamina“, – šypteli p. Balnis.

Kai valstybė pasistengia

Anot LVRA viceprezidento, viešojo maitinimo sektorius kur kas sparčiau kyla tose šalyse, kurių vyriausybės suteikia jam stiprių impulsų augti. Pašnekovas mini Airiją ir Švediją. Kai pastaroji neseniai nuo 25 iki 12,5% susimažino PVM maitinimo sektoriui, senų tradicijų ir gerovės šalyje pasipylė naujų maitinimo įstaigų.

Sunku patikėti, tačiau Airijos restoranų asociacijos 2016 m. atliktas tyrimas rodo, kad, 2011 m. sumažinus PVM nuo 13,5 iki 9%, viešbučių ir restoranų sektoriuje buvo sukurta 31.000 naujų darbo vietų, iki 145.900 pirmąjį 2016 m. ketvirtį.

„Visiems kartoju, tik niekas negirdi, kad restoranų verslas pagal svarbą yra antras sektorius po eksporto, nes mažiausiai 90% kiekvieno kliento išleistų pinigų lieka restorane, toje šalyje. Palyginkime, kai Lietuvoje nusiperki mobilųjį telefoną, 90% sumos iškeliauja į Ameriką ar Kiniją, ten, kur jis sukurtas ir pagamintas“, – sako p. Balnis. Anot jo, tai suprasdamos 18 iš 28 Europos Sąjungos šalių maitinimo įstaigoms taiko lengvatinį PVM tarifą. Atmetus Baltijos šalis, – taiko absoliuti dauguma.

„Pas mus kažkodėl negalvojama, kaip ir kodėl vystosi restoranai, todėl turime problemą, kad nei dirbančiųjų juose nėra, nei klientų, kalbu ne apie Vilnių, o apie atokesnius miestus“, – sako pašnekovas. Jo žodžiais, dviratis Europoje seniai išrastas: restoranų verslui augti svarbiausia yra PVM, paskiau – minimali vidutinė alga, nes apie 700 Eur į rankas gaunantis žmogus pagal lietuviškus standartus – jau turtingas, tačiau realiai taip nėra, ir trečia – svarbu, kad valdžia bent jau nekliudytų, nesielgtų nepagrįstai, kad ir kalbant apie alkoholį.

„Lietuva turi daug sienų su kitomis šalimis – Rusija, Baltarusija, Lenkija, Latvija, taigi privalome turėti konkurencingus ir akcizus, ir PVM, ir visus kitus mokesčius. Čia nieko sudėtingo nėra: išskyrus tokias neprotingas Baltijos ir kelias kitas šalis, visos kitos šalys šiuos dalykus susitvarkė, net ir Lenkija. Ir ką mes turime? Turime skirtingai besivystančias ekonomikas“, – aiškina p. Balnis. Jo įsitikinimu, kuo mažesnė rinka, tuo labiau turi būti konkurencingesnė, stengtis būti patraukli ir savo žmonėms, ir užsieniečiams.

Klaipėdoje – jokio vėjo

Taigi, nieko čia stebuklingo, kad atidaromi restoranai, – tai vyksta visuose lengvai pasiekiamuose miestuose, kur yra juos lankančių vietos žmonių ir atvykstamasis turizmas. Kad ir Klaipėdoje – vasarą viskas gerai, bet tai tik trys ar keturi mėnesiai, nes miestas yra prie jūros, o Vilniuje gerai ir ne sezono metu. Be to, Vilniuje per metus padaugėja 7.000 žmonių, dėsto p. Balnis.

Jo žodžius patvirtina mano kolegė Milda Ancevičė, paprašyta pasidomėti naujais Klaipėdos restoranais: „Jokio bumo pas mus nėra. Apskritai žiemą Klaipėda mirusi – senamiestis tuščias, žmonių nėra, restoranai merdi ir viltingai skaičiuoja dienas iki vasaros. Gal ką nors pražiūrėjau, bet nieko naujo, išskyrus vieną kokteilių barą / naktinį klubą kito bankrutavusiojo vietoje, Klaipėdoje neatidaryta. Dar reikėtų pridėti barą „Bukowski“, toks veikia ir Vilniuje.“

Jurga Karinauskaitė, prieš pustrečių metų Klaipėdoje atidaryto vyno baro „Achtung Baby!“ bendraturtė, neseniai VŽ yra sakiusi, kad, atrodytų, Klaipėdoje nėra konkurencijos – galėtum atsidaryti sau restoraną, nes jų trūksta, ir padaryti viską fantastiškai gerai, bet tikrai nedaug klaipėdiečių turi įprotį vaikščioti į restoranus, čia stipri svečiavimosi namuose kultūra – pas draugus, pažįstamus, gimines.

Paklausta apie savo maitinimo įstaigos kūrimą, p. Jurga pasakojo, jog tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atidarius restoraną bus lengva. Iš tiesų tai sunkus darbas. Didžiausias įvertinimas pašnekovei yra tai, jog pagaliau, po dvejų metų darbo, staliukus vyninėje savaitgaliui jau reikia rezervuoti.

Išlikimo sąlyga – būti kitokiam

Tiesa ta, kad restoranai ne tik atidaromi, bet ir uždaromi, dažniau – mažuosiuose miestuose. Kalbinti jų savininkai sako: nėra lankytojų, nėra darbuotojų, neaišku, ko laukti iš valdžios. Tačiau yra ir kita, rečiau minima užsidarymų priežastis – prasta arba nuobodi virtuvė, tada – mažiau, nei norėtųsi, lankytojų.

Restorano „Stebuklai“ savininkas ir virtuvės meistras Martynas Praškevičius kalba tą patį: mūsų šefams dar reikėtų pasistengti, pasimokyti ir tuomet eiti užsibrėžtu keliu: „Taip, restoranų daugėja, jų lygis kyla, tačiau jis dar nėra „high-end“. Ko trūksta? Sunku pasakyti, restoranų mada į Lietuvą atėjo ne taip seniai. Manau, reikia būti drąsesniems: patiems kurti patiekalus, nekopijuoti kitų, nebijoti padaryti klaidų. Nes žmones traukia kitoniškumas.“

Be abejo, geriausi restoranų – tradicinių ir kitoniškų – vertintojai yra patys lankytojai. Tačiau jų – labai nedaug, juolab nuolatinių. Antai visai neseniai Arūnas Oželis, vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos restoraninio verslo kūrėjų, „Marche Le Provence“ savininkas, pasakojo, kad vietos lankytojų net ir Vilniuje yra labai nedaug, naujus restoranus apeina tos pačios kelios dešimtys valgytojų. Ta pačia proga: nepriklausantieji pastariesiems, tačiau norintys pajusti restoranų skonį ir kvapą, bet neketinantys tam išleisti didesnės sumos, neturėtų pražiopsoti kovo 16 d. rengiamo „Vilnius Gastro“ turo, kai už vienos vakarienės kainą per pusdienį bus galima aplankyti 7 restoranus ir pasimėgauti iš vietos produktų paruoštais patiekalais. Renginio organizatoriai žada, kad kiekvienas restoranas pateiks firminį savo gaminį – vizitinę kortelę.

Restoranai – ne žemės ūkis

Visgi klausimų čia daugiau nei atsakymų. Ne vienas VŽ savaitgalio pašnekovas yra pasakojęs, kad atidarydamas pirmąjį savo restoraną ar restoranėlį nėrė į nežinią, dirbo dieną naktį, kol įsivažiavo, o paskui, žiūrėk, – atidarė antrą, trečią, kai kas – ir ketvirtą maitinimo įstaigą. Vadinasi, verslo aplinka nėra tokia tragiška, kaip kartais piešiama.

Ponas Balnys šypteli: „Registrų centre pasižiūrėjęs mūsų visų pelningumą nepasakytum, kad tai pelningas sektorius, ir jeigu neturėčiau nė vieno restorano, nemanau, kad Lietuvoje dabar kurčiau naują, dėl išvardytų priežasčių. Kita vertus, pasikalbėkite su tais, kurie turi restoranus. Arba pasakykite bent vieną, kuris dirba restoranų versle, skraido sraigtasparniu ir turi didžiulius namus Ispanijoje. Čia ne žemės ūkis.“

FOTOGALERIJA Restoranas "Busy Beet" "Technopolio" biurų pastate (16 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau